Šią savaitę kol kas naujų reikšmingų pakeitimų valdant koronaviruso situaciją Vyriausybėje nesvarstyta.
„Sunku pasakyti, jų gali atsirasti. COVID komitete mes kalbėjome tik apie tam tikrus labiau kosmetinius pakeitimus, kurie susiję su paslaugų apribojimo apeidinėjimais. Gyvenimas parodo, kad yra randama spragų, nuomojamos patalpos įvairiems susibūrimams. Pagrindiniai siūlymai, kurie buvo aptarinėjami, buvo susiję su tuo. Kažkokių esminių pakeitimų nebuvo siūloma komitete“, – sakė A. Veryga.
Laikinasis sveikatos apsaugos ministras pritaria ir prie Prezidentūros veikiančios ekspertų grupės narių pozicijai, kad reikia stebėti situaciją.
„Iš tikrųjų stebėti reikia. Deja, bet per dieną, o kartais ir per savaitę labai sudėtinga yra pamatyti efektą. Tam tikrą efektą matome. Kiek jis bus stabilus, pamatysime, manau, kad iki šios savaitės vidurio. Galbūt ketvirtadienį jau bus tikrai aišku, kas vyksta su skaičiais“, – sakė A. Veryga.
Laikinasis ministras kaip pozityvų pokytį įžvelgė tai, kad nebestebimas atvejų skaičiaus sprogimo efektas. Prieš tai kas savaitę buvo stebimas praktiškai dvigubas atvejų skaičiaus augimas.
„Praėjusią savaitę to nebeįvyko, ir tai yra pirmas geras ženklas“, – sakė A. Veryga.
Ministras patikino, kad atvejų skaičiaus stabilizavimasis nėra susijęs su testavimo apimčių pokyčiais.
„Mes mažiau netestuojame. Savaitgaliais visada mažiau testuodavome. Tada skaičiai nukrenta iki keturių-penkių tūkstančių tyrimų, o darbo dienomis paprastai išauga virš dešimties tūkstančių.
Tai yra tikrai ne dėl terpių. Buvo grėsmė, kad, jeigu nebūtų pavykę gauti mėgintuvėlių mėginių paėmimui, tai galbūt būtų tekę mažinti profilaktinius tikrinimus. Bet dabar ta rizika yra suvaldyta“, – teigė A. Veryga.
Poreikis kontroliuoti virusą per artimiausias savaites nedings
„Delfi“ primena, kad Vyriausybės sprendimu karantinas Lietuvoje įvestas nuo lapkričio 7 dienos iki lapkričio 29 dienos. Sveikatos apsaugos ministras jau anksčiau yra minėjęs, kad jis bus pratęstas, klausimas – kuriam laikui.
Europoje, pavyzdžiui, Vokietijos Ekonomikos ministras Peteris Altmeieris yra atvirai sakęs, kad šaliai su tam tikromis ribojimo priemonėmis teks gyventi dar keturis penkis mėnesius.
„Negalime sau leisti „jo-jo“ išjunginėjimo – nuolat atverinėjant ir uždarinėjant ekonomiką“, – sakė P. Altmeieris, kurį citavo vokiečių tinklapis „Deutche Welle“.
Lietuvoje laikinasis ministras A. Veryga irgi yra įsitikinęs, kad poreikis kontroliuoti situaciją neišvyks per savaites.
„Aš manau, kad mes galbūt net neturime dairytis į Vokietiją. Prisiminkime mūsų lietuvišką pavasarį. Į karantiną įeiti yra greitas veiksmas, bet paskui jį atpalaiduoti, yra kitas reikalas. Turbūt visi prisimename, kiek ilgai mes gyvenome karantine. Bet pačios karantino sąlygos nuolat keitėsi. Gerėjant situacijai jos po truputį švelnėja, kol galiausiai visiems net toks klausimas kildavo, kodėl tai vadinasi karantinu, nors yra likusios tik viena kita priemonė.
Manau, kad vokiečiai būtent apie tai ir kalba. Nemanau, kad jie žino, kas bus po keturių mėnesių: ką ir kiek reikės riboti, kur plitimas išliks didžiausias, ar jau bus atkeliavusi vakcina, ką bus spėta suskiepyti, kam ji bus tinkama, kokios grupės galės galbūt gyventi laisviau. Bet taip tikrai visas bendras procesas, susijęs su infekcijos valdymu, ne tik su karantinu, manau, kad tęsis net ilgiau negu metus, ne tik, kad mėnesius, nes tas virusas niekur nedings“, – kalbėjo A. Veryga.
Pasak ministro, jeigu COVID-19 taps sezonine problema, teks įsivedinėti mechanizmus, kurie leis valdyti šitą infekciją net ir vakcinai atsiradus.
