Kaip rodo „Delfi“ užsakymu dar prieš atvejų piką atlikta „Spinter tyrimų“ visuomenės nuomonės apklausa, dėl savo sveikatos siaučiant pandemijai nerimavo 29,9 proc. šalies gyventojų. Kone identiška dalis – 28,9 proc. sakė manantys, jog tai per daug išpūstas burbulas. Jei prie jų pridėtume 7,1 proc. žmonių, kurie nurodė, kad apskritai netiki šios ligos egzistavimu, besibaiminančių dėl savo sveikatos būtų net mažiau nei skeptikų.

Infektologas, medicinos mokslų daktaras Vytautas Usonis teigia, kad būtent dabar ir skabome karčius tokio požiūrio vaisius.

„Absoliučiai taip. Mes gi nuo pat kovo, vasario mėnesio šnekame apie tai, kad visuomenės sveikatoje, užkrečiamų ligų epidemiologijoje labai svarbu visuomenės dalyvavimas valdymo procesuose. Galite palyginti su kuo norite. Pavyzdžiui, dviračių šalmai – kiek kartų specialistai sako, kad juos reikia dėvėti? Jeigu žmogus to šalmo neužsidės, patirs traumą ir bus blogai. Jeigu visuomenė netiki tuo, ką rekomenduoja ekspertai, tada ateiname į kitą kraštutinumą – karantiną.

Iš tikrųjų rugsėjį visi džiaugėmės šiltu, gražiu rudeniu, susirgimų skaičius augo po truputį, todėl žmonės kalbėjo, kad čia niekai, nesąmonė. Jau liežuvis džiūsta kartojant, kad
vienintelė koronaviruso valdymo priemonė yra infekcijos kelių kontrolė – distancija, kaukės, dezinfektantai, buvimo laikas viešose vietose. Nieko naujo nėra ir būti negali, kol nebus vakcinos“, – dar kartą pabrėžė profesorius.

V. Usonis akcentavo, kad kai šiuos principus nemaža dalis ignoruoja ir dar prisideda viruso sezoniškumas, infekcijai sukuriamos labai patogios sąlygos plisti.

„Jeigu numesi degtuką į sausą mišką, jis būtinai užsidegs“, – palygino pašnekovas.

Didžiausias šokas jauniems, užkietėjusių neigėjų mažai

Tiesa, tyrimas rodo, kad ir toliau didžiausią nerimą akistatoje su pandemija žmonėms kelia artimųjų sveikata. Jaučiantys tokį nerimą nurodė 55,6 proc. šalies gyventojų.

„Vidutinio amžiaus žmonės, 26-45 m., kurie paprastai turi pagyvenusius tėvus ar kiti artimieji yra vyresnėje amžiaus grupėje, labiau nuogąstauja būtent dėl artimųjų. Vyriausia amžiaus grupė, kuri natūraliai patenka į tą rizikos grupę, pergyvena dėl savo sveikatos. O jaunimo iš viso yra tam tikras fenomenas. Visi tyrimai nuo pat pradžių rodė, kad jaunimas bene labiausiai yra išsigandęs šito viruso lyginant su kitomis amžiaus grupėmis“, – tyrimo rezultatus komentavo „Spinter tyrimų“ vadovas Ignas Zokas.

Sociologas svarstė, kad tokią stiprią jaunų žmonių baimę dėl koronaviruso gali lemti situacijos naujumas, nes ši karta, priešingai nei vyresni asmenys, su panašiais įvykiais anksčiau susidūrusi nebuvo.

„Kai daug dalykų pragyventa, daug virusų, krizių, žmonės įgyja tam tikrą imunitetą tokiems įvykiams, gyvenimišką patirtį. Tuo tarpu jaunimui, ypač šiai kartai, kuri yra užaugusi geriausiomis sąlygomis iš visų Lietuvos kartų, buvo tam tikras šokas. Tai turbūt ir yra priežastis, kodėl jaunimą labiausiai paveikė ši krizė“, – teigė I. Zokas.

