Žada šaltas Kalėdas
Nors lapkritis jau įpusėjo, gėlynuose tebežydi rožės, Panevėžio rajone, pakeliui į Pasvalį, akį traukia geltonas saulėgrąžų laukas, o link Šilagalio teberaudonuoja aguonos. Žmones stebina ir išsipūtę lyg tuoj sprogsiantys alyvų, net kaštonų pumpurai.
Panevėžio kraštotyros muziejaus Etninės kultūros skyriaus muziejininkė Vitalija Vasiliauskaitė pasakoja, kad lapkričio 11-ąją minimas Šv. Martynas pagal liaudies tradicijas reiškė ganiavos pabaigą. Tai buvo tam tikra laiko riba, žymėjusi atėjusį gilų rudenį. Pasak V. Vasiliauskaitės, labiausiai šios šventės laukdavo piemenys. Jie net atlikdavo tam tikrus balto ožio vedimo aplink beržą ritualus, prašydami, kad greičiau užsnigtų arba ateitų šalna ir jiems nebereikėtų ganyti.
Tradiciniame Lietuvos kaime Šv. Martynas buvo svarbus ir kita prasme. Tuomet, pasibaigus ūkio darbams, prasidėdavo vaikų mokslai – eidavo pas daraktorius ar į pradžios mokyklas.
O ūkininkai pagal Šv. Martyno orus bandydavo spėti, kokios bus Kalėdos.
„Sako, kad jeigu Šv. Martynas ant ledo, tai Kalėdos bus ant vandens, ir atvirkščiai. Pagal šių metų Šv. Martyną turėtume sulaukti gražių, šaltų Kalėdų, bet dabar viskas išsibalansavę ir tradiciniai liaudiški spėjimai, ko gero, nelabai tinka“, – mano V. Vasiliauskaitė.
Anomalijos darosi įprastos
Žmonės orus spėja, o specialistai prognozuoja pasitelkdami įvairias mokslines metodikas. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos (LHT) Tyrimų ir plėtros skyriaus vedėjo dr. Donato Valiuko teigimu, trumpalaikiai pastebėjimai, kai pagal vakarą bandoma nuspėti, koks bus rytas ir atvirkščiai, dažnai turi tam tikrą mokslinį paaiškinimą, tačiau senolių ilgalaikiai spėjimai, jo manymu, greičiausiai būdavo paremti paprasčiausia logika. Tarkime, jei vasara buvo šalta, žiema turėtų būti šilta.
„Matyt, buvo remiamasi tuo, kad metinė temperatūra paprastai nepasižymi labai dideliais nuokrypiais. Bet dabartinėje situacijoje dėl sparčios klimato kaitos tai nebeturi reikšmės“, – sako D. Valiukas.
Apie ilgesnio laikotarpio orus specialistai gali pasakyti tik bendras tendencijas. Lapkritį ir pirmąją gruodžio savaitę prognozuojami maždaug laipsniu pusantro šiltesni nei įprastai tokiu metu orai.
„Šis lapkričio dešimtadienis buvo labai šiltas. Fiksuota didelė anomalija – net 4,2 laipsnio šilčiau, nei įprastai turėtų būti pas mus. Paskui ši anomalija bus mažesnė, bet vis tiek bus šilčiau nei įprastai“, – sako LHT atstovas.
O kokios laukia Kalėdos, anot jo, dar per anksti prognozuoti.
Šiemet ir rugsėjis bei spalis buvo neįprastai šilti. Fiksuojama, kad šie du rudens mėnesiai buvo antri pagal šiltumą Lietuvoje per daugiau nei pusę šimto metų.
Upės be vandens
Neįprastai šilti bei sausi orai sukelia anomalijas ir gamtoje. Dar vasarą šalyje buvo paskelbta hidrologinė sausra upėse ir iki šiol situacija mažai pakitusi. Bendrovės „Panevėžio gatvės“ inžinieriaus ekologo Gintaro Brazinsko teigimu, vandens stabiliai nėra. „Ekrano“ užtvanka atidaryta minimaliai – tik tiek, kad nedustų apačioje esančios žuvys. Guodžia tik tai, kad vandens lygis bent nežemėja.
LHT Hidrologinių stebėjimų skyriaus vedėjas Juozas Šimkus patvirtino, kad Nevėžis, Lėvuo nusekę kaip ir vasarą.
„Situacija per daug nepasikeitė. Tik vaizdas upėse šiek tiek gražesnis, nes vandens augmenija apmiršta, dėl to atrodo taip, tarsi būtų daugiau vandens“, – sako J. Šimkus.
Anot jo, dirva gana smarkiai išdžiūvusi ir iškrentantys krituliai greitai susigeria.
J. Šimkaus teigimu, net ir stipriau palijus kelias dienas ar praūžus liūčiai, situacija ne ką pagerėtų. Šiuo metu upės ruošiasi žiemai, jų ekosistema ne tokia aktyvi, tad sausros žala gamtai nėra tokia didelė kaip vasarą ar neršto metu. Visgi jei žiema bus šalta, o vandens lygis upėse nepakils, po ledu ir žuvims, ir mikroorganizmams gali būti sudėtinga išgyventi.
Pražydo rododendrai
Botanikai taip pat stebi tam tikras anomalijas. Šiaulių universiteto Botanikos sode prieš mėnesį pražydo rododendrai, įprastai žydintys gegužę-birželį.
Vis dėlto, anot Botanikos sodo direktoriaus dr. Martyno Kazlausko, jų kolekcijoje yra 250 rododendrų ir kasmet vasaros pabaigoje nei iš šio, nei iš to pražysta bent du-trys.
Direktoriaus teigimu, žydėjimas ne laiku augalams nėra gerai – jie netenka dalies energijos ir kitais metais nesubrandina vaisių ir sėklų.
Bet dar blogiau būtų, jei pradėtų augti medėjančių augalų jaunos šakelės. Jos tikrai nušaltų.
Pasak dr. M. Kazlausko, šiemet pastebėta, kad ir lapai ilgiau išsilaikė nenukritę. Be to, kai buvo nuspręsta, kad vejos nebereikės pjauti, vėl teko kviestis šienpjovius – šiltomis lapkričio pirmomis dienomis žolė ūgtelėjo.
Žiūrėti į termometrą
Ne vienas rudenį svarsto, ar jau laikas žiemai pridengti lepesnius augalus. Dr. M. Kazlauskas sako, kad uždengti reikia tik tada, kai dėl šalčių susidaro kieta žemės pluta. Botanikos sodas augalų dar nedengia ir kitiems nerekomenduoja to daryti.
„Paprastai būdavo augalus uždengiame prieš Kalėdas, bet jau kelintus metus teko dengti vasarį“, – sako direktorius.
Anot jo, dengiant reikėtų žiūrėti ne į kalendorių, o į termometrą ir pavojaus varpais skambinti tik oro temperatūrai nukritus iki 10 laipsnių šalčio.