JAV vyriausybės aukščiausio rango patarėjo infekcinių ligų klausimais Anthony'is Fauci šią savaitę pareiškė, kad tokios priemonės kaip kaukių dėvėjimas ir socialinės distancijos laikymasis liks aktualios ir prasidėjus vakcinacijai. Su tuo sutinka ir A. Veryga.
„A. Fauci yra labai teisus. Prisiminkime pirmąją bangą, kiek buvo epidemiologų ir mokslininkų įvairiausių versijų, kaip elgsis virusas. Bet tai yra viso labo versijos, pamatome, kaip iš tikrųjų yra, tik tada, kai jos pradeda pildytis arba nesipildyti. Tik gyvenimas parodys, kaip čia viskas bus“, – sakė A. Veryga.
Jis nebuvo linkęs spekuliuoti tema, ar gali Lietuvoje būti prieita prie klausimo dėl nepaprastosios padėties įvedimo, kas leistų taikyti komendanto valandas.
„Tikrai nebeatsakysiu į šitą klausimą, nes nepaprastąją padėtį Parlamentas skelbia. Jau net ir manęs klausti nebėra kaip. Mes jau nebespaskelbsime nepaprastosios padėties, net, jei jos ir reikėtų. Tą darytų naujoji valdančioji dauguma, jeigu reikėtų.
Nedėkingas reikalas spėlioti, ar to gali prireikti. Kol kas matome, kad šalyse, kurios pritaikė karantinus, situacija gerėja. Airijos ir Izraelis yra pateikiamos kaip pavyzdžiai. Gali būti, kad ir neprireiks griežtesnių priemonių“, – kalbėjo A. Veryga.
Gali atsirasti naujų apribojimų
Tačiau, pasak laikinojo ministro, jeigu bus stebima, kad sveikatos sistema ir toliau dirba ribiniu režimu, gali atsirasti daugiau suvaržymų – nebūtinai komendanto valanda.
„Dar yra vietų, kur žmonės vis dar susirenka dideliais kiekiais. Ten tų apribojimų gali atsirasti“, – sakė A. Veryga.
Jis pastebėjo, kad žmonės labiau atsipalaidavę negu pavasarį, ir kartu priminė, kad prekybos centrai turi prievolę kontroliuoti lankytojų srautus
„Žmonės negali nueiti į teatrą, į koncertą, tai susirenka „Ikea“, „Senukuose“ arba „Depo“. Supraskime, visiškai uždaryti žmones yra labai sudėtinga. Jie randa kitokių užsiėmimų, galbūt bando susitvarkyti namus.
Tuos srautus turėtų valdyti prekybos centras. Yra priimti sprendimai, kiek vienam lankytojui turėtų tekti ploto, tai yra 10 kv. m., ir jie turėtų skaičiuoti, kiek žmonių yra įėję, ir kiek galima jų įleisti į patalpas. Tačiau realybėje turbūt labai skirtingai sekasi tai įgyvendinti. Vieni į tai žiūri rimčiau, kiti paprasčiau. Bet, kad atsipalaidavimo palyginus su pavasariu yra daugiau, tai yra neabejotinai“, – kalbėjo A. Veryga.
Laikinasis ministras filosofiškai svarstė, kad žmonės tikriausiai susitaikė su anksčiau jiems buvusia grėsme ir nebereaguoja taip jautriai.
„Žmonės prie visko pripranta, ir prie karo priprasdavo, ir nebekreipdavo dėmesio. Prie COVID-19 tam tikra prasme turbūt irgi priprato, ir tai nėra gerai, nes budrumas yra sumažėjęs“, – sakė A. Veryga.
Nedalino pažadų dėl vakcinacijos pradžios
Laikinasis ministras nespekuliavo, kada europiniame pirkime jau pasirodys vakcina nuo koronaviruso.
„Mes viskam ruošiamės. Dėliojama strategija skiepijimui. Tai yra detalus planas su atsakingais žmonėmis, kad nereikėtų pasikeitus valdžiai staiga galvoti, kaip ir ką daryti. Ir pinigai skirti, apsispręsta, kiek vakcinuoti. Bet pačios vakcinos pristatymo negalime nei pagreitinti, nei sulėtinti. Ruošiamės maksimaliai anksti ją priimti, bet kada ji pasirodys, yra sunku pasakyti“, – sakė A. Veryga.
Pasak laikinojo ministro, nuo koronaviruso Lietuvoje pirmiausia bus skiepijami tie, kurie dirba su užsikrėtusiais žmonėmis – medikai.
„Tada jau yra rizikos grupės, kuriems yra didžiausia tikimybė užsikrėtus patirti kažkokias komplikacijas. Tai yra žmonės, kurie lėtinėmis ligomis serga. Pavyzdžiui, diabetą medikai įvardija kaip vieną patologijų, kuri pažeidžia kraujagysles, virusas daro tą patį, todėl rizika yra didelė. Turimi mintyje antrojo tipo diabetu sergantys žmonės, kurie viršsvorio turi“, – kalbėjo A. Veryga.