Ignas Zokas

Kalbėdamas virusą neigiančių žmonių dalį pašnekovas teigė nemanantis, kad realiai jų gali būti daugiau ir jie tiesiog to nepripažino apklausoje.

„Tikrai nemanyčiau, kad daugiau nei 10 proc. Lietuvos gyventojų neigia koronavirusą kaip tokį. Tik, matyt, kartais tų neigiančiųjų aktyvumas yra labai didelis, ypač dabar, kai socialinės medijos yra prieinamos kiekvienam. Tą garsą sukelti ne taip sunku ir kartais susidaro klaidingas įspūdis, kad visi mano būtent taip arba kad tai yra vos ne 50x50 nuomonė šalyje“, – pastebėjimais dalijosi I. Zokas.

Savo ruožtu V. Usonis įsitikinęs, kad apklausoje atsispindėjęs dalies gyventojų skepsis yra prastos komunikacijos apie koronavirusą ir jo grėsmę rezultatas. Profesoriaus teigimu, jau seniai nepakanka skelbti tik plikus statistinius skaičius, kaip tai buvo daroma iki šiol, nes tada žmonės rankiojasi informaciją internete ir įtiki randamu melu.

„O kad žmonių nuomonės išsiskiria, tai mums turbūt ne paslaptis, kad ir mūsų laikais yra žmonių, manančių, kad žemė yra plokščia“, – sakė V. Usonis.

Surikiavo ligas pagal grėsmę

Apklausoje respondentų taip pat buvo paprašyta įvertinti keturias ligas – gripą, tuberkuliozę, erkinį encefalitą ir koronavirusą – pagal grėsmingumą skalėje nuo 1 (mažiausiai grėsminga) iki 10 (grėsmingiausia).

Lietuvių nuomone, pavojingiausias yra erkinis encefalitas – jam respondentai vidutiniškai skyrė 7,95 balo. Antroje vietoje su 7,6 balo atsidūrė tuberkuliozė, trečioje – koronavirusas (6,87 balo). Kaip mažiausiai grėsmingą ligą mūsų šalies gyventojai mato gripą. Tiesa, jis įvertintas panašiu grėsmingumo reitingu kaip ir Covid-19 – 6,73 balo.


Infektologas prof. Alvydas Laiškonis svarstė, kad erkinis encefalitas žmonėms gali atrodyti toks pavojingas dėl liekamųjų reiškinių ir todėl, kad apie tai jau kalbama dešimtmečius.

„Ką mes galime pasakyti apie erkinį encefalitą? Trečdaliui persirgusiųjų šia liga lieka liekamieji reiškiniai – nuo paralyžių iki kognityvinių, tai yra miego, mąstymo, elgesio sutrikimų. Kodėl galbūt žmonės taip sakė? Todėl, kad erkinis encefalitas Lietuvoje diagnozuojamas jau nuo 1995 m. Per 25 metus susikaupė didelė medžiaga ir jau žinoma, kokie yra liekamieji reiškiniai“, – teigė profesorius.

Kalbėdamas apie tuberkuliozę profesorius sakė, kad lietuviai vertindami jos pavojingumą galvoje galėjo turėti ilgą gydymą bei tai, kad nustatyti ir stacionariai gydyti žmones, platinančius šią ligą, sudėtinga.

A. Laiškonis neatmetė, kad apklausoje gyventojai ligas taip pat galėjo surikiuoti tiesiog pagal žinomumą. Su tuo sutiko ir V. Usonis, tačiau, pastebėjo, kad tai niekaip nepaaiškina koronaviruso vertinimo.

„Šitoje vietoje truputį keista, nes, atrodytų, apie SARS-CoV-2 kalba visi kanalai, visi šaltiniai ir tas žinomumas turėtų būti labai platus. Atvirai sakant, aš esu truputį nustebęs dėl tokio nedidelio koronaviruso vertinimo“, – teigė profesorius.

