Jis taip pat prisipažino, kad ir pats neseniai persirgo koronavirusu, todėl gali tokius padarinius įvertinti ir per savo patirties prizmę. Paklaustas, ar šis tyrimas, iš tikrųjų, parodė visiškai naujas pasekmes COVID-19 sirgusiems žmonėms, jis su tokiu teiginiu sutiko tik iš dalies.

„Manau, kad ir taip, ir ne. Vienas dalykas, kad šis tyrimas yra būtent apie šį virusą, bet, pavyzdžiui, elgesio medicinos laboratorijoje Lietuvos sveikatos mokslų universitetas jau seniai daro tyrimus, kur atrandame, kad pasekmės būna sergant visomis ligomis.

Pasekmės psichologinei būsenai, ne psichikos ligos, pasireiškia dažniau. Taigi, dabar aiškiai matome, kad virusas pakenkia mūsų smegenis tiesiogiai ir antras dalykas, kad netiesiogiai per psichologines pasekmes, kai mums reikia gydytis, kurį laiką išbūti be šeimos, visa tai išryškėja“.

J. Nevarauskas tikino, kad žmogų tikrai labai paveikia bendravimas tik per atstumą, taip pat gali kilti nerimas, kad gali būti dar blogiau.

„Taigi, yra daugybė veiksnių, kurie veikia sergančiuosius COVID-19 infekcija. Taip pat daug duomenų rodo, kad pats virusas pažeidžia smegenis. Kaip mes tai žinome? Vienas iš tokių aiškiausių simptomų, kad mes sergame kovidu arba žmogus serga kovidu, kai išnyksta uoslė ir skonis.

Tai reškia, kad yra tiesiogiai pažeidžiama nervų sistema, todėl paskui žmonės patiria dėmesio, atminties sutrikimus. Kai mes kalbame apie demenciją, kiek aš mačiau tyrimų, tai daugiau liečia pacientus, kurie jau turėjo kažkokius smegenų pažeidimus ir tai būna antrinis viruso sukeltas pažeidimas.“

Nerimas, pasak gydytojo, yra žmonių reakcija į kažkokius išorinius įvykius ir tai priklauso truputį nuo jų biologijos. Vieni žmonės yra daugiau nerimastingi, kiti – mažiau.

„Jeigu asmuo yra linkęs nerimauti, tai bet koks iššūkis jam gali sukelti tokią būseną, o čia yra dvigubas iššūkis. Tas pats pasakytina ir apie depresiją, kadangi yra žmonių, kurie biologiškai turi didesnį jai polinkį. Aišku, būtent po šio viruso poveikio, jiems ji ir dažniau pasireiškia.“

Ar viruso sukeltos psichologinės pasekmės – gydomos išskirtiniu būdu?

Pasiteiravaus J. Nevirausko, ar psichologinė būsenos, kurias sukėlė virusas, turėtų būti kažkuo išskirtinės, nei įprastai gydant depresiją arba nerimo sutrikimus, jis išskyrė kelis dalykus.

„Jeigu mes įtariame, kad organiškai pažeistos smegenys, tai kažkiek gydymo turėtų būti nukreipta būtent smegenų metabolizmo organikai gerinti. Pavyzdžiui, aš pats asmeniškai jaučiau labai aiškų poveikį, kad sutriko miegas. Šiaip visada miegojau labai gerai, netgi puikiai, bet kai sirgau COVID-19 virusu, mano miegas tapo 4-5 val. ir paskui pereidavo į budrumo būsena. Tokiu atveju dedame specialias pastangas, pavyzdžiui, galime ilginti miegą vaistais arba kitomis priemonėmis, kad smegenys greičiau atsistatytų.

Taigi, turime gydyti dviem būdais – vienu gydome nerimo ir depresijos sutrikimus įprastu būdu ir papildomai skiriame daugiau dėmesio smegenų mitybai, metabolizmo atsistatymui. Įeina tokios priemonės – nuo vitaminų iki fizinių priemonių, pavyzdžiui, meditacijų, relaksacijų ir t. t.“, – aiškino jis.

Pagrindinis „vaistas“ – keisti požiūrį

Psichoterapeutas prisipažino, kad kai pats sirgo koronavirusu, turėjo kurį laiką praleisti ligoninėje ir ten pamatyti vaizdai, iš tikrųjų, gali daryti psichologiškai neigiamą įtaką.

„Visų pirma, manau, reikėtų „įjungti“ išmintį ir suprasti, kad kai ką galime pakeisti tik dalinai ir su kažkuo reiks taikytis. Turėtume nukreipti dėmesį ir savęs pasiklausti, ką galime pakeisti. Pirmiausia, galime pakeisti požiūrį į tai, kas vyksta. Man teko būti ligoninėje su šiuo virusu ir aš ten buvau lengviausias pacientas, bet aplink buvo labai sunkūs ligoniai. Taigi, kai kuriuos žmones irgi galėjo paveikti vaizdai, kai šalia dūsta ir kraujuoja kiti pacientai. Mano palatoje būtent tokių ir buvo.“

Tokiu atveju, sako J. Nevarauskas, reikia nukreipti savo dėmesį, kad yra daromas viskas, kas yra susirgusio asmens valioje: reikia klausyti gydytojų rekomendacijų, vykdyti jų nurodymus, jiems pasipasakoti, kas vyksta su organizmu ir save stebėti.

„Taip pat reikia susitaikyti su tuo, kad čia susirgusiojo darbas ir pasibaigia. Nepriimti aukštesniųjų jėgų kažkokių rolių, kurios esą leistų dėl savo būklės ir saugumo šimtu procentu būti garantuotiems. Tiesiog daryti, kas priklauso.“

Atsakydamas į klausimą, kodėl sunkios ligos apskritai labai paveikia jomis susirgusius žmones, J. Nevarauskas, kad jų elgesio medicinos laboratorijoje buvo nustatyti du tokio veikimo būdai.

„Viena, kad visos didelės ligos pakeičia biologiškai homeostazę mūsų kūne. Tai veikia viską – nuo smegenų iki širdies, kraujagyslių ir t. t. Mes tą poveikį labai aiškiai matome. Antras dalykas, kad mus veikia psichologiškai ir pats sirgimo procesas. Jeigu žmonės sunkiai priima neapibrėžtumą, diskomfortą, skausmą ar šiaip sunkumą, tuomet jie įsijungia į kentėjimą ir jiems dėl to yra daug sunkiau.

Jis tikino, kad visada yra siūloma tiesiog priimti diskomfortą ir suprasti, kad galima padaryti tiek, kiek gali. Būtina, akcentavo gydytojas, atsisakyti kentėti dėl sukelto diskomforto ne tik kovido infekcijos metu, bet ir visų ligų atvejais. Taip pat apibendrino, kad jau dabar matomas pandemijos sukeltų psichologinių pasekmių padidėjimas visuomenėje.