„Čia jau – tokia konservatorių „laimė“ ar „nelaimė“ ateiti krizės laikotarpiu. Pirmas didžiausias iššūkis bus dabartinė pandemija, kurios skaičiai auga labai sparčiai, ir Vyriausybei be jokio įsibėgėjimo gali tekti imtis rimtų darbų. Net sunku prognozuoti, kaip atrodys situacija po gerų trijų savaičių. Vyriausybė paprastai pradeda dirbti tik apie gruodžio dešimtą dieną. (…) Kiek tai atsilieps ekonomikai, irgi yra sunku prognozuoti. Prioritetiniai darbai bus visiškai aiškūs. Čia nėra ką dėl to diskutuoti“, – sakė europarlamentaras, 2008-2012 m. premjero pareigas ėjęs konservatorius Andrius Kubilius.

Tolesnių darbų gairių, pasak politiko, galima rasti jau dabar viešose koalicijos nuostatose.

„Tai yra tinkamas Europos Sąjungos (ES) paramos, vadinamojo atsigavimo fondo, panaudojimas, kad būtų modernizuota Lietuvos ekonomika, ilgą laiką nepajudintų problemų švietime, sveikatos, socialinės apsaugos srityse sprendimas. Tai bus pagrindas ilgalaikės programos, kurios visi dalykai atsispindės Vyriausybės programoje“, – sakė A. Kubilius.

Bauginimaisi, kad į valdžią su partneriais atėję konservatoriai užverš diržus, baigėsi su rinkimų laikotarpiu. 2006-2008 m. premjero pareigas ėjęs Lietuvos socialdemokratų darbo partijos pirmininkas Gediminas Kirkilas dėstė, kad dabartinė situacija yra visai kita nei 2008 metais.

„Net ir prasmės nėra tai daryti, numatomi dideli antikriziniai ES paramos paketai. Griežti biudžeto formavimo kriterijai yra sustabdyti, manyčiau, kad Vyriausybė tuo ir pasinaudos“, – sakė G. Kirkilas.

Politiko vertinimas apie tai, kokie didžiausi iššūkiai laukia būsimos valdžios, iš esmės nesiskyrė nuo A. Kubiliaus.

„Didžiausias iššūkis (bendras visoms šalims) yra suvaldyti pandemiją. Kadangi buvo kritikuojamas suvaldymas, ypač antroji dalis, tai teks parodyti kitokį pavyzdį. Be to priemonės, kurios taikomos, turės poveikį ekonomikai, tai yra antrasis iššūkis“, – sakė G. Kirkilas.

2012-2016 m. premjero pareigas ėjęs buvęs socialdemokratas Algirdas Butkevičius kol kas būsimų valdančiųjų pažaduose pasigenda konkretumo ir įžvelgia prieštarų.

„Teigiamai žiūrėčiau į tai, kad numatyta darbo užmokestį mokytojams pakelti iki 130 proc. , lyginant su vidutiniu darbo užmokesčiu, akademinei bendruomenei – 150 proc. nuo vidutinio darbo užmokesčio, krašto apsaugos sistemai turi būti didinamos išlaidos. Bet, kaip ekonomistas, galiu pasakyti, kad, jeigu visa tai bus įgyvendinta, tai pareikalaus numatyti didelę pinigų sumą.

Jeigu skaitome kai kuriuos kitus įsipareigojimus, matome, kad apie išlaidų didinimą kalbama labai santūriai, kad jos bus didinamos labai atsargiai. Galima išskaityti, kad bus laikomasi fiskalinės drausmės. Tam tikros nuostatos jau prieštarauja viena kitai“, – sakė A. Butkevičius.

Politikas sakė, kad jam patinka, kad koalicijos sutartyje kalbama apie politinės kultūros stiprinimą.

„Bet apie tai būdavo kalbama ir anksčiau. Politinės kultūros stoka tikriausiai yra dėl paprastų dalykų – tai priklauso nuo kiekvieno Seimo nario politinės kultūros supratimo ir lygio.

Visus kitus „sieksime“, „darysime“ vertinu teigiamai, bet žiūrėsiu, kaip tas persikels į Vyriausybės programą. Pastebėjau, kad yra numatyta kovoti su klimato kaita, įgyvendinti žiedinę ekonomiką, bet apie mokesčių politiką kalbama labai atsargiai. Čia ir yra klausimas, kad kai kurie įsipareigojimai, atsižvelgiant į esamą ekonominę situaciją, dabartinę mokesčių politiką, gali ir likti tik pažadais“, – sakė A. Butkevičius.

Nėra labai dideli optimistai dėl jautrių klausimų likimo

Nei G. Kirkilas, nei A. Butkevičius nėra dideli optimistai, kad per kitą kadenciją bus įteisinti tokie dideles diskusijas sukeliantys klausimai kaip partnerystės galimybė arba dekriminalizuotas psichoaktyvių medžiagų nedidelio kiekio turėjimas.