Prof. habil. dr. Vytautas Usonis

Koronaviruso neskiria nuo gripo

Abu infektologai sutiko, kad lietuviai vis dar maišo gripą ir koronavirusą.

„Žmonės šias dvi ligas labai maišo, nes simptomatika yra panaši, bet jie pamiršta, kad dar yra asimptominė koronaviruso eiga, kuri daugiausiai užkrečiama. Paskutiniu metu dažnai sulaukiu klausimo, ar gripo vakcina gali padėti nuo koronaviruso? Žmonės neskiria šitų dviejų ligų“, – konstatavo A. Laiškonis.

Tuo tarpu V. Usonis svarstė, kad raginimas skiepytis nuo gripo iš tiesų galėjo suklaidinti, tačiau dar kartą priminė – ši vakcina nuo koronaviruso neapsaugo.

„Ne todėl, kad gripo vakcina apsaugo nuo koronaviruso, o todėl, kad jeigu žmogui labai nepasiseka ir jis užsikrečia ir vienu, ir kitu, tai yra labai grėsminga. Tai, atitinkamai, jeigu galime apsisaugoti nuo gripo, tą reikia padaryti, jeigu nuo pneumokoko – irgi, nes nuo koronos šiandien vienintelė apsisaugojimo priemonė yra distancija ir karantinai“, – kalbėjo V. Usonis.

Jis sutiko, kad tiek gripas, tiek koronavirusas pasireiškia panašiais klinikiniais simptomais, tačiau pažeidimai persirgus viena ar kita liga – visiškai skirtingi.

„Jos skiriasi pirmiausiai tuo, kad yra visiškai skirtingi, net negiminingi sukėlėjai. Vienintelė gripo ir SARS-CoV-2 giminystė yra ta, kad abudu yra virusai, o ne bakterijos. Galbūt kitas dalykas – sezoniškumas. Koronaviruso metai dar nėra praėję, bet tikrai labai dažnai prisimenu atliktą didelį amerikiečių darbą. Jie aštuonerius metus stebėjo vaikus, sergančius laboratoriškai patvirtinta koronavirusine infekcija. Ne Sars-CoV- 2, bet kitų koronavirusų, jų šeima yra gana didelė. Šio tyrimo tikslas buvo sezoniškumas. Lapkritis, gruodis yra tas laikas, kai prasideda pakilimas. Kodėl aš tą straipsnį vis prisimenu ir kodėl darosi labai neramu matant, kas vyksta Lietuvoje? Todėl, kad sausis, vasaris yra pikas ir po to iki kovo, balandžio nueina žemyn ir vasarą ramu. Sakykime, gripo sezoniškumas irgi panašus“, – teigė pašnekovas.

Mobilusis koronaviruso patikros punktas Vilniuje

V. Usonis akcentavo išliekantį esminį šių dviejų ligų skirtumą – nuo gripo pasiskiepyti galima, o nuo Covid-19 – ne. Be to, pastebėjo profesorius, gripui gydyti yra ir labai efektyvūs priešvirusiniai vaistai, tik svarbu juos laiku paskirti.

Koronavirusą vertina kaip pavojingiausią

Prevencija ir gydymo galimybės – būtent pagal šiuos kriterijus ligas nuo mažiausiai pavojingos iki pavojingiausios rikiuotų prof. A. Laiškonis. Anot jo, nors, pavyzdžiui, erkiniam encefalitui gydymo taip pat nėra, tai daroma tik simptomiškai, yra kitų būdų nuo jos apsisaugoti.

„Aš laikau pavojingesnėmis tas ligas, kurios yra užkrečiamos ir kurioms nėra sukurti skiepai. Pavyzdžiui, erkiniam encefalitui turime skiepą. Jeigu populiacija pasiskiepyja, savaime aišku, jos iš karto sumažėja. Gripui turime skiepus, tai jo aktualumas taip pat sumažėja. Aš vertinčiau tokia prasme.

