„Ar tokio asmens parodymai neturėtų būti vertinami kritiškai – juk siekdamas kuo švelnesnės bausmės ar net išvengti laisvės atėmimo, jis gali pasakyti viską, ko tik reikia pareigūnams? Pagaliau, ar mūsų teisėsauga tapo tokia silpna, kad tik į pagalbą pasitelkusi abejotinos reputacijos asmenis gali įrodyti narkotikus platinusių asmenų kaltę?“ – tai klausimai, kuriuos Delfi atsiųstame laiške iškėlė vienas teisininkas.

Ir čia pat pridūrė, kad teisėsaugos „atsidėkojimai“ vadinamiesiems informatoriams itin švelniomis bausmėmis kaip reikiant „kerta per valstybės savigarbą“: „Kiek reikia įdėti kūrybos, kad „pritempti“ tokį Joną iki būtinų sąlygų jam taikyti išimtinę bausmę“.

Šis Jonas, kuriam Vilniaus apygardos teismas įteikė išskirtinę dovanėlę, gerai žinomas teisėsaugos pareigūnams. Tai – 48 metų Jonas Stanulis.

Kriminalinę „karjerą“ vyras pradėjo vos sulaukęs 18 metų – ne kartą buvo teisiamas dėl plėšimų, vogtų daiktų realizavimo, turto pasisavinimo, sukčiavimo. Prieš dvejus metus to paties Vilniaus apygardos teismo sprendimu J. Stanulis iš pataisos namų buvo lygtinai išleistas į laisvę – daugybę kartų teistam nusikaltėliui teisėjai suteikė galimybę taisytis neizoliuotam nuo visuomenės.

Ir jis „taisėsi“ – įsidarbinęs taksistu kasdien į taborą veždavo narkomanus ar narkotinių medžiagų platintojus ir jiems padėdavo įsigyti kvaišalų. Taip per dieną vyras užsidirbdavo mažiausiai apie 100 eurų, neskaitant tų pinigų, kuriuos gaudavo iš kriminalinės veiklos.

Dar praėjusių metų gruodį Vilniaus miesto apylinkės teismas paskelbė, kad nuolat nusikaltimus darantis J. Stanulis turi būti pasiųstas į pataisos namus – jam buvo skirta 10 metų laisvės atėmimo bausmė. Bet tiek laiko šiam nusikaltėliui įkalinimo įstaigoje nereikės praleisti, nes paaiškėjo kad ši bausmė „yra per griežta ir net prieštarauja teisingumo principui“ – taip nutarė nuteistojo skundą išnagrinėjusi Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija.

Nuo pat paskelbimo įsiteisėjusiame nuosprendyje apeliacinės instancijos teismas nutarė J. Stanuliui skirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti iki 6 metų, nes esą nuteistasis padėjo policijai atskleisti narkotikus platinusių asmenų nusikaltimus.

„Ilgalaikis atskyrimas nuo visuomenės gali neigiamai paveikti socialinius ryšius ir tuo pačiu sumenkinti nusikaltusių asmenų bendradarbiavimo, kuo greičiau atskleidžiančiant nusikalstamas veikas ir jas padariusius kitus asmenis, reikšmę“, – teisėjų nuosprendyje pažymima, kad anksčiau J. Stanuliui skirta griežta laisvės atėmimo bausmė prieštarauja teisingumo principui.

Teismų praktikoje nurodoma, kad bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Paprastai švelnindami bausmes teismai akcentuoja teigiamą kaltininko asmenybės charakteristiką, jo požiūrį į padarytą nusikaltimą, ryžtą daugiau nenusikalsti ir gyventi pagal visuotinai priimtas ir įstatymais reglamentuotas bendro gyvenimo taisykles.

Gerokai sušvelnindami bausmę J. Stanuliui Vilniaus apygardos teismo teisėjai apie šias aplinkybes net neužsiminė – jų paprasčiausiai nebuvo. Tačiau nuosprendyje pabrėžiama, kad devintą kartą teisiamas J. Stanulis ir vėl „nuoširdžiai gailėjosi“, todėl teisėjai nutarė, kad ne tik tai, bet ir kaltės pripažinimas yra jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Na ir kas, kad tuo metu vyro laukė dar vienas baudžiamasis procesas – po suėmimo į laisvę paleistas J. Stanulis vėl įkliuvo su narkotinėmis medžiagomis. Ir buvo nuteistas jau dešimtąjį kartą, – ir vėl nuoširdžiai gailėjosi. Greičiausiai tik dėl to, kad įkliuvo.

