Per pastarąją parą Lietuvoje patvirtinti 1056 nauji COVID-19 ligos atvejai, nuo koronaviruso mirė trys žmonės, pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras.
Dėl kitų priežasčių mirė vienas žmogus.
Nuo pandemijos pradžios COVID-19 liga šalyje užsikrėtė 25 tūkst. 755 asmenys, 19 tūkst. 629 – tebeserga, 5813 – pasveiko.
Nuo koronaviruso Lietuvoje iš viso mirė 210 žmonių, dėl kitų priežasčių – 70 užsikrėtusiųjų.
Prakalbo ir apie trečią karantiną
S. Čaplinskas laidoje Delfi diena sako, kad pirmojo karantino pamokos nebuvo išmoktos.
„Bendrai žiūrint, kol kas atrodo, kad mes vėl lipame ant to paties grėblio. Panašu, kad nebuvo išaiškinta, buvo didelės komunikacijos spragos, turbūt žmonės nelabai ir supranta – karantinas yra tikslas ar priemonė. Jeigu priemonė, tai kokiam tikslui pasiekti, kokie turėtų būti rodikliai, kai mes jau pasieksime tikslą ir galėsime išeiti iš karantino. Dabar jau akivaizdu, kad reikia pripažinti – pirmo karantino pamokos nebuvo išmoktos.
Iš pat pradžių akcentavome, kad karantinas reikalingas tam, kad visuomenė suprastų, kad, deja, reikės gyventi naujose sąlygose, bei būtų pasirengusi medicina, socialinės struktūros, nes karantinas yra kraštutinė ir labai griežta priemonė, o turi labai daug šalutinių neigiamų efektų.
Kiekvienas medikas žino, kad ligos gydymas neturi būti žalingesnis už pačią ligą. Jeigu viskas taip tęsis, mes būsime priversti eiti į trečiąjį karantiną, kad sustabdytume staigų plitimą, bet tai nėra išeitis“, – laidoje sako S. Čaplinskas.
Ragina galvoti, kaip sustabdyti plitimą, o ne išeiti iš karantino
VDU socialinių mokslų fakulteto docentas Visvadas Legkauskas sako, kad šiuo metu jau reikia rimtai veikti, nes spragų yra labai daug.
„Kalbėjimo apie rodiklius yra pakankamai daug, bet bekalbėdami apie juos, mes turime tokį plitimą, kuris viršijo visus lūkesčius, ką mes galėjome įsivaizduoti rugsėjo pradžioje. Šioje vietoje turbūt reikia pradėti galvoti, kaip greičiau veikti, tiesą sakant, jau reikia ne pradėti, o veikti.
Reikia galvoti ne kaip išeisime iš karantino, o kaip sustabdysime plitimą, nes kol kas turime pakankamai daug laisvų galų, kuriuos reikia priveržti“, – svarstė docentas.
Anot S. Čaplinsko, net ir pirmo karantino metu buvo labai daug komunikacijos klaidų, testavimas taip pat gerokai vėlavo.
„Viskas buvo vėluojama – testavimas, kontaktų atsekimas, izoliacija, žmonių informavimo bėdos. Visos žinutės nebuvo aiškiai komunikuojamos, kad žmonės suprastų, kaip iš tiesų reikia elgtis. Nenuostabu, kad turime tokią situaciją, kai virusas plinta nevaldomai. Antra, ir toliau griaunami žmonių gyvenimai – tiek socialinis, tiek ekonominis, kenčia sveikata dėl kitų sveikatos problemų“, – sako S. Čaplinskas.
Paklausus, kuo situacija Lietuvoje skiriasi nuo, pavyzdžiui, kitų Europos šalių, pašnekovas tikino, kad EK siūlomas rekomendacijas Lietuvos ekspertai siūlė gerokai anksčiau.
„Klaidos vis tik yra panašios, kitas dalykas – mes esame maža, kultūringa ir išsilavinusi šalis. Kai kur galėtume būti lyderių pozicijose gerąja prasme. Jeigu būtų įgyvendintos priemonės laiku, tos priemonės, kurios dabar yra siūlomos EK, o jas mes, ekspertai, siūlėme nuo pat pradžių, tai situacija galėjo būti visa kitokia, juk virusas iš niekur neatsirado“, – sako S. Čaplinskas.
„Iš esmės turėtų keistis mąstymo strategija – nuo to, kad valdžia mus apsaugos link to, kad valdžia turi sudaryti sąlygas patiems žmonėms apsisaugoti ir apsaugoti visus artimus žmones“, – pridūrė profesorius.
Atvejų skaičius gali siekti kelis tūkstančius per dieną
VDU socialinių mokslų fakulteto docentas Visvaldas Legkauskas sako, kad ateityje situacija gali blogėti.
„Pas mus karantinas nėra tikras, mes neturime visiško uždarymo. Supratimas, kad šiuo metu mes negalime taip greitai išplėsti testavimo pajėgumų, kad suteiktume tas galimybes, apie kurias kalbėjo profesorius Čaplinskas, kol tos galimybės bus išplėstos, net prie geriausios situacijos, mes jau turėsime penkis ar net dešimt tūkstančių atvejų per dieną.
Žinoma, kad visiškas uždarymas šalies kelia socialinius ir ekonominius iššūkius, bet šioje vietoje valstybė turi prisiimti finansinę naštą“, – sako docentas.