Profesoriaus Vytauto Usonio pasiteiravus, ar vakcinos kūrimo stadija šiuo metu yra tokia, kad jau netrukus galėsime eiti skiepytis, jis tikino, jog dar teks palaukti, tačiau tarpiniai rezultatai bet kokiu atveju yra labai gera žinia.
„Mes vis kartojame, kad vakcinos kūrimas yra procesas. Dabar paskelbti duomenys yra trečios fazės tyrimo, tai yra tyrimo, kuriame dalyvauja dešimtys tūkstančių savanorių, tarpiniai rezultatai. Žinoma, lauksime galutinių rezultatų, bet kiekvienas teigiamas tarpinis rezultatas yra gera žinia, kad einama teisingu keliu. Manau, kad taip ir reikėtų vertinti, o žiniasklaida moka parinkti gražias antraštes.
O aš sakyčiau, kad tai yra reguliariai dirbamo, kruopštaus ir didelio darbo rezultatas. Taip pat svarbu, kad įveikus šį etapą rezultatai yra geresni, nei buvo prognozuota. Tai yra labai gera žinia, tačiau dar ir dar kartą turime sulaukti tyrimo pabaigos, kad galėtume sakyti, kad tai yra galutiniai rezultatai“, – laidoje tikino profesorius.
Paklausus, kiek iš viso yra tų fazių bei kada galime tikėtis galutinio rezultato, V. Usonis aiškino, kad net ir užbaigus vakcinos kūrimą bei registravus ją, vis dar yra taikomas budrus režimas, siekiant išsiaiškinti įvairius nemalonius šalutinius reiškinius.
„Trečia fazė yra paskutinė fazė iki produkto registravimo. Tiesa, ir užregistravus vakcinas, kurį laiką taikomas tas vadinamas padidinto budrumo režimas, daugiau dėmesio skiriama nepageidaujamiems povakcininiams reiškiniams, bet užbaigus trečios fazės tyrimus, vakcinos vaistai gali būti registruojami“, – atsakė V. Usonis.
Pirmiausia skiepytų jaunesnius suaugusiuosius
Anot jo, pirmiausia vakcina būtų skiepijami jauni suaugusieji, o tik vėliau – vyresni žmonės arba turintieji lėtines ligas.
„Didžioji dalis tyrimo dalyvių yra jauni suaugusieji (18-55) žmonės ir sveiki asmenys. Tiesa, jau pradėti tyrimai ir su vyresniais žmonėmis, bet kol kas tai yra tik pirmieji žingsniai. Žinoma, taip būna su kiekviena vakcina, kad pirmiausios indikacijos būna, jeigu tai suaugusiems skirta vakcina, tai jaunesniems suaugusiems, o vėliau jau turint tą vakciną, ją tiriant toliau, tiriamos jautrios grupės, sergantieji įvairiomis ligomis, vyresni žmonės.
Taigi labiau tikėtina, kad pirmosios indikacijos bus jauni suaugusieji, o vyresni sergantieji lėtinėmis ligomis – jiems dar reikės palaukti“, – atsakė V. Usonis.
Prabilo apie šalutinius poveikius
Profesoriaus teigimu, šalutiniai poveikiai yra įmanomi, tačiau kalbant apie vakciną prieš koronavirusą, skausmingumas neviršija įprasto lygio.
„Iš tikrųjų, daug kartų kartojame, kad vakcinos skiepijimas yra biologinis procesas ir įskiepijus vakciną į raumenis, vakcinos sudėtyje esančios medžiagos gali dirginti aplinkinius audinius. Tai gali kelti skausmą ir šie dalykai yra klinikinių tyrimų metu kruopščiai registruojami – kiek laiko trunka skausmas, koks yra jo intensyvumas ir panašiai, tačiau bet kuriuo atveju, jeigu skausmas yra nepriimtinai stiprus, arba tokie atvejai pasikartoja nepriimtinai dažnai, tuomet ieškoma sprendimų, bet tai, kas skelbiama šiandien apie visas vakcinas prieš koronavirusą, tai skausmingumas yra, tačiau jis paprastai neviršija įprasto lygio“, – kalbėjo profesorius.
Pasiteiravus, ar bus reikalingi kažkokie ypatingi įrenginiai vakcinai išlaikyti ar atgabenti, profesorius tikino, jog tai yra gamintojų atsakomybė pateikti vakciną taip, kad ji saugiai atkeliautų iki skiepų kabineto.
„Pirmiausia palaukime tyrimo pabaigos ir užbaigus tyrimus matysime, kokią transportavimo temperatūra yra reikalinga. Kita vertus, tai (temperatūra) nėra išimtinai naujas dalykas. Šiandien plačiai naudojamų vakcinų pirminėse jų naudojimo stadijose, taip pat buvo reikalaujama jas gabenti užšaldytas. Pavyzdžiui, galime paminėti vėjaraupių vakciną.
O tobulinant vakcinas, kuriamos tokios, kurios būtų stabilios, kurias būtų galima transportuoti įprastinėse temperatūrose. Taigi šioje vietoje reikia palaukti. Kita vertus, ši problema yra žinoma ir visi gamintojai šiandien jau planuoja, kaip ta vakcina bus tiekiama, kokia bus šalčio grandinė. O pasaulyje yra daug patirties, tų pačių klinikinių tyrimų metų vakcinos keliauja specialiais konteineriais su specialia šalčio registravimo įranga, o atidaryti konteinerį galima tik įsitikinus, kad nebuvo pažeista šalčio grandinė ir panašiai. Tai kelia papildomų rūpesčių, bet kaip taisyklė, tai yra gamintojų atsakomybė pateikti vakciną taip, kad ji saugiai atkeliautų iki skiepų kabineto“, – kalbėjo profesorius.
Rezultatai pranoko lūkesčius
Primename, kad „Pfizer Inc.“ ir „BioNTech SE“ kuriama vakcina nuo koronaviruso užkirto kelią daugiau nei 90 proc. infekcijų. Ši informacija paaiškėjo atlikus didelį tyrimą, kuriame dalyvavo dešimtys tūkstančių savanorių. Kol kas tai yra daugiausia vilčių kovoje su koronavirusu teikiantis mokslinis pasiekimas.
Prasidėjus aštuntajam blogiausios pandemijos per šimtą metų mėnesiui, šie išankstiniai rezultatai paskatins įmones prašyti reguliuojančiųjų institucijų duoti leidimą skubiai naudoti vakciną, jeigu tolesni tyrimai parodys, kad ji yra saugi. Išvados yra paremtos tarpine analize, atlikta 94 tyrimo dalyviams susirgus COVID-19. Vakcinos bandymai tęsis, kol užsikrėtusiųjų skaičius pasieks 164. Jeigu išankstiniai duomenys pasitvirtins, o informacija apie saugumą, kurią „Pfizer“ tikisi gauti maždaug po savaitės, taip pat bus džiuginanti, galbūt pasaulis turės naują esminę priemonę suvaldyti pandemiją, visame pasaulyje nusinešusią daugiau nei 1,2 mln. gyvybių.
„Tai pačios geriausios naujienos pasauliui, Jungtinėms Amerikos Valstijoms ir visuomenės sveikatai“, – pareiškė „Pfizer“ vakcinų klinikinių tyrimų ir kūrimo vyresnysis viceprezidentas Williamas Gruberis. Rezultatai pranoko net pačius didžiausius lūkesčius, prisipažino jis.