Švelnesnė bausmė taip pat buvo skirta ir kartu su J. Stanuliu teisiamai moteriai – už tai, kad Vilniaus pataisos namuose bausmę atliekančiam sutuoktiniui Irmantui Veličkai ketino perduoti narkotinių medžiagų, varėniškė Simona Veličkienė buvo nuteista 4 metų laisvės atėmimo bausme. Tuo metu anksčiau baudžiamąją bylą nagrinėjęs Vilniaus apylinkės teismas S. Veličkienei buvo skyręs įkalinimą 8 metams.

Pasak apygardos teismo, narkotinės medžiagos, kuriomis disponavo S. Veličkienė ir J. Stanulis, į apyvartą nepateko, todėl „nusikalstami veiksmai neigiamų padarinių kitiems asmenims nesukėlė“, be to, šie nuteistieji esą tebuvo tik tarpininkai, turėję narkotikus pristatyti kitiems asmenims, o nusikalstama veika truko neilgą laiką.

Toje pačioje byloje buvo nuteisti dar trys asmenys – narkotikų parūpinusi anksčiau teista taboro gyventoja Liubovė Mitkienė pataisos namuose privalės praleisti 9 metus 2 mėnesius, o pataisos namuose bausmę dėl kitų nusikaltimų atliekantiems ir narkotikų įnešimą į įkalinimo įstaigą organizavusiems I. Veličkai skirtas įkalinimas 8 metams, o Airidui Rudžinskui – 9 metams. Šiems asmenims apeliacinės instancijos teismas nepakeitė.

Itin švelnių bausmių sulaukusių S. Veličkienės ir J. Stanulio byloje nuosprendis dar galėtų būti skundžiamas kasacine tvarka Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, tačiau, atrodo, nėra kam jo skųsti – nuteistieji patenkinti gerokai sušvelnintomis bausmėmis, o tyrimą atlikę policininkai ir valstybinį kaltinimą teisme palaikę prokurorai pripažino, jog būtent šiems nuteistiesiems duodant parodymus greičiau pavyko išaiškinti nusikaltimus.

Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad dar 2018 m. kovo pabaigoje pataisos namuose kalintys I. Velička ir A. Rudžinskas parengė planą, kaip iš laisvės gauti narkotinių medžiagų, kurias jie ketino įkalinimo įstaigoje parduoti kitiems nuteistiesiems.

Kartu su I. Velička ir A. Rudžinsku pataisos namuose kalėjo ir prieš kelerius metus nuteistas Aleksandras Orlovskis, kurio sutuoktinė L. Mitkienė gyveno tabore ir vertėsi narkotikų prekyba, todėl buvo sutarta, kad būtent ji ir parūpins kvaišalų. O juos į pataisos namus turėjo atnešti I. Veličkos sutuoktinė. Su ja nuteistieji susisiekė telefonu – Vilniaus pataisos namų Kriminalinės žvalgybos pareigūnai užfiksavo, kad su nuteistojo žmona buvo bendraujama ne tik taksofonu, bet ir nelegaliai laikomais mobiliojo ryšio telefonais; moteriai per susirašinėjimo programėlę feisbuke buvo duoti nurodymai, kaip laisvai įnešti kvaišalus.

Sutartu laiku Varėnoje gyvenanti S. Veličkienė atvyko į Vilnių – čia ją pasitiko kalinių parūpintas taksistas J. Stanulis. Jis kartu su moterimi nuvyko į taborą ir iš L. Mitkienės nupirko narkotinių medžiagų – daugiau kaip du gramus miltelių, kurių sudėtyje buvo karfentanilio ir metadono. Baudžiamajame įstatyme numatyta, kad tai – didelis kiekis, iš jo galima pagaminti daug dozių.

Iš taboro J. Stanulis kalinio sutuoktinę vežė į pataisos namus, bet pakeliui sustojo atokioje vietoje – narkotikus taip pat vartojanti S. Veličkienė susileido dozę. O tada padarė tai, ką jai buvo nurodęs sutuoktinio draugas A. Rudžinskas – nupirktas narkotines medžiagas įdėjo į prezervatyvą ir įsikišo į lytinius organus. Tai – bene saugiausia vieta, kurios pareigūnai negali patikrinti.

Į pataisos namus atvykusi S. Veličkienė turėjo praeiti procedūrą, kuri atliekama visiems į įkalinimo įstaigą patekusiems asmenims, tačiau A. Rudžinskas moterį buvo įtikinęs, jog viskas bus gerai, nes jis esą yra „viską susitaręs“.

