Ji įregistravo tokį pasiūlymą Seime svarstomam nutarimo projektui, kuriuo būtų kreiptasi į Konstitucinį Teismą.
„Seimo pirmininkas Seimo narių nesupažindino su gautu LLRA–KŠS šių metų spalio 31 d. skundu, vienasmeniškai priėmė sprendimą neteikti klausimo svarstyti Seimui bei nesikreipti į Konstitucinį Teismą su paklausimu, neinicijavo nenumatyto Seimo posėdžio sušaukimo, dėl ko Seimo narių grupė, matydama Seimo pirmininko neveikimą, 2020 m. lapkričio 3 d. nedelsdama registravo Seimo nutarimo projektą „Dėl paklausimo Lietuvos Respublikos Konstituciniam Teismui” ir inicijavo nutarimo svarstymą Lietuvos Respublikos Seime“, – tokį tekstą siūloma įrašyti į nutarimo projekto preambulę.
Pasiūlymą įregistravusi A. Širinskienė sako, kad „Seimo nutarimo priėmimo aplinkybės gali būti reikšmingos Konstituciniam Teismui pateikiant išvadą dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų per 2020 m. rinkimus“.
Kadenciją baigiančiame Seime turi šansų būti realizuota parlamentarų grupės iniciatyva dėl galimų Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT).
Ketvirtadienį už tai numatantį nutarimo projektą po pateikimo balsavo 62 Seimo nariai, prieš buvo 27, susilaikė 26 parlamentarai.
Po svarstymo pagrindiniame paskirtame Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete galimą kreipimąsi į KT Seimas toliau ketina svarstyti lapkričio 10 d.
Parlamentarai norėtų KT paklausti, ar per Seimo rinkimus daugiamandatėje rinkimų apygardoje Andriaus Tapino ir viešosios įstaigos „Laisvės TV“ vykdoma plataus masto informacinė kampanija „Viso gero, Woldemortai“, nukreipta prieš LLRA-KŠS, bei pažeidimai vienmandatėje Panerių-Grigiškių rinkimų apygardoje Nr. 11 turėjo esminės įtakos Seimo rinkimams, primena ELTA.
Kreipimosi autoriai pabrėžia, kad šiurkštūs Seimo rinkimų įstatymo pažeidimai gali turėti esminės įtakos rinkėjų valios iškreipimui, politinės valdžios formavimui bei valstybės ir Tautos ateičiai.
Jie taip pat konstatuoja, kad Konstitucijoje nustatyta Seimo teisė kreiptis į Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl išvados, ar nebuvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas.
Kreipimosi tekstą pasirašė Seimo „valstiečiai“, socialdarbiečiai, Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos atstovai.