Socialiniai tinklai ūžia nuo tėvų reakcijų į ministro sprendimą dėl privalomo kaukių dėvėjimo, ypač daug nerimo kelia to poveikis vaikų emocinei būklei, nors yra ir nuogąstaujančių dėl poveikio vaikų fizinei būklei.
Lietuvos tėvų forumo Tarybos pirmininkas Darius Trečiakauskas irgi pripažino sulaukęs ne vieno skambučio šiuo klausimu.
„Žmonės pasimetę. Nors reikia pasakyti, kad yra tėvų, kurie džiaugiasi, kad kaukės bus dėvimos mokykloje, nes yra vaikų, kurie gyvena su seneliais arba rizikos grupės žmonėmis, ir natūralu, kad jie galvoja, kad tos kaukės juos apsaugos arba bent jau padės apsisaugoti.
Vis dėlto didesnė dalis tėvų yra pasipiktinę. Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijos sako, kad moksleiviams kaukes dėvėti reikėtų nuo dvylikos metų. Kaukių nedėvėjimas neturi būti priežastimi neteikti ugdymo paslaugos, riboti švietimo prieinamumą“, – kalbėjo D. Trečiakauskas.
Tėvų forumo atstovas yra radęs informacijos, kad iki dvylikos metų, o kai kurių šaltinių teigimu – net ir iki keturiolikos metų, neturėtų būti kaip nors trikdomas kvėpavimas.
„Medikai sako, kad kaukės sukelia ne tik fizinį diskomfortą, bet ir sukelia psichoemocinių problemų. Atlikti tyrimai parodė, kad po to, kai buvo įvestas kaukių dėvėjimas mokyklose, padidėjo irzlumas, nepakantumas, agresija“, – kalbėjo D. Trečiakauskas.
Labiausiai Tėvų forumo atstovas pasigenda mokslinių duomenų, kurie pagrįstų priimamus valdžios sprendimus. Jis pandemijos kontrolę vadino cirku. Pašnekovas taip pat atkreipė dėmesį į finansinę to sprendimo pusę.
„Jei valdžia įveda kažkokį privalomą reikalavimą, tai natūralu, kad valdžia turi ir užtikrinti tą ugdymo priemonę . Jeigu mes žiūrime, kad kaukė, pagal teisingą dėvėjimo principą, turi būti keičiama kas dvi valandas, reiškia, kad, jei vaikai praleidžia šešias-aštuonias valandas mokykloje , vaikui reikėtų nuo trijų iki keturių kaukių per dieną.
Ne visi tėvai turi už ką mokėti už tai iš savo kišenės. Taip pat turėtų būti užtikrinta, kad būtų specialistas, kuris stebėtų, kaip to laikomasi. Mokytojas, kuris užimtas mokymo procesu, negali stebėti, kad tie trisdešimt vaikų klasėje, ypač mažiukų, visą laiką tinkamai dėvėtų kaukes, nekištų pirštų į nosį, į burną“, – kalbėjo D. Trečiakauskas.
Lietuvos tėvų forumo atstovas sakė, kad didžiausias jų lūkestis yra, kad priimami sprendimai bus pagrįsti statistinių duomenų analize ir moksliniais tyrimais, ir apie tai bus pranešta visuomenei.
Kaukės padeda, kai nėra kitų būdų apsisaugoti nuo kažkokio trumpalaikio kontakto
Komunikaciją kaukių dėvėjimo tema kaip viena iš problemų įvardijo ir „Delfi“ kalbintas šeimos gydytojas Valerijus Morozovas.
„Kaukės reikalingos tik tuo metu, kai mes negalime kitaip apsisaugoti nuo kažkokio pakankamai trumpalaikio kontakto. Esminis dalykas yra laikytis atstumo, susirgus niekur neiti, jeigu bijai dėl savo sveikatos, esi rizikos grupėje, tada – su niekuo nebendrauti, plauti rankas. Nes, jei dėvėsi kaukę ir neplausi rankų, čiupinėsi purvinomis rankomis savo nosį, burną, akis, tai jokios naudos iš kaukės nebus. Tik tuo metu, kai negali užtikrinti atstumo, kai negali užtikrinti, kad niekur neini, kad trumpai apsisaugotum, bus reikalinga kaukė“, – bendrą kaukių dėvėjimo logiką aiškino gydytojas.
Pasak jo, tėvų nerimas, kad kaukių dėvėjimas kažkaip pakenks vaikų fizinei sveikatai nėra pagrįstas.
„Vaiko plaučių krūviui užtenka tam, kad iškvėptų daugiau oro nei yra tarp kaukės ir burnos“, – sakė V. Morozovas.
Tačiau gydytojas sutiko, kad tas gali turėti įtakos mažiausiųjų emocinei būklei.
„Priverstinis kaukių nešiojimas – ypač vaikams, kai jie nemato bendravimo, mimikos, yra sudėtingas. Su idėja kaip pilietine iniciatyva, kad reikia saugotis – irgi viskas gerai. Bet, jeigu norime, kad kaukė turėtų kokios nors prasmės, tada reikalingos didelės investicijos į pačias kaukes, į vaiko apmokymus.