„Pasimatymų ir perdavimo biuro pareigūnų buvome paprašę, kad iš karto praneštų, kai į pasimatymą su sutuoktiniu atvyks S. Veličkienė, – sakė pataisos namų pareigūnas. – Taip ir buvo padaryta. Kai atėjome į pasimatymų patalpas, S. Veličkienės paklausėme, ar turi draudžiamų daiktų ar narkotinių medžiagų. Ji atsakė, kad nieko draudžiamo neturi, bet kai klausimą dar kartą pakartojome, ji prisipažino, jog lytiniuose organuose yra paslėpusi narkotikų. Ir tada prie mūsų iš savo makšties ištraukė prezervatyvą, kuriame buvo heroinas.“

Anot pataisos namų pareigūno, moteris teigė, kad narkotikus jai miške perdavė vyras, su kuriuo buvo susitaręs sutuoktinis ir kitas nuteistasis.

Po S. Veličkienės sulaikymo už grotų pateko ne tik taksistu dirbantis J. Stanulis, bet ir tabore gyvenanti L. Mitkienė, į laikiną sulaikymo kamerą buvo perkelti ir nuteistieji I. Velička ir A. Radžiūnas. Tiesa, kol kaliniai dar nežinojo, jog S. Veličkienė yra sulaikyta, į jos paskyrą feisbuke skriejo A. Radžiūno rašytos žinutės.

„Jeigu neatnešei mano narkotikų, tai padarei didžiausią klaidą“, – šią žinutę užfiksavo pareigūnai. O kai sužinojo, kad S. Veličkienė yra sulaikyta, o kvaišalai paimti, jai ėmė grasinti: „Aš tave užmušiu.“

Asociatyvi nuotrauka
Foto: DELFI

Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu kaltę dėl įvykdytų nusikaltimų pripažino tik S. Veličkienė ir ją į pataisos namus atvežęs taksistas J. Stanulis. Tuo metu kaliniai, kurie nesulaukė kvaišalų, ir heroiną pardavusi L. Mitkienė kratėsi atsakomybės. Tyrimo pradžioje atsakomybėn buvo patrauktas ir L. Mitkienės sutuoktinis A. Orlovskis – pareigūnai turėjo duomenų, kad jis pataisos namuose prekiavo narkotinėmis medžiagomis, kurias į zoną, įtariama, įnešdavo S. Veličkienė. Tiesa, apie tai tuomet nieko neįtarė pareigūnai – apie tai sužinota tik vėliau, kai moteris buvo sulaikyta ir perskaitytas jos susirašinėjimas feisbuke. Bet A. Orlovskiui įtarimai buvo panaikinti, nes nesurinkta duomenų jo kaltei pagrįsti.

Už tai, kad įneš kvaišalų, S. Veličkienei buvo pažadėti 400 eurų arba 2 gramai narkotikų.

A. Orlovskį puikiai pažinojo ir J. Stanulis – kai jie abu buvo laisvėje, taksistas tapo slaptuoju policijos bendradarbiu, bet savo neteisėtos veiklos nenutraukė; greičiausiai manė, kad teikdamas informaciją pareigūnams galės išvengti atsakomybės už daromus nusikaltimus.

Tačiau bent iš teisme išnagrinėtos bylos dėl narkotikų įnešimo į pataisos namus aiškėja, kad J. Stanulio vaidmuo buvo daug reikšmingesnis nei jam oficialiuose kaltinimuose priskirtas padėjėjo – taksistas ne tik sutiko pavežėti S. Veličkienę, bet ir kalbėdamas telefonu su pataisos namų gyventoju A. Rudžinsku reiškėsi itin aktyviai – net neprašomas apsiėmė sutvarkyti reikalus „kaip reikia“.

Nustatyta, kad moterį veždamas į taborą vyras telefonu susisiekė su L. Mitkiene ir pranešė, jog jau atvyksta, taip pat pats parūpino prezervatyvą, kuriame vėliau buvo paslėptas heroinas, be to, nuolat palaikė ryšį su A. Rudžinsku.

„J. Stanulio atlikti veiksmai iš esmės neatitinka padėjėjo apibrėžties, akivaizdu, kad jis veikė kaip vykdytojas“, – ištyrusi baudžiamosios bylos medžiagą buvo konstatavusi Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lilija Tarčevskaja.