Laikinasis ministras supranta, kad žmonės yra atsargūs naujos vakcinos atžvilgiu, ir sakė net juokelių girdėjęs, kad gal pirma reikėtų paskiepyti Seimo narius, ir pažiūrėti, kaip jiems baigsis.
„Žmonės yra pragmatiški, ir net ir nebūnant vakcinų skeptikais tikriausiai pro ausis prasprūsta viena kita žinutė, kuri sukelia nerimą. Nebus paprasta visuomenei komunikuoti. Apie tai galvojame, bet kol kas nėra apie ką komunikuoti. Nesinori per anksti pradėti apie tai kalbėti, nes paskui ir ta žinia visuomenei atsibosta. Kai vakcinos atsiras, reikės skirti dėmesio komunikacijai, pasitelkti žmones, kurie yra autoritetai skirtingoms grupėms žmonių“, – kalbėjo A. Veryga.
Su planinėm paslaugomis – kuo toliau, tuo blogiau
Kalbant apie planines paslaugas, pasak ministro, „kuo toliau, tuo blogiau“.
„Spalį situacija tikrai nebuvo bloga. Absoliuti dauguma įstaigų nustatytus reikalavimus vykdė. (…) Bet jau yra lapkritis, matome, kas vyksta, ir matome, kad vis daugiau rajonų ligoninių yra pertvarkomos į „kovidines“ ligonines“, – kalbėjo A. Veryga.
Laikinasis ministras atkreipė dėmesį, kad užsikrėtusiųjų gydymui pertvarkomi anksčiau buvę chirurginiai, vidaus ligų skyriai.
„Puikiai suprantame, kad, jei ten guli „kovidiniai“ pacientai, ten planiniai pacientai neguli. Tai reiškia, kad dalis planinių paslaugų yra atidedamos. Tai yra visiškai nepageidautinas dalykas net, jeigu ir sistema su tuo susitvarko. Tai, žinoma, turės savo pasekmes, ir jos tikrai bus negeros, bet neturime kito pasirinkimo“, – sakė A. Veryga.
Ministro įsitikinimu, nėra išeitis šioje situacijoje tiesiog statyti lauko ligonines.
„Ne lauko ligoninė yra problema. O kas ten dirbs toje ligoninėje?“, – retoriškai klausė A. Veryga.
Kartu laikinasis ministras atkreipė dėmesį, kad medikai, tame tarpe ir kitų specializacijų, kuriems tenka rūpintis infekciniais ligoniais, patiria įtampos, neužtikrintumo.
„Norėtųsi, kad visuomenė tą irgi suprastų ir vertintų, kad nebūtų bereikalingo pykčio, trainiojimosi aplink ligonines, kas varo į neviltį medikus. Kai žmonės sukinėjasi aplink langus, bandydami įrodyti, kad jie ten nieko neveikia, įsivaizduoju, kaip tai turėtų psichologiškai veikti ten dirbančius medikus“, – sakė A. Veryga.
Nekritikuoti naujos valdžios nežada
Naujajai valdžiai, pasak laikinojo ministro, svarbiausia bus išlaikyti kritinius dalykus, kurie yra svarbūs kontrolės valdyme. Jo manymu, vienas didžiausių iššūkių bus išlaikyti sistemos tvarumą ir motyvuoti žmones dirbti.
„Labai svarbu, kad žmonės, kurie dirba gydymo įstaigose, ministerijai pavaldžiose institucijose, neperdegtų. Dabar matome daug kritikos, ir žmonės tikrai yra pervargę, pradeda sirgti, tiesiog nebeateina į darbą, ir tai jau kelia grėsmę. Pradeda atsirasti žmogiškų spragų, kurias neaišku kuo reikės uždengti. Taip staiga rasti žmonių nebus labai paprasta“, – kalbėjo A. Veryga.
Kartu laikinasis ministras ramino, jog visi kiti dalykai yra išsprendžiami.
„Kas tai bebūtų – ar tai būtų logistikos problema, įsigijimai, to nereikia dramatizuoti. Žmonės randa viską, jeigu reikia. Prisiminkime, pavasarį dar ne tokių dalykų buvo. Žmonės organizavo skrydžius iš Kinijos, lėktuvai buvo pakelti. Sprendimų visada galima rasti, bet juos įgyvendina gyvi žmonės, kuriuos reikia palaikyti, motyvuoti. Tai bus didžiausias iššūkis ateinančiai valdžiai“, – kalbėjo A. Veryga.
