Kaip rodo „Delfi“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa, kaukę kaip apsisaugojimo nuo koronaviruso priemonę dėvi tik trečdalis lietuvių. Konkrečiai, 32,2 proc. apklaustųjų nurodė, kad kaukes dėvi, nes tiki jų efektyvumu.
Tuo tarpu net 60,8 proc. šalies gyventojų neslėpė, kad šia apsaugos priemone naudojasi tik todėl, kad tai yra privaloma.
Asmenų, kurie nurodė, jog kaukių nedėvi, nes netiki jų efektyvumu arba net mano, jog jos kenkia sveikatai, procentas nebuvo didelis – atitinkamai 4,8 ir 2,2. Vis dėlto šis rezultatas labai stebinti neturėtų, nes dar ir iki visuotinės prievolės dėvėti kaukes visose viešose vietose, skirtingais etapais jos buvo privalomos, pavyzdžiui, parduotuvėse, poliklinikose arba atskirose Lietuvos teritorijose.
„Veido kaukių efektyvumu dažniau linkusios tikėti moterys, 18-35m. bei vyresni nei 65 m. gyventojai, aukštesnio išsimokslinimo atstovai, didmiesčių atstovai“, – nurodoma tyrime.
Tuo tarpu 26-55m. vyrai, vidutinių pajamų, vidutinio ir žemesnio išsimokslinimo atstovai, rajonų centrų ir kaimų gyventojai kaukes dažniau dėvi tik todėl, kad tai yra privaloma.
Rezultatas nustebino
„Spinter tyrimų“ vadovas, sociologas Ignas Zokas pripažino, kad tokie skaičiai jam buvo netikėti.
„Iš esmės mane patį šis procentas kiek nustebino. Ta prasme, aš tikėjausi kitokio rezultato. Maniau, kad tikrai daugiau bus tikinčių jų efektyvumu. Kita vertus, dėvi dėl to, kad privaloma, net jeigu turi abejonių“, – sakė pašnekovas.
Sociologas neatmetė, kad tokį lietuvių požiūrį į apsaugines kaukes galėjo lemti informacijos gausa, kuri toli gražu ne visada teisinga ir patikima.
„Manau, kad ekspertų, pasisakančių apie kaukių naudą ir poreikį, yra tikrai labai nemažai. Vis dėlto turbūt didžiąją dalį pasiekia tokia dviprasmiška informacija ir tai atsispindi šiuose rezultatuose.
Tai galbūt pagrindė sprendimą, kad kartais ir demokratinėse valstybėse negalima pasikliauti vien piliečių sąmoningumu. Čia toks liūdnesnis dalykas, bet kartais reikalingos ir privalomos priemonės, kad netgi tie žmonės, kurie dvejoja, jeigu užsidės ne dėl tikėjimo, tai dėl to, kad privaloma“, – įžvalgomis dalijosi I. Zokas.
Paklaustas, ar tokios visuomenės nuostatos gali pasikeiti greitai, ar vis dėlto paprastai susiformavusiai nuomonei įtaką padaryti labai sunku, sociologas tikino, kad viskas priklauso nuo situacijos.
„Jeigu dabar mes matytume dar didesnį šuolį arba Lietuvoje pamatytume tokius dalykus, kuriuos per pirmąją bangą matėme Italijoje ar kažkur kitur, tai tie staigūs išgąsdinimai (gali suveikti – „Delfi“). Aišku, neduok Dieve, kad tokia situacija vyktų Lietuvoje, nes tai turbūt yra ne ta kaina, kurią reikia mokėti už nuomonės pasikeitimą arba įtikėjimą kažkuo“, – teigė pašnekovas.
Pasak I. Zoko, nors dabartinė situacija ir atrodo grėsmingai, ji vis dar yra valdoma, todėl, tikėtina, didelio poveikio nuomonei apie kaukes nedaro.
