Spalio 1–31 d. pagrindiniai taikiniai, atsižvelgiant į neigiamos informacinės veiklos intensyvumą, periodiškumą ir jos turinį, buvo Lietuvos užsienio politika, energetinė nepriklausomybė, narystė NATO ir valstybės istorija. Taip pat buvo siekiama paveikti ir kitus šalies raidai strategiškai reikšmingus objektus – Lietuvos narystė ES, vidaus politikos procesai, Konstitucinių pagrindų apsauga, valstybės socialinė politika. Priešiškos komunikacijos tikslai– minėtų temų eskalavimu skatinti piliečių nepasitikėjimą valstybinėmis institucijomis, NATO ir ES organizacijomis.
Didžiausias neigiamos informacijos suaktyvėjimas buvo užfiksuotas spalio 1–3 d., spalio 5–8 d., spalio 11–15 d. ir spalio 26–30 d. Šiomis dienomis fiksuota neigiamos informacijos eskalacija sietina su Europos Vadovų Tarybos vieningu sutarimu dėl sankcijų Baltarusijos pareigūnams taikymo, antkapinio paminklo A. Ramanauskui-Vanagui atidengimo ceremonija Vilniuje, bendromis Rusijos ir Baltarusijos karinėmis pratybomis „Nesunaikinama brolija 2020“, krašto apsaugos ministro R. Karoblio dalyvavimu NATO gynybos ministrų susitikime, prezidento G. Nausėdos pasisakymu dėl. A. Lukašenkos režimo Europos Vadovų Taryboje ir pokalbiu su Europos Komisijos viceprezidentu V. Dambrovskiu dėl Astravo AE, Lietuvos protesto nota Baltarusijai dėl šios branduolinės jėgainės bei Lietuvos ir NATO pratybomis mūsų šalyje.
Spalį viena labiausiai eskaluotų temų – dvišaliai Lietuvos ir Baltarusijos santykiai. Propagandinių kanalų pagalba skleisti agresyvia retorika pasižymintys Baltarusijos aukščiausių pareigūnų pasisakymai Lietuvos atžvilgiu. Griežtėjant A. Lukašenkos ir kitų Baltarusijos bei Rusijos pareigūnų oficialių pareiškimų tonui, kito ir oficialių žinučių krūvis. Naratyvai, kurie dar rugsėjį buvo aktualūs (pvz., kad Lietuva patirs ekonominių nuostolių, praradusi baltarusiškų ir rusiškų krovinių tranzitą), nuo spalio nustumiami į antrą planą. Šis laikotarpis išsiskiria kaltinimų Vakarų valstybėms naratyvais, teigiančiais, neva prieš Baltarusiją yra vykdomas teroristinis karas, provokacijas šioje šalyje organizuoja ir koordinuoja Lenkijos ir Baltijos valstybių specialiosios tarnybos, o JAV kartu su Lietuva bei kitomis valstybėmis (Lenkija) finansuoja perversmą Baltarusijoje ir destabilizuoja padėtį šioje šalyje.
Neigiamų tendencingų reportažų ir pokalbių laidų gausa Lietuvos ir Baltarusijos santykių tema ypač išsiskyrė Baltarusijos valstybinis televizijos kanalas „Sostinės televizija“. Iš šio televizijos eterio skambėjo kaltinimai Lietuvai dėl neva šešėlinės Baltarusijos vyriausybės formavimo ir paramos valstybiniam perversmui prisidengiant „vakarietiško“ stiliaus dialogu.
Priešiškoje žiniasklaidoje Lietuvos–Baltarusijos santykių tema glaudžiai siejosi ir su Astravo AE klausimais. Ši tema ypač aktyviai eskaluota prieš artėjantį elektrinės paleidimą lapkričio pradžioje. Reaguojant į Lietuvos daromus politinius žingsnius, akcentuota, kad neva Lietuva yra JAV energetikos kompanijų interesų įtakoje. Tendencingas šios klišės eskalavimas itin suaktyvėjo, JAV ir Lenkijai pasirašius sutartį dėl branduolinės energetikos programos.
Per praėjusį mėnesį NATO gynybinių pajėgumų stiprinimo klausimai formavo vieną iš pagrindinių neigiamos informacinės veiklos taikinių. Tam įtakos turėjo tiek augusi įtampa, aktyviai kurstoma A. Lukašenkos pareiškimų Lietuvos ir Baltarusijos santykiuose, tiek NATO pratybos Lietuvoje. Būtent šis faktas buvo aktyviausiai išnaudotas, kuriant propagandinio turinio informaciją. Spekuliuota neva realia NATO grėsme Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos šalims, teigiant, kad Baltarusija neįtiko Aljansui, o prasidėjus neramumams Baltarusijoje, prie sąjunginės valstybės sienų buvo pradėtos NATO karinės pratybos. Skleista melaginga informacija, kad JAV ir NATO atvirai bando įbauginti dabartinę Baltarusijos vadovybę, taip pat neva yra ženklų, kad karinė agresija prieš Rusiją gali prasidėti artimiausiu metu, nes NATO pajėgų dislokacija prie sienų akivaizdžiai didėja. Eskaluotas taip pat Aljanso, Lietuvos ir Lenkijos „šalių-grobikių“ įvaizdis, kurios kėsinasi į Baltarusijos teritorinį vientisumą. Baltarusijos valstybinė ir Kremliaus kontroliuoja žiniasklaida toliau siekė menkinti Lietuvos ir kitų NATO šalių karių autoritetą, klijuodamos jiems „girtuoklių“, „nusikaltėlių“, „prievartautojų“ ir „gamtos niokotojų“ etiketes.
NATO pajėgumų stiprinimo Lietuvoje tema priešiškoje informacinėje aplinkoje ypač suaktyvėjo į antrąją spalio pusę, kuomet viešai paskelbta apie NATO itin aukštos parengties greitojo reagavimo pratybas „Nuostabusis šuolis 2020“ (Brilliant Jump 2020).
Spalį taip pat buvo toliau skleidžiami per pastaruosius kelerius metus priešiškoje žiniasklaidoje vyraujantys melagingi naratyvai, kad Lietuvos antisovietinio pasipriešinimo dalyviai neva buvo naciai, jų kolaborantai, fašistai ir žudikai. Atidengus antkapinį paminklą Lietuvos Laisvės Kovos Sąjūdžio ginkluotojų pajėgų vadui A. Ramanauskui-Vanagui, pradėta skleisti dar viena žinutė, kad Lietuvoje dabar statomi paminklai „žudikams“.
Rusijos viešojoje erdvėje taip pat neliko nepastebėtas ir Sausio 13-osios bylos svarstymas Apeliaciniame teisme. Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova apkaltino Lietuvą istorijos klastojimu, sąskaitų suvedinėjimu su Rusija, Europos žmogaus teisių konvencijos pažeidimu bei kenkimu Lietuvos, kaip ES narės, įvaizdžiui.
Pabrėžtina, kad tendencingos informacijos eskalavimu toliau buvo kurstomas Rusijos gyventojų priešiškumas Vakarams, taip pat ir Baltijos valstybėms. Spalio 12 d. paskelbtos ruinformer.org Rusijos gyventojų apklausos duomenimis, net 40 proc. apklausos dalyvių įvardijo Baltijos šalis Rusijos priešu. Daugiausia respondentų (49 proc.) agresyviausiu šios šalies priešu laiko JAV, o atitinkamai antroje ir trečioje vietose – Lenkiją (47 proc.) ir Didžiąją Britaniją (43 proc.).