Teisėja Julita Dabulskytė-Raizgienė paskelbė, kad A. Dambrausko kaltė įrodyta ne tik nukentėjusiosios K. Meidės, liudytojų parodymais, slapta darytais garso įrašais, bet ir iš dalies paties kaltinamojo tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu išsakyta pozicija dėl jam pareikštų kaltinimų.

Anksčiau jau kartą teistam (teistumas yra išnykęs) A. Dambrauskui teismas skyrė 4 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tačiau jos vykdymą iš dalies atidėjo ir nustatė, kad nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo nedelsiant privalės atlikti 2 metų laisvės atėmimo bausmę, o likusi 2 metų 6 mėnesių bausmė yra atidedama 3 metų laikotarpiui. Išėjęs į laisvę A. Dambrauskas privalės laikytis teismo skirtų įpareigojimų – dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Teismas A. Dambrauskui taip pat uždraudė artintis prie K. Meidės arčiau nei 200 metrų atstumu, taip pat bet kokia forma bendrauti ir su ja ieškoti ryšių. Be to, jis nukentėjusiajai privalės sumokėti 6 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimą, nors K. Meidė iš buvusio savo draugo prašė priteisti 50 tūkst. Eur.

Baudžiamąją bylą išnagrinėjusi teisėja taip pat nutarė, kad A. Dambrauskas privalės sumokėti 3,3 tūkst. Eur už K. Meidei atstovavusio advokato suteiktas paslaugas. Iš jo taip pat konfiskuoti du mobiliojo ryšio telefonai ir kompiuteris – teismas konstatavo, kad tai buvo nusikaltimo įrankiai.

Vilniaus apygardos teismo paskelbtas nuosprendis dar gali būti skundžiamas – A. Dambrauskas mano, kad nepagrįstai buvo nuteistas ir jam skirta reali laisvės atėmimo bausmė, todėl šį nuosprendį greičiausiai skųs apeliacine tvarka. Nuosprendį galės skųsti ir nukentėjusioji, ir prokuratūra.

Neviešuose teismo posėdžiuose baudžiamąją bylą išnagrinėjęs teismas nustatė, kad A. Dambrauskas dar praėjusių metų balandžio ir gegužės mėnesiais tuometei „Maxima LT“ generalinei direktorei, o vėliau ir jos kolegoms siuntinėjo dviprasmiškus tekstinius pranešimus ir reikalavo įdarbinti K. Meidės vadovaujamoje bendrovėje Apsaugos skyriaus viršininku, o kai nebuvo paskirtas į šias pareigas, – sumokėti 18 tūkst. Eur. Negavęs šių pinigų vyras grasino, kad paviešins K. Meidę kompromituojančią filmuotą medžiagą apie jos asmeninį gyvenimą.

Kai K. Meidė kreipėsi pagalbos į teisėsaugos pareigūnus, jai buvo duota garso įrašymo aparatūra – su A. Dambrausku susitikusi moteris įsitikino, kad vyras iš tikrųjų turi ją kompromituojantį vaizdo įrašą, nes šis parodė jo fragmentą. Be to, A. Dambrauskas aiškino, kad tokių įrašų turi ir daugiau, grasino ją paskelbti žiniasklaidos priemonėse. Moteris nesutiko mokėti pinigų, aiškino, jog paprasčiausiai tiek neturi, tačiau vesdama derybas užsiminė, kad nori gauti garantiją, jog sumokėjus pinigus įrašas nebus paviešintas ateityje. A. Dambrauskas jai davė laiko pagalvoti, bet dar tą patį vakarą iki vidurnakčio liepė į jo banko sąskaitą pervesti 500 Eur avansą, o mokėjimo paskirtyje parašyti žodį „ačiū“.

K. Meidė taip ir padarė, o kitą dieną jį sulaikė policijos pareigūnai. A. Dambrauskas buvo suimtas ir daugiau kaip keturis mėnesius praleido tuomet dar veikiančiame Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime. Čia esančiame suimtųjų pasivaikščiojimo kiemelyje buvo apipaišytos sienos – nupiešta moteris, čia jos buvo parašytas K. Meidės namų adresas, jos darbovietė bei kiti asmeniniai duomenys. Dėl to nukentėjusioji vėliau buvo priversta pakeisti gyvenamąją vietą.

Atsakomybėn patrauktas A. Dambrauskas nepripažino kaltės. Vyras aiškino, kad K. Meidė buvo jo draugė, su kuria jis bendravio apie pusantrų metų. Vyras tikino, kad iš K. Meidės niekada nereikalavo pinigų, o pokalbio metu nurodyta suma esą tebuvo tik „išsakyti jo pamąstymai“.

Kaltinamasis teigė, kad išsakydamas savo samprotavimus jis tiesiog norėjo tuo metu jau buvusią draugę įskaudinti, jam buvo gaila veltui su ja sugaišto laiko. Be to, A. Dambrauskas tikino, kad turėjo teisę K. Meidės prašyti kompensacijos dėl esą patirtų nuoskaudų, nes ne kartą buvo sulaukęs įžeidinėjimų „dėl jo nepakankamo socialinio statuso“, taip pat buvo nusivylęs dėl šios tariamų vertybių deklaravimo.