„Kol mes tą situaciją bent šiai dienai turime valdomą, kad ir kaip dramatiškai ji atrodytų, tai yra daugiau vietos pasvarstymams. Jeigu situacija taptų nebevaldoma ir mes matytume tragiškus vaizdus iš ligoninių, tai tie skaičiai, aš manau, pasikeistų gana greitai. Tam nereikia mėnesio ar metų, tai gali būti ir kelios dienos“, – prognozavo jis.
Keičiasi melagingų žinių turinys
Kad kaukių dėvėjimas yra vienas iš melo skleidėjų taikinių, „Delfi“ patvirtino ir Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas.
„Galima teigti, kad dezinformacijos kiekis prieš kaukių dėvėjimą išlieka apčiuopiamai aukštas, žinučių tema keičiasi. Pirmo karantino metų pagrindinės dezinformacijos žinutės apie kaukių dėvėjimą buvo: kaukių (ir kitų apsaugos priemonių) dėvėti nereikia nes jokio viruso nėra; kaukių dėvėti neverta nes jos nuo viruso neapsaugo; bet kokios kaukės apsaugo nuo viruso; tik specialios kaukės (kurias gali gauti ne visi) apsaugo, o visos kitos yra valdžios apgaulė; tik sergantys žmonės turi dėvėti kaukes, o sveikus jos kaip tik susargdina, silpnina imuninę sistemą, taip valdžia ir nieko neišmanantys med. specialistai apgaudinėja žmones; jei dėvima kaukė nebereikia laikytis distancijos; dėvėti kaukę pavojinga nes prisikvėpuojama daug anglies dvideginio; ilgalaikis kaukių dėvėjimas negrįžtamai pažeidžia žmogaus sveikatą, ypač smegenis; jei kaukės ir padeda tai labai mažai, neverta jų dėvėti, susirgimų skaičiai vis tiek auga, valdžia verčia dėvėti kaukes nes taip nori apriboti, atimti „paprastų žmonių“ teises ir laisves“, – pagrindines skleidžiamas melagingas žinias išskyrė su dezinformacija kovojantys Lietuvos kariuomenės specialistai.
Tiesa, teigiama raštu pateiktame atsakyme, antrojo karantino metu pastebimas sumažėjęs informacijos, neigiančios virusą, srautas.
„Antro karantino metų žinučių, jog tokio viruso nėra ar, kad jis nepavojingas ir todėl nereikia dėvėti kaukių sumažėjo. Žinučių apie ilgalaikį žalinga poveiki sveikatai ir apie žmonių teisiu ir laisvių suvaržymą daugėjo“, – teigiama atsakyme.
Specialistai daugiausiai klaidinančios informacijos stebi socialiniuose tinkluose, didžioji jos dalis – rusų kalba.
„2020 m. pirmo pusmečio duomenimis, virš 50 procentų klaidinančios informacijos atvejų COVID-19 tema buvo aptikti socialiniuose tinkluose, 52 procentai rusų kalba, 28 procentai lietuvių kalba“, – informavo Lietuvos kariuomenės Strateginės komunikacijos departamentas.
Nesvarbu kodėl, svarbu dėvi
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) gydytoja epidemiologė Aušra Bartulienė teigia, kad nepaisant dėl ko lietuviai dėvi kaukes, džiugina tai, jog naudojančių šią apsisaugojimo priemonę nėra mažai.
„Man atrodo, kad čia tie procentai visai neblogi. Reiškia apie 93 proc. nešioja kaukes, tai visai geri rezultatai. O dėl ko nenešioja, gali būti įvairių priežasčių. Galbūt pačioje pradžioje, kai buvo pirma koronaviruso banga, ne taip buvo akcentuojamas tas kaukių dėvėjimas“, – teigė epidemiologė.
A. Bartulienė sako, kad taip nutiko dėlto, jog iš pradžių apie patį virusą, jo savybes buvo mažiau žinių.
„Negalima kaltinti, kad pasimetimas buvo tik Lietuvoje. Tai vyko ir Europoje, ir visame pasaulyje. Kai to viruso savybės paaiškėjo, pasirodė, kad tos kaukės tikrai yra viena iš efektyvių priemonių, pristabdančių infekcijos plitimą visuomenėje“, – komentavo gydytoja.