Paklaustas, ar labai kritikuos savo ypėdinį, laikinasis ministras pirma nusijuokė, o paskui patikino, kad jis niekam nėra priešas, tačiau savo nuomonę žada išsakyti ir baigęs darbus.
„Nežinau, liežuvis visada niežti, ir norisi pasakyti, ypač kas dieną susilaukiant kitą kartą ir nepelnytos kritikos iš žmonių, kurie nelabai susigaudo, kas čia vyksta. Bet aš pats esu medikas, man labai rūpi, kad Lietuva gerai išgyventų šitą iššūkių, kad būtų kuo mažiau mirčių, kad medikai sugebėtų atlaikyti. Tikrai nebūsiu priešas niekam, tačiau ten, kur matysiu, kad kažkas yra negerai, pasakysiu“, – sakė A. Veryga.
Medikams sunku pripažinti, kad ir jiems gali prireikti pagalbos
Medikai, kurie susiduria su psichologiniais iššūkiais, gali kreiptis nemokamos pagalbos per MEDO platformą. Ministras pripažino, kad medikams nėra lengva peržengti vidinį slenkstį ir kreiptis pagalbos.
„Tradiciškai tai yra profesija, kuria visuomenė labai pasitikėdavo. Ypač gydytojai laikomi autoritetais, kurie kitų atžvilgiu priiminėja svarbius sprendimus, ir, jei vadovauja komandoms, tai yra atsakingi ir už kitų darbuotojų veiksmus, tai jiems pasakyti, kad „pats esu pažeidžiamas“, „tau reikia pagalbos“, nėra labai paprasta.
Mūsų kultūroje nebuvo įprastas dalykas prašyti pagalbos. Dažnesnis yra savigydos fenomenas, kai tie patys medikai pradeda vartoti raminamuosius vaistus, kitus dalykus, ieško kitų nusiraminimo būdų, nenorėdami parodyti, kad jiems reikia pagalbos“, – sakė A. Veryga.
Jis vylėsi, kad tai keisis, ir medikai naudosis tomis galimybėmis, kurios yra prieinamos.
„Bet nebus labai paprasta, nes labai svarbu suprasti, kad pagalbą gali priimti iki tam tikro momento – kol nesi visai perdegęs. Toks emocinis palaikymas yra svarbus, kol žmogus dar dirba, dar nėra psichologiškai sugriuvęs. O kai jau perdegi, kai atsiranda rimtų nuotaikos, miego sutrikimų, tada ir tą pagalbą sunkiau priimti, nes tada žmogus nebenori, nebemato prasmės. Tai nėra paprasta situacija. Visame pasaulyje tokie iššūkiai kyla, girdime istorijų, kad medikams yra sudėtinga išgyventi šitą situaciją“, – sakė A. Veryga.
Prognozuoja, kad bus ilgalaikių psichologinių pasekmių
Kartu laikinasis ministras pasidžiaugė žiniomis, kad ir visuomenės sveikatos centruose bendrai žmonėms prieinamos psichologinės pagalbos paslaugos yra paklausios.
„Gerai, kad žmonės kreipiasi. Supraskime, kodėl karantinas pats savaime kelia žmonėms įvairių psichologinių problemų? Viena tai yra netikrumas dėl darbo, ateities, kaip čia viskas bus, dėl artimųjų – ar jie susirgs.
Tačiau ir pats socialinių kontaktų apribojimas kelia iššūkių. Socialinis gyvenimas tam ir skirtas, kad žmogus po darbo atsipalaiduotų, pailsėtų, pabūtų su draugais, užsiimtų kažkokia jam malonia veikla“, – sakė A. Veryga.
Jis paaiškino, kad, kai dabar viso to negalima daryti, atsiranda užburtas ratas. Iš vienos pusės žmonėms kyla daugiau poreikių nusiimti įtampą, iš kitos pusės, mažėja galimybių tą padaryti.
„Nelengva bus psichologams ateinančius metus, nes tikrai bus ilgalaikių traumų“, – prognozavo A. Veryga.
Nebeprisimena, kada paskutinį kartą lankė tėvus
Nors dabar aktyviai nekartojama, laikinojo ministro nuomone, išlieka aktuali žinutė riboti kontaktus su savo vyresnio amžiaus artimaisiais. Jis pats asmeniškai sako net neatsimenąs, kada paskutinį kartą fiziškai buvo sutikęs savo tėvus.
„Tikrai stengiuosi nelankyti. Dabar net neatsimenu, kada buvau tėvus aplankyti. Lapkričio pirmą irgi apsisprendėme, kad nevažiuosime, ir nevažiavome.
Gal tikrai reikėtų visuomenei dar kartą priminti, tos žinutės tikrai nėra praradusios aktualumo, ir tikrai reikėtų pasaugoti vyresnio amžiaus artimuosius nuo užsikrėtimo galimybės“, – sakė A. Veryga.