„Didžiausia koalicinė partija, konservatoriai, vargu, ar tam pritars. Kalbant apie santuokas, tam apskritai reikėtų keisti Konstituciją. Galbūt Stambulo sutarties ratifikavimas pavyks. Bet nemanau, kad bus nueita toliau“, – sakė G. Kirkilas.

Šitie klausimai pakliuvo į sutarties dalį, kuri vadinasi „atskiriems koalicijos partneriams ypatingai aktualių klausimų sąrašas“. Sutartyje nėra pažado, kad visi koalicijai priklausančių partijų frakcijų parlamentarai privalėtų balsuoti už tokias nuostatas.

„Šalys susitaria, kad bus dedamos visų koalicijos partnerių pastangos tam, kad šie klausimai per racionaliai būtiną jų svarstymams laiką būtų priimti ir įgyvendinti. Šalys taip pat pripažįsta koaliciją sudarančių partijų frakcijose egzistuojantį nuomonių išsiskyrimą kai kuriais iš šių klausimų“, – rašoma projekte.

A. Butkevičius tokius punktus įvertino, kad tai yra „koalicijos partnerių nuraminimas prieš koalicinės sutarties pasirašymą“.

„Dažnai tokie nesutarimai įrašomi prieduose prie koalicinės sutarties, o po to, kada jau koalicinė sutartis yra pasirašoma, rengiama Vyriausybės programa, tas priedas taip ir lieka stalčiuje. Ta partija, kuri pasiūlė minėtus dalykus, kurie nebuvo įrašyti į sutartį, ji teikia atskirą įstatymo projektą, bet dažniausiai tiems pasiūlymams nepritaria ir kai kurie valdančiosios daugumos partneriai“, – sakė jis.

A. Kubilius atkreipė dėmesį, kad paprastai tokie diskusiniai klausimai sprendžiami ne tik valdančiosios koalicijos rėmuose.

„Aiškiai pasakyta, kad koalicijos partneriai dės visas pastangas, bet, kadangi tai yra klausimai, susiję su vertybinėmis nuostatomis, o jų gali būti ir individualių, todėl yra aiškiai formuluojama, kad šitais klausimais nebus kažkokios prievartos Seimo nariams, kurie turi kitokią vertybinę nuostatą, būtinai balsuoti taip, kaip koalicijos dauguma nori“, – sakė jis.

Politikas priminė, kad jau yra būta atvejų, kai tam tikri klausimai buvo sprendžiami ir ieškant paramos opozicijoje. Kaip pavyzdį jis minėjo klausimą dėl nelietuviškų lotyniškų raidžių rašybos asmenvardžiuose.

„ Aš pats ėmiausi iniciatyvos buvusiame Seime. Surinkome 70 parašų iš įvairių partijų, taip pat ir iš „valstiečių“, ir atidavėme visą tą sąrašą Ministrui Pirmininkui Sauliui Skverneliui, tikėdami, kad, norint išspręsti tokias problemas, kurios iki tol temdydavo santykius su Lenkija, jis imsis iniciatyvos. Bet, deja, nežinau dėl kokių priežasčių visa tai buvo padėta į stalčių.

Ir tada pas mus frakcijoje ne visi galvojo vienodai. Todėl čia yra klausimas, ar pavyks rasti paramą kitose partijose, kurios nepriklauso valdančiajai koalicijai, bet kurios prieš rinkimus yra deklaravę, kad dės visas pastangas, kad kai kurios tokių problemų kaip pavardžių rašyba arba partnerystė būtų išspręstos. Turiu mintyje, pirmiausia, socialdemokratus. Galbūt ir kitų partijų atstovai prisidės. Čia nėra kažkokie vienpartiniai dalykai. Tai yra bendri dalykai, kuriuos reikėtų bandyti spręsti“, – kalbėjo A. Kubilius.

Kandidatūros dar iš tikro gali būti neaiškios

Šiame etape būsimi valdantieji viešai nediskutuoja apie kandidatus į ministrų pozicijas. Kol kas yra tikrai aiški viena pozicija, kad į premjeres bus siūloma I. Šimonytė. Ministrų kandidatūros nėra įvardijamos koalicijos sutartyje. Visi trys „Delfi“ pašnekovai tvirtino, kad iš tikrųjų šiame etape dar gali taip būti, kad tos kandidatūros ir nėra aiškios.

„Visiškai akivaizdu, kad prieš pradedant tartis dėl pozicijų, reikia susitarti, ar apskritai galima dirbti kartu. Dabar reikia susitarti dėl to, kas tuos darbus darys, o toliau reikia susitarti ir dėl Vyriausybės programos. Tai yra nuoseklus kelias. Kai man teko sudaryti Vyriausybę, lygiai taip pat pradžioje mes tarėmės dėl principinių nuostatų. Kitaip sakant, aiškinomės, ar galime dirbti kartu. Ir tik po to, kai sutarėme, kad galime dirbti kartu, pradėjome aiškintis, kas imsis darbų ir atsakomybės“, – sakė A. Kubilius.