Pašnekovė pabrėžė, kad svarbus ir reikalingas yra ne tik kaukių dėvėjimas, bet ir rankų higiena, bereikalingų socialinių kontaktų ir didelių susibūrimų vengimas.
„Visų šitų priemonių kompleksas sustabdo tą viruso plitimą“, – akcentavo A. Bartulienė.
Su gydytoja taip pat aptarėme dažniausiai pasitaikančius mitus ir pagrindines lietuvių baimes, susijusias su jų dėvėjimu.
Ar kaukės apsaugo?
„Kaukės yra mechaninė apsauga nuo į aplinką išskiriamų žmogaus kvėpavimo takų išskyrų. Jeigu žmogus yra nešiotojas, virusas yra jo kvėpavimo takuose. Kai žmogus kalba, čiaudi, virusas prikimba prie tų lašelių ir išsiskiria į aplinką. Kadangi tie lašeliai yra gan stambūs, būtent kaukės – ar jos būtų vienkartinės, ar respiratoriai, ar savos gamybos – sustabdo lašelius ir prie jų prikibusius virusus. Taip virusai nepatenka į aplinką“, – aiškina A. Bartulienė.
Gydytoja dar kartą akcentavo, kad, jei žmogus kaukės nedėvi, ir, pavyzdžiui, nusičiaudi, lašeliai nuskrenda toliau, išdžiūsta ir virusas daug lengviau pasklinda aplinkoje.
„Tada jį sustabdyti žymiai sunkiau. Todėl būtent tada, kai prie sekreto, mūsų išskiriamų stambesnių ar smulkesnių lašelių yra prilipęs virusas, jį kaukės padeda sustabdyti“, – komentavo epidemiologė.
A. Bartulienė pridūrė, kad apsaugos veiksmingumas priklauso ir nuo pačios kaukės savybių, nes vienos sulaiko daugiau išskiriamų dalelių, kitos – mažiau. Be to, efektyvumas tiesiogiai priklauso nuo to, ar kaukė dėvima teisingai – ji turi dengti ir burną, ir nosį, ir smakrą bei būti gerai prigludusi prie veido.
Ar dėvėdamas kaukę nuolatos kvėpuoji savo iškvėptu virusu ir ar tai pavojinga?
„Čia iš tikrųjų yra dalis tiesos, nes tarp kaukės oras cirkuliuoja, bet jos paskirtis yra apsaugoti ne patį save, o aplinkinius. Matot, jeigu virusas žmogaus organizme yra, tai jau yra, bet jis gali neužkrėsti kito žmogaus. Čia yra labai svarbu“, – akcentavo A. Bartulienė.
Epidemiologė atkreipė dėmesį, kad tie žmonės, kurie serga, kuriems jau yra pasireiškę lengvesni ar sunkesni klinikiniai ligos simptomai, izoliuojasi, nevaikšto ir viruso neplatina. Vis dėlto, priminė ji, yra daug besimptomių atvejų, kurie ir tampa pagrindiniais viruso nešiotojais.
„Jie tą virusą savo organizme jau turi, jis jau gali būti patekęs į ląsteles. Aišku, kai tu tą orą įkvepi, iškvepi, dalis jo iš tikrųjų patenka atgal“, – sakė A. Bartulienė. Tačiau atgal įkvėptas savas oras, net jei jis ir yra su virusu, akcentavo gydytoja, paties žmogaus būklės pabloginti niekaip negali.
„Jeigu tas virusas tau nekenkia, tu neturi jokių simptomų, tai jis, aišku, cirkuliuos, tu atgal įkvėpsi tą orą, bet jis tau vis tiek nekenkia. Tu tiesiog patekai į tą laimingųjų skaičių, kuriems ta liga nepasireiškia. Vėliau virusas iš organizmo tiesiog pasišalina, nes visos organizmo gynybinės funkcijos vis tiek yra sutelktos į to svetimkūnio patekimą ir sunaikinimą bei išmetimą iš organizmo“, – teigė A. Bartulienė.