Taksistu dirbantis A. Dambrauskas taip pat yra fitneso treneris ir privačiai teikia trenerio paslaugas, – jis teigė, kad būtent taip ir susipažino su K. Meide: parašęs jai feisbuke žinutę pasiūlė savo paslaugas. Vėliau jų santykiai peraugo į artimesnius, bet po kiek laiko jie nutrūko.

Baudžiamojoje byloje buvo surinkta duomenų, kad A. Dambrauskas ieškojo būdų, kaip paviešinti K. Meidę kompromituojantį vaizdo įrašą – savo draugams vyras pasakojo, kad buvo susisiekęs su vienos žiniasklaidos priemonės vadovybe, o prieš pat sulaikymą slapta įrašinėjamo pokalbio metu K. Meidei užsiminė, kad iš jos neims į voką įdėtų pinigų, nes šie esą gali būti pažymėti, todėl jis esą geriau „forume perduos fliašiuką “ ir gaus solidžią sumą.

Baudžiamojoje byloje nukentėjusiąja pripažinta tuometė „Maximos“ generalinė direktorė teisme buvo apklausta neviešame posėdyje. Tai buvo vienintelis kartas, kai ji pasirodė teismo salėje – kituose posėdžiuose jos interesams atstovavo advokatas.

„Aš dėl užimtumo paprašiau, kad man leistų nedalyvauti – dėl to, kas įvyko, man kiekvieną kartą tenka patirti stresą, – anksčiau Delfi sakė K. Meidė. – Turto prievartavimo byla niekaip nesusijusi su įmone, tai yra susiję su mano asmeniniu gyvenimu, mano asmeninėmis lėšomis. Iš tiesų norėčiau, jog kiekviena moteris žinotų, kad kartais linksmi vaikinai nebūtinai yra tokie, kokiais dedasi.“

Moteris prisipažino, kad su A. Dambrausku susipažino per fitneso treniruotes, su juo palaikė itin glaudžius santykius. „Jie buvo pakankamai artimi, tikrai buvo draugiški, kol viskas neapsisuko visiškai kita linkme ir jis pagrasino paviešinti mano asmeninę informaciją“, – sakė K. Meidė.

Ji tikino, kad į policiją kreipėsi dar prieš pervesdama dalį A. Dambrausko reikalaujamų pinigų.

„Nemačiau jokio pagrindo mokėti pinigus nusikaltėliui, – paskaitykite analogiškas istorijas – jie visada sugrįžta išleidę pinigus“, – sakė K. Meidė.

Moteris prisipažino, kad istorija, į kurią ji pateko, yra gana nemaloni, bet ji dar nesibaigė.

„Reikia prisiminti detales ir jas pasakoti, o tai yra tikrai nemalonu, juolab kad man yra 45 metai ir aš tokias istorijas skaičiau knygose ir straipsniuose, mačiau filmuose, trileriuose ir niekada negalvojau, kad reikės pačiai tą patirti, – Delfi anksčiau sakė K. Meidė. – Negaliu pasakyti, kad visa tai baigėsi, nes dabar pasakodama ir jums, ir teisme antrą kartą išgyvenu tą patį, – tai, patikėkite, tikrai yra labai sunku. Ir dar kai tu net pagalvoti negalėtum ir nesitikėtum iš žmogaus, su kuriuo tave siejo tikrai draugiški santykiai, kažkokių panašių dalykų.“

„Aš patyriau didelę žalą, nes turėjau pasikeisti butą, nes ten – begalės nusikaltėlių ir tu nežinai, kada jie išeis ir kada prisimins adresą“, – kad jos gyvenamosios vietos adresas yra prieinamas Lukiškėse įkalintiems asmenims, moteris sužinojo iš Vilniaus miesto savivaldybės darbuotojų, kai šie apsilankę kalėjime nufotografavo įkalinimo įstaigos sienas.

K. Meidė šiuo metu jau nedirba „Maxima LT“, iš šių pareigų ji pasitraukė kovo viduryje – netrukus po to, kai buvo paviešinta informacija apie teisme nagrinėjamą baudžiamąją bylą.

K. Meidė – ne vienintelė prekybos tinklo „Maxima“ atstovė, iš kurios už kompromituojančios informacijos nepaskelbimą buvo reikalaujama pinigų. Vilniaus apygardos teisme buvo nagrinėjama baudžiamoji byla, kurioje nukentėjusiuoju yra pripažintas ir „VP grupės“ akcininkas Ignas Staškevičius – iš jo buvęs vairuotojas ir jo sutuoktinė, dirbusi vaistinių tinkle komercijos direktore, reikalavo net 1,5 mln. Eur. I. Staškevičius buvo sumokėjęs net 312 tūkst. Eur, o kai iš jo buvo pareikalauta dar daugiau pinigų, vyras kreipėsi pagalbos į teisėsaugą.