„Vis dėlto (operacijų vadovo pozicijoje – ELTA) matyčiau ministrą pirmininką. Ne tik todėl, kad manau, jog šiame (epidemiologinės krizės valdymo – ELTA) epizode nebuvo viskas padaryta taip sklandžiai, kaip įmanoma. Turbūt didžiausia problema vis dėlto buvo dvigalvystė, kad iš esmės buvo du galios centrai, kurie kartais tarpusavyje konkuravo. Tikrai taip neturėtų būti. Ir kitas dalykas, kad šita situacija apima daugiau sričių nei vien sveikatos apsaugą“, – „LRT radijui“ antradienį teigė I. Šimonytė.
Kandidatė į premjeres taip pat pabrėžė, kad ryšiai tarp valdžios institucijų Lietuvoje nėra pakankamai glaudūs, o ministro pirmininko lyderystė galėtų palengvinti susikalbėjimą ir sprendimų priėmimą koronaviruso sukeltos krizės metu.
„Tai nėra kažkokia lokali sveikatos sistemos krizė, su kuria sveikatos ministras tikrai susitvarkytų. Tai yra toks dalykas, kuris turi įtakos švietimo sistemai, ekonomikai ir įvairioms kitoms gyvenimo sritims.
Pagal nusistovėjusią mūsų vykdomosios valdžios darbo tradiciją, kai horizontalūs ryšiai tarp institucijų nėra pakankamai glaudūs, kai viena ministerija dažnai neklauso kitos ministerijos ir kiekviena turi savo darbų prioritetų ir mano, kad neprivalo vieno ar kito daryti, lyderystė iš ministro pirmininko tarnybos, mano supratimu, galėtų palengvinti susikalbėjimą ir sprendimų priėmimą“, – kalbėjo ji.
Svarbu užtikrinti, kad Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) vėl pajėgų rinkti informaciją apie naujus COVID-19 atvejus ir atsekti kontaktus, tam reikia tiek stiprinti patį centrą, tiek stengtis sumažinti atvejų augimo tempus, sako kandidatė į premjeres Ingrida Šimonytė.
„NVSC darbas yra realiai nulūžęs, jeigu galima taip sakyti, yra daug problemų su duomenimis, yra daug problemų su statistika ir labai sunku priimti informuotus sprendimus, kada nėra užtikrinamas net kažkoks bazinis duomenų rinkinys, kuris yra reikalingas tiems sprendimams“, – LRT radijui antradienį sakė ji.
Pasak jos, karantinu svarbu pasiekti, jog NVSC darbas vėl būtų normalizuotas ir centras pajėgtų atsekti kontaktus bei apie juos laiku įspėti žmones.
„Kad nebūtų tokia situacija, kad jūs buvote kontakte, sakykime, kažkokio mėnesio pirmą dieną, o gaunate žinutę to paties mėnesio dešimtą dieną apie tai, kad jums iki rytojaus reikia karantinuotis. Yra labai aiškus valandų skaičius, per kurį tas turi būti padaryta“, – pabrėžė I. Šimonytė.
Pasak jos, naujai valdančiajai daugumai bus svarbu užtikrinti ir tai, kad NVSC turėtų reikiamus pajėgumus.
„Reikia aiškiai įsivertinti – ir čia jau procesų ekspertų darbas labiau negu medicinos ekspertų – kokių pajėgumų tam reikia ir iš kur tuos pajėgumus galima pasitelkti. Neatmetu, kad tuos pajėgumus galima pasitelkti ne tik iš kariuomenės ar savanorių, bet taip pat ir iš privataus verslo“, – sakė kandidatė į ministres pirmininkes.
„Pajėgumų dabar tiesiog nėra. Vien tai, kad kažkuriuo metu tiesiog nutrūko kontaktų atsekimas ir iš pradžių dar kažkas gaudavo labai daug pavėluotų žinučių, o dabar jau žmonės ir iš viso tų pranešimų negauna, akivaizdu, kad procesas jau nebeveikia kuris laikas“, – pridūrė ji.