„J. Bidenas deklaruoja, jog siektų susigrąžinti pasitikėjimą, stiprinti aljansus, kuriuose dalyvauja JAV, tai neabejotinai svarbu Lietuvai. Dėmesio mūsų regionui prasme J. Bidenas atrodo kaip tinkamesnis ir galintis daugiau bendradarbiauti su Lietuva ir kitomis Europos šalimis kandidatas“, – BNS trečiadienio rytą sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) politologė Gerda Jakštaitė pastebėjo, kad J. Bidenas būtų stabilesnis ir labiau prognozuojamas prezidentas.
„Iš deklaruotų idėjų Lietuvai yra tikrai labai palankių dalykų: išreikšta parama NATO, idėjos, kad reikia išlaikyti ir taisyti santykius su sąjungininkais, sankcijų Rusijai palaikymas labai rezonuoja su Lietuvos užsienio politikos idėjomis“, – sakė ji.
Vis dėlto R. Vilpišauskas atkreipė dėmesį, kad ir perrinkimo siekiančio respublikono Donaldo Trumpo vadovavimo metu Lietuva sulaukė palankių sprendimų, tokių kaip JAV karių dislokavimas, tačiau, jo vertinimu, „D. Trumpas nėra tas kandidatas, kurio tikėtųsi daugelis sąjungininkų Europoje ir NATO“.
Pasak G. Jakštaitės, Respublikonų partijos idėjos yra artimos Lietuvos užsienio politikos tikslais: išlaidų gynybai didinimas, griežtas požiūris į Rusiją.
„D. Trumpo atveju, jeigu jis laimėtų antrą kadenciją, visą laiką yra labai didelė staigmenų tikimybė“, – kalbėjo ji.
Kova aršesnė nei tikėtasi
Pasak politologų, pirmieji rinkimų rezultatai atskleidžia, jog kova yra aršesnė nei buvo galima tikėtis.
„Pagrindinis dalykas, kurį šiuo metu galima pasakyti, kad rinkiminė kova yra aršesnė nei buvo galima prognozuoti remiantis visuomenės apklausomis ir kol kas tų svyruojančių valstijų, kurios gali lemti galutinį prezidento rinkimų rezultatą, situacija yra neaiški“, – sakė R. Vilpišauskas.
„Kad J. Bidenas kol kas bendrai pirmauja, pernelyg nestebina, bet tas pirmavimas nėra tiek atitrūkęs nuo D. Trumpo, kad galima būtų kalbėti apie J. Bideno pergalę“, – teigė jis.
G. Jakštaitė taip pat pastebėjo, jog dabartinė situacija yra kitokia nei rodė išankstinės apklausos, prognozavusios pergalę demokratų kandidatui: „Iki rinkimų apklausos rodė tikėtiną J. Bideno pergalę, bet dabar, kai jau tie balsai pradėti skaičiuoti, ta persvara ženkliai mažėja“.
„Procesas tikrai dar užtruks ir kažin, ar šiandien jau iš tiesų tas rinkimus laimėjęs kandidatas paaiškės“, – sakė VDU politologė.
R. Vilpišausko teigimu, nepriklausomai nuo to, kuris kandidatas rinkimus laimėtų, jo darbotvarkėje dominuos vidaus politikos klausimai, tokie kaip rasinė nelygybė, pandemijos suvaldymas, ekonominės problemos.
„Ir tas susipriešinimas, kurį dabar matome, kurį patvirtina rinkimų rezultatai, išliks labai reikšmingu iššūkiu, kuris veiks ir JAV dalyvavimą sprendžiant pasaulio reikalus, kurie aktualūs ir Lietuvai“, – sakė jis.
„Matyti, kad ir vienas, ir kitas kandidatas mobilizavo gan stipriai tiek savo rėmėjus, tiek, beje, priešininkus. Gali būti nemažai žmonių, kurie balsus atidavė prieš kažkurį iš šių dviejų kandidatų“, – pridūrė politologas.
Naujausiais skelbiamais duomenimis, J. Bidenas užsitikrino 223 rinkikų balsus, D. Trumpas – 214.
JAV žiniasklaidos prognozės rodo, kad antrosios kadencijos siekiantis respublikonas prezidentas laimi 23-ose valstijose, įskaitant itin svarbias Floridą ir Teksasą, taip pat Indianą, Kentukį, Misūrį, Ohają ir Tenesį. Visose jose D. Trumpas laimėjo ir per 2016 metų rinkimus.
Tuo metu J. Bidenas laikomas laimėjusiu 18 valstijų, įskaitant Konektikutą, jo gimtąją Delavero valstiją, itin svarbias Niujorko ir Kalifornijos valstijas, taip pat sostinę Vašingtoną Kolumbijos apygardoje.
Apžvalgininkai prognozuoja, kad kovos dėl Baltųjų rūmų baigtį nulems tik saujelė vadinamųjų svyruojančių valstijų, iš kurių rezultatai dar nepaskelbti. Išlieka neaišku, kas laimėjo Arizonos, Džordžijos, Mičigano, Pensilvanijos ir Viskonsino valstijose.