G. Kirkilas irgi svarstė, kad kandidatūros į kertines pozicijas nėra viešinamos greičiausiai dėl to, kad dėl jų dar tariamasi.

A. Butkevičius pasakojo, kad dažniausiai koalicijos formavimo pradžioje pirmiausia ne dalinami portfeliai, o pagal kvotą paskaičiuojama, kiek portfelių priklauso kiekvienai frakcijai ir kokie. Primename, kad naujoji koaliciją šią savaitę susitarė, kad Liberalų sąjūdžiui teks dvi, Laisvės partijai - trys ministerijos.

„Būdavo sutarimas, kad Ministras pirmininkas turi teisę pasirinkti finansų ministrą. Ir, kad, pavyzdžiui, kai tapau Ministru Pirmininku, buvo sutarta, kad užsienio reikalų ministro kandidatūra bus derinama su prezidente. Buvo keliamas klausimas, kad ta kandidatūra turi būti iš valdančiosios daugumos, bet jokiu būdu ne iš opozicijos.

Būdavo sutarta, kad dėl kitų portfelių turės teisę pasiūlyti kandidatą tarkime antra pagal dydį koalicijos frakcija, arba trečia arba ketvirta. (...) Tik tada, kai jau būdavo pradedama ruošti Vyriausybės programa, tai kitas žingsnis būdavo ministerijų pasiskirstymas pagal frakcijas. Būdavo žiūrima, kas bus ministras, nes kandidatai į ministrus dalyvaudavo rengiant Vyriausybės programą“, – pasakojo politikas.

Jis taip pat prisiminė, kad šiame procese Ministras Pirmininkas turėdavo galimybę atmesti koalicijos partnerių pasiūlytą kandidatūrą.

„Būdavo atvejų, kai atmesdavo ir tris kandidatūras. Tikrai nėra taip paprasta greitai parinkti tinkamą kandidatą“, – pasakojo A. Butkevičius.

Jau pasižymėjo stipriais pareiškimais

Per šį laikotarpį po rinkimų I. Šimonytė jau spėjo pasižymėti stipriais pareiškimais. Visų pirma, ji ryžtingai pareiškė, kad už situacijos dėl pandemijos suvaldymą atsakomybę turėtų prisiimti Ministras Pirmininkas.

Antra, LRT laidoje „Savaitė“ ji pareiškė, kad, jei jos Vyriausybėje koks nors susikompromitavęs ministras nesitrauks, pasitrauks ji pati.

Su šia politike vienoje Vyriausybėje dirbęs A. Kubilius neabejojo tokių pareiškimų nuoširdumu.

„I. Šimonytė yra tuo ypatinga Lietuvos politinėje bendruomenėje, kad ji tikrai yra išskirtinai nuoširdi ir natūrali. Dėl to jos žodžiais abejoti nėra jokių galimybių“, – sakė jis.

Politiko nuomone, pandemijos valdymo ir komunikacijos galima pasimokyti ir iš dabartinės valdžios stiprybių ir silpnybių.

„Kalbant apie pandemiją, šitos Vyriausybės komunikacija gal ir nebuvo pati geriausia, kaip ir šios pandemijos reikalų valdymas, kur kartais būdavo ir sumaišties, kartais būdavo per daug atsipalaiduojama prieš rinkimus, ir laukiama kažko. Kadangi tai bus artimiausių metų pagrindinė problema, tai yra gerai, kad už tos problemos sprendimą ir komunikavimą prisiima atsakomybę pati Ministrė Pirmininkė. Manau, kad iš tikrųjų jos autoritetas ir jos gebėjimas komunikuoti, racionalumas valdant problemą, bus didelis pliusas, siekiant, kad žmonių pasitikėjimas pandemijos valdymu būtų grąžintas į aukštesnį lygmenį“, – sakė A. Kubilius.

Jo nuomone, taip pat yra „normalioje politinėje bendruomenėje“ yra natūralu, kad tokiais atvejais, kai susikompromitavęs ministras nesitraukia, kyla klausimas dėl galimybių toliau veikti koalicijai.

„Aš tame pareiškime nematau kažko ypatingo“, – sakė A. Kubilius.

G. Kirkilas mano, kad toks I. Šimonytės charakteris gali būti ir stiprybė, ir silpnybė.

„Žinote, politikoje greitai viskas apsiverčia. Pavyzdžiui, ir dėl kokio nors ministro – jeigu premjeras išeina, tai krenta visa Vyriausybė, nežinau, ar partija su tuo sutiktų. Bet manau, kad kol kas I. Šimonytė elgiasi korektiškai, atsargiai, akcentuoja vertybines nuostatas. Manau, kad teisingai daro, bet tą reikės išlaikyti“, – sakė politikas.

Naujas Seimas prisieks jau penktadienį

Kaip jau skelbta, naujoji koalicija turės 74 atstovus Seime. Naujasis Seimas prisieks šį penktadienį, lapkričio 13 dieną.