„Net jei išsipildys tikėtiniausias scenarijus ir Joe Bidenas taps prezidentu, Respublikonai turi geras galimybes išsaugoti daugumą Senate bei sumažinti Demokratų daugumą Atstovų rūmuose“, – sako L. Kojala.

Jo nuomone, tą sąlygoja sėkmingas pasirodymas įvairiose visuomenės grupėse.

Politologas pateikia pavyzdį: „Ne baltaodžių rinkėjų tarpe Trumpas surinko apie 26 proc. balsų. Gali atrodyti nedaug, bet tai – geriausias rezultatas nuo 1960 metų Richardo Nixono (32 proc.) ir 5 proc. didesnis nei prieš ketverius metus.“

Kristina Ciparytė, Linas Kojala

Anot L. Kojalos, afroamerikiečių rinkėjų tarpe Trumpo rinkėjų dalis išaugo 5 proc. tarp vyrų ir 4 proc. tarp moterų. Tai rodo, jog supaprastintas naratyvas apie socialinius skaudulius, tokius kaip rasizmas, ekonominė atskirtis, nėra visa paaiškinantis.

„Fareedas Zakaria pažymi, jog Demokratų partija pernelyg dažnai suplakė skirtingas rasines grupes (ispanakalbius, afroamerikiečius ir pan.), priskirdama joms identiškas problemas bei neatsižvelgdama į skirtumus, rinkėjų individualų (ne grupinį) politikos procesų vertinimą. Be to, radikalesnių Demokratų partijos sluoksnių pasiūlymai anaiptol nėra vienareikšmiškai priimtini (pavyzdžiui, kalbos apie tai, jog reikia nutraukti finansavimą policijai, kurį Trumpas bandė sieti ir su Bidenu, nors šis jam nepritarė – Gallup tyrimas parodė, kad tik 19 proc. afroamerikiečių nori mažiau policijos savo gyvenamose apylinkėse, 20 proc. – daugiau, o 61 proc. – tiek pat)“, – paaiškina L. Kojala.

Joe Bidenas

„Kritikos neatlaiko ir dažnas šiandieninių Respublikonų sukarikatūrinimas į neišsilavinusias, sąmokslo teorijomis besivadovaujančias, odiozines bendruomenes, – sako jis. – To, akivaizdu, netrūksta (vien ko verta Qanon pasėkėjų sėkmė Atstovų rūmų rinkimuose). Ir visgi bendrame paveiksle tarp turinčiųjų aukštąjį išsilavinimą amerikiečių skirties beveik nėra: 51 proc. už Bideną, 46 proc. už Trumpą (ji kiek didesnė kai kalbama apie magistro laipsnį ir daugiau: 62 proc./36 proc.). Moterų, turinčių aukštąjį išsilavinimą, kategorijoje Trumpas minimaliai aplenkė varžovą (+1 proc.), nors prieš ketverius metus Clinton buvo surinkusi 7 proc. daugiau. LGBTQ bendruomenės tarpe už Trumpą balsavusiųjų buvo dvigubai daugiau nei prieš ketverius metus – apie 28 proc.“

Anot L. Kojalos, tą lemia tiek rinkimų sistema (renkantis praktiškai iš dviejų manevro laisvė ribota), tiek įvairialypės šalį kamuojančios bėdos. Pavyzdžiui, tarp rinkėjų, kurie manė, kad svarbiausias rinkimų klausimas yra šalies ekonomika, net 81 proc. pasirinko Trumpą. Ir tokių buvo pakankamai gausu įvairiose demografinėse kategorijose.

„Trumpo retorika apie būtinybę atkurti ekonomikos augimą – ir verslininko statusas, kad ir kiek būtų kvestionuojama to sėkmė – daliai amerikiečių buvo įtikinami. Panašu, kad Trumpui kelią į sėkmę užkirto nesėkmė baltaodžių vyrų kategorijoje. Joje jis surinko 18 proc. daugiau nei oponentas, bet šis skirtumas neprilygo turėtam praėjusiuose rinkimuose (31 proc.)“, – atskleidžia politologas.