Ar būdami su kauke nuolat kvėpuojame savo iškvėptu CO2 ir ar galime apsinuodyti?
„Matot, jeigu tas CO2 pasiliktų, tai žmogus tiesiog uždustų. Jis blogai jaustųsi ir tą kaukę nusiplėštų. Bet jeigu jis normaliai jaučiasi, jis kvėpuoja, tai reiškia, kad deguonies yra užtektinai ir CO2 yra tokios mažos koncentracijos, kad to žmogus net nejaučia“, – komentavo A. Bartulienė.
Gydytoja priminė, kad būtent dėl šios priežasties kaukių nerekomenduojama dėvėti mažiems vaikams, žmonėms, turintiems su apsunkintu kvėpavimu susijusių ar kitokių ligų.
„Jeigu žmogus yra sveikas, tai ir CO2 pasišalina, ir deguonies yra pakankamai normaliai jaustis“, – teigė epidemiologė.
Paklausta, ar ilgalaikiu periodu kaukės dėvėjimas gali atsiliepti sveikatai, gydytoja atsakė: „Praktika rodo, kad kaukės nieko blogo nedaro. Pavyzdžiui, yra tokių specialybių kaip gydytojai, kurie ištisai naudoja tas kaukes ir nėra kažkokių įrodymų, kad kaukės žmogui gali pakenkti.“
Be to, atkreipė dėmesį gydytoja, su kaukėmis dažniausiai žmonės nevaikšto kiaurą dieną.
„Nėra taip, kad nuo ryto iki vakaro. Atsibundame, iš karto užsidedame ir tik prieš miegą nusiimame. Vis tiek mes jas naudojame tik periodiškai, išėję į viešas vietas. Mes juk jos nenaudojame 12, 15 ar 20 valandų, vis tiek nusiimame“, – sakė A. Bartulienė.
Gydytoja sutiko, kad kaukės dėvėjimas žmonėms kelia diskomfortą, tačiau tai nėra kenksminga sveikatai.
Ar tikrai dažniausiai virusas plinta per rankas, nes liečiame paviršius ir vėliau liečiame veidą?
A. Bartulienė dar kartą akcentavo, kad infekcijos šaltinis yra „sergantis žmogus, kuris su savo sekretu, tai yra per nosį, burną išskiria virusą“.
„Reiškia, viruso, infekcijos vartai yra burna ir nosis. Jeigu mes uždengsime nosį ir burną, mes sulaikysime tą viruso plitimą (jis nesklis į aplinką, o taip pat ir ant paviršių – „Delfi“)“, – pabrėžė epidemiologė.
Vis dėlto, sutiko ji, dėl neteisingo kaukių dėvėjimo, nedėvėjimo ar ne šimptaprocentinio jų efektyvumo, virusas į aplinką vis tiek patenka ir ten kurį laiką išsilaiko.
„Aišku, jeigu ant paviršiaus bus virusas ir jis dar bus gyvas, mes paliesime tą paviršių su savo rankomis, o paskui burną ir nosį, tai mes tą virusą prinešim prie savo veido. Kaip ir minėjau, kaukės yra viena iš priemonių. (…) Rankų ir paviršių higiena yra lygiavertės priemonės kaukių naudojimui“, – aiškino A. Bartulienė ir pridūrė, kad svarbu imtis visų trijų apsisaugojimo būdų.
Epidemiologė priminė ir kokių taisyklių būtina laikytis, norint, kad apsaugos priemonės būtų efektyvios: prieš užsidedant kaukę reikia nusiplauti ar dezinfekuoti rankas, nusiėmus kaukę – taip pat. A. Bartulienė akcentavo, kad kaukės negalima čiupinėti rankomis, o jei netyčia tai padarėme – rankas taip pat reikia dezinfekuoti.
Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai" 2020 metų rugsėjo 16-26 dienomis, naujienų portalo Delfi užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.
Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. face to face apklausos būdu, 50 proc. internetu. Tiesioginio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali t.y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.
Tyrimo metu buvo apklausta 1006 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.
Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%.