„Šio susitikimo metu buvo koncentruojamasi į dvi klausimų grupes: pirmiausia buvo aptartas naujausias kiekybinius pandemijos plėtros vertinimas, na ir čia konstatuota, kad, be abejo, situacija išlieka sudėtinga, viruso paplitimas yra didelis, vis dar daugėja žmonių kurie yra hospitalizuojami stacionare. Tačiau įžvelgiama tam tikro atsargaus optimizmo, ir tam tikras pandemijos pikas artėja.
Ir, be abejo, kaip ir ant kalno viršūnės, oras yra retas ir keliukas yra labai siauras, tai tikrai labai svarbu kad tiek valdžios institucijos, tiek visuomenė išlaikytų sutelktumą“, – kalbėjo prezidento vyriausiasis patarėjas bei Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta.
Jis konstatavo, kad karantino ribojimai veikia, tačiau iki normalios situacijos, pasak patarėjo, yra ilgas kelias.
„Karantino ribojimai veikia, mes matome, kad pandemijos plėtra lėtėja, ir tai, žinoma, yra geras ženklas. Bet tam, kad priartėtume prie normalios situacijos, turime daug kur nukeliauti. Mes viruso paplitimo prasme esame tikrai aukštame taške ir iki normalios situacijos yra ilgas kelias“, – kalbėjo S. Krėpšta.
Pasak S.Krėpštos, antroje susitikimo dalyje buvo kalbėta apie testavimą, kaip jis galėtų būti patobulintas: „šiuo metu Lietuvoje mes plačiai naudojame vieno iš trijų pagrindinių tipų testus. Pateikta visa eilė, visas sąrašas rekomendacijų, kaip būtų galima patobulinti sistemą, žvelgiant į ateitį“.
S. Krėpšta paaiškino, kad Lietuvoje dominuoja molekuliniai PGR testai, kitose šalyse gana plačiai naudojami ir kitų tipų testai, tai greitieji antigenų testai ir serologiniai testai, kurie parodo antikūnius – visi turi privalumų ir trūkumų.
Siūlo stebėti situaciją
Tarybos atstovė VU mokslo prorektorė prof. Edita Sužiedėlienė irgi konstatavo, kad stebimos tendencijos, kurios leidžia kalbėti apie epidemijos vystymosi lėtėjimą. Ekspertų nuomone, dabar reikėtų stebėti, kokia bus situacija artimiausiomis savaitėmis, ir tada spręsti dėl papildomų karantino priemonių arba esamų priemonių mažinimo.
„Matome, kad visuomenė yra atsakingai įsitraukusi į karantino sąlygų laikymąsi“, - sakė E. Sužiedelienė.
Tam, kad situacija keistųsi į gerą, mokslininkė ragino visuomenę prisiminti auksinę Vokietijoje naudojamą taisyklę, kuri, išvertus į lietuvių kalbą, skambėtų kaip trumpinys HAK plius V. Šiame trumpinyje naudojamos raidės reiškia higienos priemonių naudojimąsi, atstumo laikymąsi, kaukių dėvėjimą, ir plius, būnant uždarose patalpose, - jų vėdinimą.
Gali būti pereinama prie kitokio tipo testavimo
Tarybos atstovė taip pat per spaudos konferenciją paaiškino, kad gali būti pereinama prie kitokio tipo testavimo – vietoje molekulkinių PGR testų, ketinama naudoti ir kitokius – greituosius testus.
„Lietuvoje atliekama daug molekulinių PGR testų, kurie yra laikome aukso standartu. Šitų testų Lietuvoje atliekama tikrai daug, milijonui gyventojų yra atlikta daugiau nei 400 tūkst. testų. Bet vystantis pandemijai ir daugėjant infekcijos atvejų, vis tiktai šitie molekuliniai testai, būdami auksiniu standartu, jie reikalauja kvalifikuoto personalo, specialios sudėtingos įrangos juos atlikti. Taip pat reagentai yra sąlyginai brangūs ir vidutiniškai kelias valandas užtrunka toks testavimas“, – paaiškino E. Sužiedėlienė.