Kitokios apsaugos priemonės yra beprasmės. Kad ir tie Seimo nariai, kurie naudojasi skydeliais, jie tiesiog apeina įstatymą. Tas neduoda jokios apsaugos. Tai yra pakazucha“, – sakė V. Morozovas.
Taip pat gydytojas pažymėjo, kad, norint, kad ta idėja dėl kaukių veiktų, vaikas turėtų ją teisingai keisti kas tris valandas.
„Tokiu atveju vaikai turėtų neštis vieną kaukę, kurią dėvėtų iki pusryčių, kitą kaukę – nuo pusryčių iki pietų, ir trečią – nuo pietų iki tol, kol baigsis jų pamokos. Lygiai taip pat turėtų būti užtikrinamas atstumas ir nebendravimas tarpusavyje. Negali būti jokio aktyvaus fizinio krūvio, nes, jei tik kaukė sušyla ir sušlampa, tada ji nebeefektyvi“, – aiškino V. Morozovas.
Gydytojo nuomone, reikėtų pagalvoti, ar nėra galimi kokie nors kiti išmanūsviruso kontrolės sprendimus ugdymo įstaigose, o kaukės galėtų pagelbėti, kai vaikai eina iš vienos klasės į kitą, kai bendrauja su kitais vaikais, kurie nėra jų klasėje.
„Kiek pagrįstos tėvų baimės? Dėl poveikio emocinei būsenai – taip, dėl finansų – taip, dėl organinio pažeidimo – tikrai ne“, – apibendrino V. Morozovas.
Darželinukams nereikės
„Delfi“ primena, kad sveikatos apsaugos ministras žada patikslinti nutarimą dėl privalomo kaukių dėvėjimo per karantiną vyresniems nei šešerių metų vaikams, kad jis nebūtų taikomas darželinukams.
Tėvų forumas protestuoja, kad kaukių dėvėjimas pamokų metu yra perteklinė priemonė. Dėl to yra rengiamos peticijos. Paklausus ministro nuomonės, A. Veryga atsakė, kad su tokiu teiginiu tikrai nesutiktų.
„Daug kas priklauso nuo tėvų požiūrio ir vaikų nuteikimo, paaiškinimo jiems, kam kaukė yra reikalinga, kaip ją taisyklingai dėvėti, koks jos tikslas. Manau, kad vaikai tikrai suprastų, jei jiems būtų tinkamai paaiškinta. O visi tie pasakojimai, kad tai trukdys ir sukels deguonies trūkumus, yra iš piršto laužti. Yra paliktos išimtys, kas dėl sveikatos būklės negali kaukės dėvėti. Bet esu ne kartą minėjęs, kad jei būklė susijusi su sveikatos pažeidimais, sunkiomis ligomis, kaukės dėvėjimas yra dar prasmingesnis, nes rizika komplikacijoms didesnė.
Vienintelis dalykas, dėl kurio sutikčiau su tėvais, tai dabar esame kaukių dėvėjimo prievolę susieję su amžiumi, tai yra 6 metų ir vyresniems. Dalis tokių vaikų dar yra darželyje. Patikslinsime ir paaiškinsime tuos dalykus, kad darželyje esantiems vaikams kaukės dėvėti dar nereikėtų, bet visiems, kurie ateina į mokyklą, ten kaukės būtų privalomos“, – sakė A. Veryga.
Vaikai irgi serga koronavirusu
Gydytoja epidemiologė iš Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Daiva Razmuvienė neigė mitą, kad vaikai neserga koronavirusu.
„Serga ir vaikai. Nuo pandemijos pradžios iki vakar dienos Lietuvoje iš viso (koronavirusu) sirgo 785 vaikai. Tai sudaro apie keturis procentus nuo visų sirgusiųjų. Jų klinikinės formos nėra sunkios, bet jie gali parnešti virusą ir tėvams, ir juos dabartiniu metu, per atostogas, prižiūrintiems seneliams“, – kalbėjo D. Razmuvienė.
Pasak specialistės, koronavirusu sergančių vaikų daugėja.
„Jeigu iki liepos mėnesio vaikų, kurie lanko ugdymo įstaigas, sirgo 6 proc., tai spalio mėnesį serga beveik 20 procentų. Tai reiškia, kad padaugėjo daugiau negu du kartus“, – sakė D. Razmuvienė.
Kaukės privalomos per pamokas
Kaip jau skelbta, įvedus karantiną nuo kitos savaitės moksleiviams privaloma pamokų metu dėvėti veido kaukes.
„Ikimokyklinis ir pradinis ugdymas vyks įprastu būdu, laikantis visų nustatytų rekomendacijų, pagrindinis, vidurinis ir neformalus ugdymas – nuotoliniu arba daliniu nuotoliniu būdu“, – penktadienį spaudos konferencijoje sakė ministras.
Nuo šeštadienio visoje Lietuvoje įsigalioja karantinas. Jo metu vaikų darželiai bei pradinės klasės dirbs, o ugdymas mokyklose pagal pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas vykdomas nuotoliniu būdu arba derinant nuotolinį su kasdieniu būdu, išskyrus specialiosiose mokyklose.
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos teigimu, per karantiną mišrus mokymo būdas bus leistas ir pradinių klasių moksleiviams, vyresniesiems bent dalis pamokų nuotoliniu būdu bus privalomos.