„Mažiausiai savaitės reikės, kad pamatytume, ar situacija stabilizuojasi. Šią savaitę neabejotinai matysime atvejų augimą, po to žiūrėsime, kaip keičiasi situacija, ir tik dar po maždaug savaitės–dviejų pamatysime, kaip keičiasi situacija stacionaruose. Net situacijai pagerėjus epidemiologiškai, dalis žmonių neturi simptomų, praeina kuris laikas, kol jie patenka į gydymo įstaigas“, – laidoje „Delfi diena“ kalbėjo ministras.
Kad situacija smarkiai pagerėtų, trijų karantino savaičių, pasak A. Verygos, tikrai neužteks.
„Ir premjeras yra minėjęs ir citavęs mokslininkų skaičiavimus, kiek užtrunka įvesti tam tikras priemones ir kiek užtrunka iš jų išeiti. Paprastai prireikia ir šešių, ir aštuonių savaičių. Tos trys savaitės tikrai, matyt, nebus galutinis taškas“, – mano sveikatos apsaugos ministras.
Jis teigė dabar net negalintis pažadėti, kad Kalėdas sutiksime jau ne karantine: „Negaliu tokių pažadų duoti, juo labiau, kad tai nebe nuo manęs ir nuo šitos Vyriausybės priklausys.“
Pasak ministro, jeigu įvedus karantiną situacija po kelių savaičių nepagerės, gali būti imamasi griežtesnių ribojimų.
„Pavasarį neveikė ne maisto prekių parduotuvės, buvo visiškai perkeltas į nuotolinį ugdymo procesas ir panašūs dalykai“, – laidoje pavyzdžius vardijo ministras.
Kai kurios Europos šalys yra įvedusios komendanto valandą. Jei tai būtų nuspręsta padaryti ir Lietuvoje, ribojimai galėtų būti ypač griežti, reikėtų paskelbti nepaprastąją padėtį. Tačiau A. Veryga tikisi, kad tokių priemonių neprireiks imtis.
„Nepaprastoji padėtis yra kraštutinė priemonė, ir mes iki jos dar turime priemonių, kurias galima būtų pritaikyti“, – tikino A. Veryga.
„Nepaprastoji padėtis leidžia suvaržyti labai daug piliečių teisių – ir informavimo, ir judėjimo, ir, kiek žinau, tam tikrų politinių suvaržymų gali būti“, – vardijo jis.
A. Veryga pripažįsta, kad sistema šiuo metu pradeda pasiekti ribas – pacientams vis sunkiau prisiskambinti koronaviruso karštąja linija, išnaudojamos beveik visos laboratorijų ir mobiliųjų patikros punktų galimybės.
„Jau dabar esame pasiekę lubas dėl laboratorijų pajėgumų, tiriam didžiulius skaičius – per parą atliekama iki 12 tūkst. tyrimų. Reagentai nėra didžiausia problema, jų kol kas užtenka“, – laidoje „Delfi diena“ kalbėjo ministras.
Pasak jo, koronavirusu sergantiems pacientams skirtos lovos ligoninėse jau užpildytos, todėl gydymo įstaigos perorganizuoja kitus skyrius.
„Covid'ines lovas mes esame užpildę, dabar įstaigos perorganizuoja kitus skyrius, kad jie būtų tinkami COVID-19 pacientams. Aparatai irgi nėra didžiausia problema, šiuo metu jų didžioji dalis turbūt nėra užimta COVID-19 pacientų, bet tai nereiškia, kad jie stovi be darbo, jie naudojami kitiems pacientams. Kol kas ventiliuojamų pacientų mes tikrai neturim labai daug, iš beveik 700 pacientų tik keliasdešimt. Aparatų yra gerokai virš 1000“, – aiškino A. Veryga.
Jei iškiltų būtinybė, anot ministro, Lietuva galėtų kreiptis pagalbos ir į kitas šalis.
„Europa turi tokį mechanizmą, per kurį galima kreiptis į visas valstybes ir prašyti išteklių, kurie tuo metu prieinami, – ar įranga, ar žmonės. Jei iškiltų tokia būtinybė, Lietuva kreiptųsi per tą mechanizmą“, – laidoje „Delfi diena“ sakė jis.