Ji apgailestavo, kad diagnostikos laboratorijos yra prisotintos ir nespėja atlikti per 24 valandas tų testų, kaip rekomenduojama.
„Atsiranda rinkoje kitų molekulinio testavimo variantų, kuriais taip pat galima su gana aukštu specifiškumu ir aukštu jautrumu nustatyti infekciją – tai yra sergančius žmones. Taip pat galima labai tiksliai nustatyti nesergančius žmones. Greitieji antigenų testai yra vis didesniame dėmesio centre. Ir daugelis šalių, taip pat ir EK, planuoti strategijas dėl tų greitųjų antigenų testų įsigijimo“, – kalbėjo E. Sužiedėlienė.
Pati procedūra pacientui yra tokia pati
Anot jos, greitieji testai trunka apie 15 minučių, jiems nereikalinga speciali įranga ar kvalifikuotas personalas, paaiškino ekspertė.
„Galbūt jų toks minusas yra, kad jų jautrumas nesiekia dar auksinio standarto molekulinių testų. Jie yra tinkamiausi nustatyti aktyvios infekcijos atvejus, kada viruso kiekis mėginyje yra didelis –
tuomet labai aukštu efektyvumu pasako apie ligos atvejį“, – paaiškino E. Sužiedėlienė.
Greitieji antigenų testai gali būti naudojami asmenų, kurie turi simptomų, testavimui – maždaug 5-7 dieną nuo infekcijos pradžios.
„Greitieji testai gali būti naudojami infekcijos židiniuose, taip pat rizikos įstaigose, globos namuose pagal sudarytas atskiras testavimo schemas. Pvz., jei greitasis testas nustato teigiamą atvejį, tai tas testo atsakymas yra priimamas kaip atsakymas apie ligą. Bet, jeigu pvz., testuojant turime neigiamą testo atsakymą, tai dėl jautrumo nepakankamumo gali būti pakartotas testas PGR metodu“, – paaiškino E. Sužiedėlienė.
Mokslininkė paaiškino ir tai, koks yra skirtumas tarp tų testavimų.
„Kalbant apie greituosius antigenų testus, pati testavimo procedūra yra paprasta – imamas nosiaryklės mėginys, lygiai taip pat kaip imamas dabar testuojant PGR testais, ir mėginio pavyzdys yra naudojamas testo plokštelėje. Testo veikimas yra paremtas viruso baltymu, antigeno ir antikūnio sąvoka, ir spalvinė reakcija įvyksta. Po keliolikos minučių rezultatas – taip arba ne, konstatuota virusinė infekcija, ar ne, matoma plika akimi“, – naujų testų veikimo principus paaiškino E. Sužiedėlienė.
Siūlo stebėti viruso mutacijų dinamiką
Taip pat Lietuvoje ketinama tirti viruso genetines mutacijas ir evoliuciją, įvertinant, ar mutacijos gali paveikti diagnostikos tikslumą, paaiškino ekspertė.
„Greitaisiais testais yra nustatoma viruso molekulė, antigenas, prieš kurį yra pagaminti antikūnai. Visų mutacijų variantų, žinoma, tie antikūnai tikrai neatpažįsta. Virusas mutuoja gana greitai. Šiandieninėse ekspertų tarybos rekomendacijose buvo pasiūlyta mutacijų dinamiką ir jų profilį stebėti, atliekant genomo sekoskaitą, įvertinant, kiek jos gali turėti įtakos diagnostikos tikslumui.
Jeigu diagnostinis rinkinys, pavyzdžiui, greitasis testas, buvo sukurtas tam tikro viruso varianto baltymo pagrindu, ir, jeigu dėl mutacijų tame baltyme stipriai pasikeičia ta vieta, kuri skirta sąveikai su antikūnu, tai yra pagrindo tikėtis, kad tokios mutacijos turės įtakos tai sąveikai“, – aiškino E. Sužiedelienė.