Seimo narės, Seimo Reprodukcinės sveikatos ir teisių grupės pirmininkės, Moterų grupės vicepirmininkės D. Šakalienės pasiūlyta rezoliucija buvo siūloma sustabdyti moterų teisių ribojimus ir suformuoti pagalbos programą Lenkijos moterims, kurios ieškos medicininės pagalbos Lietuvoje.

„Lenkijos Konstitucinis tribunolas savo 2020 m. spalio 22 dienos sprendimu faktiškai uždraudė legalią prieigą prie saugaus aborto Lenkijoje, panaikinta net tos išimtys, kurios leido nutraukti nėštumą tais atvejais, kai vaisiaus sveikatos būklė nesuderinama su gyvybe. Rezoliucija ragina sustabdyti moterų teisių ribojimus bei siūlo suformuoti pagalbos programą Lenkijos moterims, kurios ieškos medicininės pagalbos (nėštumo nutraukimo) Lietuvoje.

Lenkija yra ypatingai svarbi Lietuvai ir kaip tik todėl esame taip susirūpinę. Jei artimiausias draugas daro didelę klaidą – turime moralinę pareigą jį sustabdyti, paraginti atsikvošėti ir ištaisyti žalą. Draudimas nutraukti nėštumą esant rimtoms medicininėms indikacijoms, pavyzdžiui vertimas moterį prieš jos valią nešioti vaisių, kuris mirs dar įsčiose ar iškart po gimdymo dėl su gyvybe nesuderinamos sveikatos būklės, gali būti traktuojama kaip Europos žmogaus teisių konvencijos 3 straipsnio, draudžiančio kankinimą ir nežmonišką elgesį pažeidimas. Kilniais tikslais dangstomų veiksmų kaina bus moterų emocinė bei fizinė sveikata ir gyvybės“, – „Delfi“ teigė D. Šakalienė.

Dovilė Šakalienė


Parlamentarė su apgailestavimu atkreipė dėmesį, kad praeitą savaitę rezoliucijos projektą atsisakyta įtraukti į darbotvarkę, motyvuojant, kad netilpo, pažadėta įtraukti šią savaitę – į paskutinį šios kadencijos Seimo posėdį.

„Deja, šįryt seniūnų sueigoje konservatorių atstovas pareikalavo išimti iš darbotvarkės, nes ęsą nedera nueinančiam Seimui priiminėti rezoliucijų. Frakcijos vardu pasiūlius Seimo salėje grąžinti į darbotvarkę rezoliucijos projektą „už“ balsavo 16 Seimo narių, tad nepritarta siūlymui“, – sakė D. Šakalienė.

Parlamentarė sutinka, kad tokie veiksmai rodo ir tai, kaip sunku bus naujai valdžiai įgyvendinti jų pažadus žmogaus teisių srityje.

„Oficialūs argumentai neatspindi realybės. Viena vertus, akivaizdu, kad moterų teisių klausimai nebuvo svarbūs dabartinei valdančiajai daugumai, tačiau rinkimus laimėjusios partijos požiūris kelia klausimų ar padėtis pasikeis, jei vertinama, kad yra tinkamas ir netinkamas laikas ginti žmogaus teises.

Taip pat ar tikrai „dera“ toks pragmatizmas planuojamai „vertybinei koalicijai“: jei Lenkijos valdžiai nepatiks mūsų raginimas saugoti žmogaus teises ir laisves, t.y. pamatines Europos Sąjungos vertybes, tuomet mes to bijome ir tylime? Baltarusijos atveju mes reaguojame į grubius žmogaus teisių pažeidimus, o Lenkijos atveju – viskas gerai, nes savo piliečių teises masiškai pažeidžia teisėta valdžia? Beje, Lenkijos policijos vadas rodo daugiau jautrumo nei mūsų valdžia šiuo metu – paskelbta, kad atsisako jėga vaikyti moteris ginančius protestuotojus“, – piktinosi D. Šakalienė.

Pasak parlamentarės, šis klausimas niekur nedings.

„Rezoliucija yra registruota, jos teikėja perrinkta į naująjį Seimą – tad matysime ar naujoji Seimo vadovybė nedelsdama įtrauks į naujojo Seimo darbotvarkę šią rezoliuciją, o naujoji Vyriausybė parems pagalbos fondą Lenkijos moterims, kurios bėgs į kaimyninę šalį ieškodamos medicininės pagalbos dėl viduramžiško jų teisių apribojimo“, – teigė D. Šakalienė.

Nusprendė pasidalinti asmenine istorija

Seimo narės iniciatyvos klausimu feisbuke pasisakė ir TS-LKD frakcijos parlamentaras Andrius Navickas, kurio nuomone ta rezoliucija nėra prasminga.

„D. Šakalienė įregistravo rezoliuciją, kuria siūlo Lietuvos Seimui išreikšti savo poziciją dėl to, kaip kaimyninėje Lenkijoje derinamos teisė į gyvybę ir teisė į laisvai disponuoti savo kūnų, Primenu, kad ten buvo panaikinta anksčiau egzistavusi moters galimybė nutraukti nėštumą, jei tai kelia pavojų jos sveikatai ar yra realus pavojus, jog kūdikis gims negyvas ar turintis negalią. Beje, vienas iš svarbiausių argumentų, kodėl tokia galimybė panaikinta, yra siekis ginti Dauno sindromą turinčių vaikų teisę gimti ir gyventi.