Tuberkuliozė yra socialinė liga, plinta oro lašeliniu būdu, bet jai turime gydymą, tai irgi sumažėja jos pavojingumas. O koronavirusui mes neturime nei profilaktikos, nei jokio gydymo. Savaime aišku, kad aš koronaviruso dėčiau į pirmą vietą“, – kalbėjo profesorius.

Infektologas, LSMU profesorius Alvydas Laiškonis
Foto: DELFI / Nerijus Povilaitis

V. Usonis pasiūlė ir dar vieną kriterijų ligos pavojingumui vertinti – per metus mirusių žmonių skaičių.

„Tai tikrai yra labai patikimas kriterijus, todėl diagnostikoje gali būti kokie nors netikslumai, o mirtis yra toks dalykas, kuris tikrai užfiksuojamas.

Reikėtų pasitikslinti statistikas, bet, man atrodo, kad šiandien iš tų jūsų išvardytų pirmoje vietoje būtų korona. Erkinio encefalito mirtys yra pavienės, tai, ko gero, antroje ir trečioje vietoje būtų tuberkuliozė su gripu“, – sakė jis.

Skiepytųsi trečdalis

Tyrimas taip pat parodė, kad atsiradus skiepui nuo koronaviruso skiepytųsi 39 proc. šalies gyventojų, nesiskiepytų 31,7 proc., o dar neapsisprendę buvo 29,3 proc.

Anot I. Zoko, skiepytis labiau linkę jauniausi ir vyriausi respondentai – būtent tos grupės, kurios dėl savo sveikatos pandemijos kontekste nerimauja labiausiai.

„Tų, kurie pasako, kad nesiskiepytų, ir tų, kurie pasakė, kad tai išpūstas burbulas, procentas yra labai panašus. Iš esmės trečdalis kvestionuoja koronavirusą kaip problemą arba neneigia, kad ji yra, bet nemano, kad tai yra kažkas tokio ypatingo, labai besiskiriančio nuo gripo ar kitų epideminių ligų, kurios ateina ir praeina“, – komentavo sociologas.

Foto: Scanpix

Vis dėlto, pastebėjo jis, kituose tyrimuose prieš skiepus nusiteikusi visuomenės dalis paprastai būna mažesnė. I. Zokas svarstė, kad gyventojų nuomonei nemažai įtakos padarė klaidinga informacija, kuria apipintas koronavirusas.

„Šiaip tų antivakserių kitų skiepų klausimais procentas visuomenėje paprastai yra mažesnis. Yra tam tikra dalis visuomenės, kartais 10, kartais 15-20 proc., kurie iš principo yra nusistatę prieš įvairius skiepus. Šioje vietoje, matyt, prisideda ta dedamoji, kuri gaunasi dėl to Covid sąmokslo. Yra labai daug prieštaringos informacijos būtent konkrečiai apie šį virusą ir tai, matyt, šiek tiek padidino šį procentą“, – sakė I. Zokas.

Be to, anot sociologo, gali būti, kad daliai žmonių, kurie nurodė dar neapsisprendę dėl skiepo, tiesiog trūksta informacijos apie patį produktą. I. Zoko manymu, kai vakcina bus išrasta, bus aiškūs jos galimi šalutiniai poveikiai, gyventojų nuomonė turėtų šiek tiek koreguotis.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2020 metų rugsėjo 16-26 dienomis, naujienų portalo „Delfi“ užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų.

Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. face to face apklausos būdu, 50 proc. internetu. Tiesioginio interviu atveju apklausą atlieka profesionalus apklausėjas. Jis veda pokalbį su respondentu pagal parengtus klausimus, atsakymus fiksuodamas klausimyne. Internetinėje apklausoje respondentui siunčiama nuoroda į apklausą, kurią respondentas užpildo savarankiškai jam/jai patogiu metu. Nuoroda yra unikali t.y. klausimyno negalima užpildyti kelis kartus.

Tyrimo metu buvo apklausta 1006 respondentai. Tyrimo dalyvių pasiskirstymas pagal lytį, amžių ir gyvenamąją vietą yra proporcingas gyventojų pasiskirstymui Lietuvoje.

Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%.