Ne vieną rezonansinę bylą išnagrinėjusi teisėja pažymėjo, kad J. Stanulis, kuris to net neslėpė, buvo išvystęs ir vertėsi veikla, susijusia su narkotinių medžiagų platinimu: „Jis pats platino narkotikus bei aptarnaudavo narkotikus vartojančius asmenis, už užmokestį vežiodamas juos į taborą; jis nurodė, kad pažįsta daug narkotikų prekeivių, kasdien į taborą važiuodavo daug kartų, jis žinojo, kas tabore ir kokiu metu bei kokios rūšies bei kokybės narkotikais prekiauja, apie tai informuodavo jo vežiojamus narkomanus.“

Apylinkės teismo teisėja nuosprendyje nurodė, kad kritiškai vertina J. Stanulio „prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi“ – daugybę kartų teistas recidyvistas iš savo klaidų taip ir nepasimokė.

Asociatyvi nuotrauka
Foto: Stop kadras

„J. Stanulis nusikalto iš karto po to, kai buvo lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos, atlikęs vos pusę ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės; jis akcentavo, kad už jo pagalbą įsigyjant narkotikus ir vežiojant S. Veličkienę su juo taip ir nebuvo atsiskaityta, atvirai dėstė, kad užsiėmė narkomanų vežiojimu į taborą ir kad jam tai buvo pelningas verslas, – pažymima nuosprendyje. – Aplinkybė, kad su įkalčiais (pas jį buvo rasti trys „čekiai“ – Delfi) sulaikytas J. Stanulis pradėjo bendradarbiauti su teisėsauga, niekaip nemažina jo pavojingumo, juolab, kai yra žinoma, kad kitame naujame ikiteisminiame tyrime jis vėl įtariamas narkotinių medžiagų platinimu (dėl to jis jau nuteistas – Delfi). Taigi kaltinamojo J. Stanulio elgesys, pasireiškiantis, viena vertus, bendradarbiavimu su teisėsaugos institucijomis, o antra vertus, lygiai tokiu pačiu aktyviu bendradarbiavimu ir noriai teikiama pagalba asmenims iš nusikalstamo rato, o galbūt ir naujų sunkių nusikaltimų darymu, eliminuoja bet kokią J. Stanulio nuoširdaus gailėjimosi, o tuo pat metu ir pasiryžimo keisti savo elgesį tikimybę.“

Tačiau su tokia išvada nesutiko aukštesnės instancijos teismo teisėjai, nutarę, kad nuolat nusikaltimus darančiam J. Stanuliui turėtų būti skirta gerokai švelnesnė nei numato įstatymai bausmė.

„Aktyvus padėjimas išaiškinti nusikaltimą yra tada, kai kaltininkas savo valia padeda išaiškinti esmines nusikaltimo padarymo aplinkybes; šiuo atveju surinkti duomenys, kad S. Veličkienė ir J. Stranulis bendradarbiavo su policijos pareigūnais, suteikdami jiems pagalbą aiškinantis nusikalstamas veikas, atskleidžiant nusikalstamą mechanizmą, platinant didelį kiekį narkotinių medžiagų“, – Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija pažymėjo, kad ir prokuroras apeliacinės instancijos teisme nurodė, jog šie nuteistieji aktyviai bendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis ir padėjo atskleisti nusikalstamas veikas, ir esą net neprieštaravo, kad ši aplinkybė, kaip ir nuoširdus prisipažinimas būtų pripažintas atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Tuo metu kita Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija, kuri nagrinėjo kitą J. Stanuliui iškeltą bylą dėl narkotinių medžiagų platinimo, nuteistojo elgesį įvertino gerokai griežčiau ir nutarė, jog absoliučiai nėra jokio pagrindo recidyvistui skirti švelnesnės nei numato įstatymai bausmės – esą tokios bausmės paskyrimas būtų neproporcingas padarytų nusikalstamų veikų pavojingumui, neatliktų savo funkcijų, nerealizuotų bausmės paskirties ir tikslų, įtvirtintų baudžiamajame įstatyme.

„Konstatuotina, kad per švelni bausmė ne tik nenubaus J. Stanulio, bet ir neatgrasys (nesulaikys) nei jo, nei kitų asmenų nuo nusikalstamų veikų darymo, – teismas nurodė byloje, kurioje nuteistajam už neteisėtą dispovimą nedidelio kiekio narkotikais bei neteisėtą nešaunamojo ginklo laikymą buvo skirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė. – Kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko padarytą įstatymo pažeidimą – skiriama bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją.“