D. Šakalienė taip pat siūlo sukurti specialų fondą, kuris teiktų pagalbą Lenkijos moterims, norinčioms „saugiau nutraukti nėštumą Lietuvoje. Puikiai suprantu, kad, kai keliami tokie subtilūs ir daugiasluoksniai klausimai, gudriausia būtų nusišalinti, nes, priešingu atveju, būsi apipiltas kritikos strėlėms. Šiuo atveju, visų krypčių radikalai „šaudo taikliai ir entuziastingai“, – rašė A. Navickas.

Andrius Navickas
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas


Parlamentaras teigė nesutinkąs, kad tai išskirtinai techninis klausimas.

„Kiekvienas nėštumo nutraukimas yra labai skaudus įvykis. Tai liudijimas, kad abejonės buvo stipresnės už viltį. Tačiau tikrai netikiu viltimi „per prievartą“, – rašė A. Navickas.

Parlamentaras savo įraše nusprendė pasidalinti ir asmenine istorija.

„Ne tiek seniai mano mama plačiau papasakojo, kiek dramų vyko tuomet, kai aš broviausi į gyvenimą. Mama sirgo, gydytojai buvo tikri, kad gimsiu aklas ar turintis kitokią sunkią negalią ir spaudė mamą „išspręsti problemą“. Tuo labiau, kad ji jau turėjo du vaikus ir buvo silpnos sveikatos. Ji apsisprendė už mane ir tai buvo sudėtingas apsisprendimas. Man pačiam labai svarbu žinoti, kad mama, nepaisant visko, apsisprendė už mane. Tikrai nemanau, kad būtų geriau, jei ji nebūtų turėjusi galimybės spręsti, jei žinočiau, kad esu primestas įstatymu“, – pasakojo A. Navickas.

Jis išreiškė lūkestį, kad „pasaulyje visi vaikai būtų laukiami“, tačiau teigia, kad supranta, jog „ beprasmiška galvoti, kad to įmanoma pasiekti, mosuojant draudimų kuoka“.

„ Todėl tikrai nenorėčiau, kad mes suktume „lenkišku keliu“. Pastaraisiais metais Lenkijoje, bent man taip atrodo, daugėjo ne artimo meilės, bet susiskaldymas ir smurtas. Man skaudu matyti, kaip prieš naujus draudimus protestuojantys lenkai nukreipia pykti prieš bažnyčių pastatus, religinius simbolius. Kita vertus, dar baisiau, jog politinis klerikalizmas prisidėjo prie to, kad krikščionybė siejama ne su Gerąją Naujiena, bet su Inkvizicija“, – rašė A. Navickas.

Parlamentaras teigė turįs vilties, kad susipriešinimo, kaip dabar Lenkijoje, Lietuvoje mes išvengsime.

„Kita vertus, dabartinėje situacijoje man nėra suprantama „smerkiančios rezoliucijos“ prasmė. Netikiu, kad ši rezoliucija pakeis Lenkijos valdančiosios daugumos poziciją, nemanau, kad aptirpdys priešstatą. Veikiau tik situacijoje, kai visi, kad ir kokie skirtingi būtume, turime susitelkti kovoje su pandemija, įsivelsime į teorinius ginčus apie gyvybės kultūra ir reprodukcijos teises. Pabrėžiu- teorinę diskusiją, kurioje vieni rodys į nuostabius specialius poreikius turinčius vaikus ar piktinsis vandalizmo aktais prieš religinius objektus, kiti pasakos jautrias istorijas apie neišsaugotą moters gyvybes.

Jau sakiau, kad gudriau buvo ignoruoti kontraversišką temą, tačiau nenoriu gudrauti. Man svarbiau Jums paaiškinti, pasakoti, kodėl, kaip Seimo narys, apsisprendžiu vienaip ar kitaip. Tikrai ne visada teisingai apsisprendžiu ir stengiuosi mokytis iš klaidų, tačiau džiaugiuosi prabanga balsuoti pagal sąžinę, net jei mano pozicija kitiems ir nepatinka“, – rašė A. Navickas.

Kilo didžiuliai protestai

Kaip jau skelbta, Lenkijoje po Konstitucinio Teismo sprendimo, anot kurio, nėštumo nutraukimas dėl sunkių vaisiaus apsigimimų yra antikonstitucinis, protestavo tūkstančiai žmonių.

Ginčytinas Konstitucinio teismo sprendimas reiškia tolesnį abortų įstatymo, kuris ir taip laikomas vienu griežčiausių Europoje, sugriežtinimą. Vadinasi, abortas Lenkijoje yra teisėtas tik išžaginimo, kraujomaišos atvejais ir kai motinos sveikatai ir gyvybei gresia pavojus. Teismo sprendimas iš esmės panaikina 1993 m. įstatymą, leidžiantį nutraukti nėštumą sunkaus vaisiaus apsigimimo atveju.