S. Čaplinsko darbo sutarties pasibaigimo diena yra nukeliama iki laikinojo nedarbingumo pabaigos, darbo santykių pasibaigimo dieną atitinkamai laikant pirmąją darbo dieną po laikinojo nedarbingumo pabaigos.
Tokį sprendimą sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga priėmė ketvirtadienį, susipažinęs su komisijos galimai padarytam darbo pareigų pažeidimui tirti tyrimo išvada.
Pabrėžiama, kad ULAC direktorius S. Čaplinskas, vienasmeniškai nevykdydamas įsakymuose įtvirtintų pavedimų, savo veiksmais ignoravo ir nesilaikė norminių teisės aktų, sukuriančių teises ir pareigas visiems teisinio santykio dalyviams. ULAC vadovo sprendimas nevykdyti įsakymuose nustatytų įpareigojimų nesuderinamas su SAM vykdoma valstybės politika sveikatos apsaugos srityje. Šiuo metu valstybės lėšomis įsigytos sistemos tinkamas naudojimas nėra galimas tik dėl įstaigos vadovo neveikimo.
Komisijos pateiktoje išvadoje nurodoma, kad S. Čaplinskas, vykdydamas savo pareigas organizuoti ULAC darbą ir jam vadovauti, neužtikrino, kad jo vadovaujama įstaiga vykdytų veiklą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, reikšmingus visapusei asmens sveikatos apsaugai, bei neužtikrinimo ministro įsakymų vykdymo juose nustatyta tvarka ir terminais.
2020 m. liepos 31 d. sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) buvo paskirtas ULSVIS valdytoju ir tvarkytoju, o ULAC atitinkamai įpareigotas perduoti ULSVIS nustatytais terminais ir tvarka. Tyrimo metu nustatyta, kad ULAC vadovas nevykdė ministro įsakymo nuostatų, neperdavė ULSVIS, nebendradarbiavo su NVSC, siekiant sklandaus sistemos perdavimo, tuo pažeisdamas teisės aktų reikalavimus, bei neužtikrino kitų, ministro įsakymu pavestų funkcijų vykdymo.
ULAC direktorius S. Čaplinskas, neperduodamas ULSVIS, užkirto kelią NVSC tinkamai realizuoti įtvirtintas pareigas, susijusias su užkrečiamųjų ligų informacijos valdymu, židinių ištyrimu, informacijos teikimo kitoms Lietuvos bei Europos institucijoms.
NVSC, negalėdama perimti ULSVIS, negali vykdyti teisės aktais priskirtų funkcijų, negali laiku teikti duomenų atsakingoms institucijoms, kas labai apsunkina operatyvų užkrečiamųjų ligų židinių ištyrimą ir protrūkių identifikavimą. Taip pat NVSC negali užtikrinti tinkamos užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros. Be to, NVSC negali pateikti Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrui duomenų apie koronaviruso infekcijos rodiklius. Nepateikiant nurodytų duomenų, Lietuvai bus taikomi papildomi apribojimai, susiję su asmenų judėjimu Europos Sąjungoje. Jei šalis laiku nepateikia duomenų, jai taikomi tokie patys ribojimai, kaip raudonoms, t. y. didžiausios rizikos šalims, nepriklausomai nuo tikrosios epidemiologinės situacijos.
Neperduodant ULSVIS NVSC, kuris pandemijos metu visus savo pajėgumus yra sutelkęs į koronaviruso infekcijos atvejų išaiškinimą bei epidemiologinių tyrimų vykdymą, kyla pavojus, jog nebus tinkamai užtikrinama užkrečiamųjų ligų prevencija ir valdymas ne tik Lietuvos, tačiau ir tarptautiniu mastu.
ULSVIS ypač svarbi užtikrinant užkrečiamųjų ligų ir jų sukėlėjų kontrolę, todėl jos valdymo sutrikimai sąlygoja grėsmę surenkamų duomenų (tarp jų ir daugybės asmens duomenų) saugumui, taip pat jų savalaikiam pateikimui Europos ligų kontrolės centrui bei savalaikiam sprendimų priėmimui, valdant užkrečiamąsias ligas.