Visgi, anot jo, skirtumas tarp abiejų kandidatų nebus didelis: „Vos keliolika tūkstančių balsų gali lemti rezultatą, o tai yra įspūdinga, žinant, kad balsavo 150 mln., o gal ir daugiau amerikiečių.“
Kaip teigia L. Kojala, D. Trumpas ne veltui ir prieš rinkimus kartojo, kad balsavimas paštu nesąžiningas, nes supranta, kad tie balsai, kurie dabar atkeliauja paštu, jam nėra nepalankūs.
„Dabar jis tą kartoja turbūt norėdamas apsidrausti. Jeigu pralaimės, o pralaimėjimas tikriausiai nebūtų dideliu skirtumu, jis galės teigti, kad pralaimėjo ne dėl savo kaltės, o kad kažkas suklastojo rinkimus, kažkas buvo neskaidru, o gal elitas atsisisuko prieš jį ir pabandė jį nustelbti“, – aiškina L. Kojala.
Jo manymu, tikėtina, kad atskirose valstijose gali pasigirsti ir iniciatyvų kreiptis į teismą, bandyti perskaičiuoti balsus, galbūt dalį jų atšaukti.
Politologas Kęstutis Girnius sako, kad kol kas rinkimų rezultatai stebina, nes visos apklausos prognozavo Joe Bideno pergalę.
„Dabar yra reali galimybė, kad laimės D. Trumpas, nors dar anksti prognozuoti. Vienintelis paaiškinimas, kurį turiu, kad D. Trumpo šalininkai gal labiau entuziastingi, nors jų mažiau, jie beveik visi balsavo“, – svarsto politologas.
Jis atkreipia dėmesį, kad net jei J. Bidenas laimės, respublikonai turėtų išlaikyti Senatą.
„Bet kokias nuodugnesnes pertvarkas galėtų sustabdyti Senatas. Jeigu tas paralyžius tęstusi dar ketverius metus, Amerikos lyderystė pasaulyje gerokai nukentėtų ir aiškiai didėtų įtampos šalies viduje“, – kalba K. Girnius.
Jis įsitikinęs, kad tiek Lietuvai, tiek visai Europai J. Bidenas būtų palankesnis prezidentas.
„Būtų geriau J. Bidenas, nes jis labiau pabrėžtų transatlantinius ryšius, tvirčiau palaikytų NATO, nekalbėtų apie jos uždarymą. Apskritai, negrasintų boikotais, prekybos karais. Nepaveiktų Europos gynybos politikos, bet santykiai su Europa būtų taikesni. J. Bidenas pabrėžia, kad sąjungininkų turėjimas yra viena pagrindinių Amerikos stiprybių, ko D. Trumpas nenori pripažinti“, – kalba K. Girnius.
Tuo tarpu politologas L. Kojala atkreipia dėmesį, kad D. Trumpo administracija tikrai nedžiugino Rusijos, nors tokių lūkesčių preiš 2016 metų rinkimus galbūt ir buvo.
„Jeigu paties D. Trumpo retorika V. Putino atžvilgiu būdavo kažkiek dviprasmiška, tai praktiniai veiksmai neleistų sakyti, kad jis buvo švelnus Kremliui. Pavydžiui, jis sutiko tiekti letalinę ginkluotę Ukrainai, nors Baracko Obamos administracija, tiesa, šiek tiek kitomis sąlygomis, nesutiko to daryti. Jo administracija plėtė sankcijas Kremliui, aišku, didele dalimi Spaudžiama Kongreso. Jis ypač kovoja už didesnį amerikietiškų dujų eksportą į Europą, o tai reiškia tiesioginį susikirtimą su Rusija“, – laidoje „Delfi diena“ sakė L. Kojala.