„Dabar pagrindinė ir tikrai labai aktuali problema – kad būtų išvengta sveikatos sistemos perdegimo. Šiuo metu, kaip matome, sergamumo augimas kiekvieną savaitę jau registruojamas eksponentinis, daugėja stacionarizuotų asmenų, mirties atvejų. Kraštutinė priemonė, karantinas, vien dėl to yra priimta“, – aiškino D. Razmuvienė.
Epidemiologė kalbėjo apie norą, kad karantino metu kristų sergamumo rodikliai, o kartu – mažėtų ligoninėje gydomų pacientų. Pasak specialistės, jeigu naujų atvejų skaičius per dieną nukristų iki 200, tada būtų galima pradėti galvoti apie karantino priemonių švelninimą.
„Aš nemanau, kad šitos priemonės, kurios dabar yra priimtos Vyriausybės nutarimu, yra galutinės. Kaip rodo kitų šalių patirtis ir praktika, Belgija, Prancūzija kiekvieną dieną įveda tam tikrų papildomų karantino ribojimų, atsižvelgdamos į tos dienos situaciją“, – sakė D. Razmuvienė.
Epidemiologė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje dar liko dirbti didieji prekybos centrai, kuriuose veikia ne tik maisto prekių parduotuvės.
„Tai yra grėsmė dėl žmonių susibūrimo. O karantino priemone būtent ir norima pasiekti, kad žmonės vengtų susiburti, nes (…) kuo didesnė žmonių grupė yra vienoje vietoje, tuo didesnė viruso perdavimo galimybė“, – perspėjo D. Razmuvienė.
Specialistės įsitikinimu, srautų reguliavimas yra tinkamas sprendimas šiuo momentu, tačiau reikia toliau stebėti situaciją.
„Nemanau, kad tie skaičiai, kurie buvo užregistruoti vakar ir užvakar, yra galutiniai. (…) Jie tikrai didės. Tas susirgusiųjų skaičiaus augimas lems ir stacionarizuotų, taip pat ir reanimacijoje gulinčių asmenų skaičių“, – sakė D. Razmuvienė.
Epidemiologė perspėjo, kad tokioje situacijoje sveikatos sistema gali perdegti. Gali pritrūkti medikų.
„Jeigu pritrūks medikų, nes jie irgi serga, (…) tada gali įvykti kritinė situacija, kaip pavasario mėnesiais įvyko kitose Pietų šalyse. Norint to išvengti, reikėtų, kiek tai yra įmanoma, vengti žmonių susibūrimo, ir ne tik ribojant vienam žmogui skirtą plotą (10 kv. m) didžiuosiuose prekybos centruose. Tikrai žinau, kad kitos šalys tokius didelius prekybos centrus uždaro: jie ir šiandien, pasižiūrėkime, tikrai labai gausiai mūsų visuomenės lankomi“, – kalbėjo D. Razmuvienė.
Kitų pacientų prašo supratimo
Epidemiologė neatmeta galimybės, kad augant sergamumui gali nukentėti planinių paslaugų teikimas, tačiau patikino, kad būtinosios paslaugos ir toliau bus teikiamos.
„Žmonės, kuriems numatytos planinės paslaugos (chirurginės arba ambulatorinės), gali ir turi kreiptis į gydymo įstaigas. Bet vadinamosios atraminės ligoninės dabar jau yra perpildytos kovidinių ligonių. Jeigu jiems pritrūksta lovų, tai yra planas, kad kiti skyriai būtų pertvarkyti būtent šiems ligoniams gydyti.
Prisiminkime, kaip buvo gripo sezono metu, kai labai daug sirgo ir reikėdavo gausiai hospitalizuoti gripu (ir esant jo komplikacijoms) sergančius ligonius, – visada pradėdavo veikti planas B, kai kiti skyriai būdavo įtraukiami tiems ligoniams hospitalizuoti. Gali nukentėti planinių paslaugų teikimas. Žinoma, būtinoji pagalba lieka, neišvengiamos paslaugos bus suteikiamos, bet supraskime: jeigu nebėra kur guldyti sunkių ligonių dėl COVID-19 ligos, tada reikia kurį nors skyrių aukoti, kad būtų galima suteikti šią pagalbą“, – kalbėjo D. Razmuvienė.
Specialistė rekomendavo pacientams visais atvejais pirmiausia paskambinti į savo gydymo įstaigą, ir pasidomėti, kokios galimybės gauti jiems reikalingą paslaugą.
„Kartais žmonės pasipiktinę skambina tiesiai ministerijai, prezidentui, užuot skambinę į savo gydymo įstaigą ir pasiteiravę, ar tam tikra paslauga dar įmanoma pasinaudoti. Reikėtų pirmiausia kreiptis į savo gydymo įstaigą ir tik tada, jeigu kyla kokių nors nesklandumų, ieškoti teisybės“, – sakė D. Razmuvienė.
Epidemiologė mano, kad bus apribotos lankymosi poliklinikose galimybės.
„Kai paskelbiamas karantinas, pradedamas vykdyti infekcijų kontrolės valdymas, ir apskritai tai buvo jau taikoma. Jeigu žmogus susisiekia, užsiregistruoja, jam paskiriamas laikas. Jis ateina, patikrinama temperatūra. Visas tas procesas jau buvo išmoktas pavasarį. Infekcijų kontrolės taisyklės buvo taikomos ir esant kitoms infekcijoms, (…) jas tiesiog reikia prisiminti ir taikyti“, – sakė D. Razmuvienė.
Gali būti ir daugiau sprendimų
Viešojo maitinimo įstaigos per karantiną galės maistą parduoti tik išsinešti.
„Tai tikrai nėra blogai. Kai buvo apribotas laikas, (…) matėme, kad taisyklių buvo laikomasi tikrai ne visose maitinimo įstaigose. (…) Tas verslas, žinoma, nukentės. Bet žiūrėkime, kokie yra prioritetai, – žmogaus sveikata ar verslas“, – sakė D. Razmuvienė.
Kaukes viešose vietose, kur yra žmonių, išskyrus išimtinius atvejus, reikės dėvėti visoje Lietuvoje.
„Jeigu esu miške vienas, tai, žinoma, to nereikia daryti. Arba jeigu esu už miesto ir 20 metrų spinduliu nėra žmonių, – irgi. Bet noriu priminti, kad kitose šalyse net ir miške sportuojant arba vaikštant neleidžiama nusiimti kaukės. (…) Kartais kaukę netaisyklingai nusiėmus ir užsidėjus kyla didesnė rizika, negu ji nešiojama net ir toje vietoje, kur nekils grėsmė“, – sakė D. Razmuvienė.
Kalbant apie ugdymo procesą, nuotolinis mokymas įvedamas nuo penktos klasės ir aukštosioms mokykloms. Ikimokyklinukai ir pradinukai kol kas mokysis kontaktiniu būdu.
„Bus kreipiamas dėmesys į epidemiologinę situaciją, stebima, kas vyksta tose ugdymo įstaigose. Jeigu matysime, kad kyla grėsmė, gali būti priimta kitų sprendimų“, – sakė D. Razmuvienė.