D. Trumpas Europoje pralaimėtų į vienus vartus

Sunku abejoti, kad jei europiečiams būtų leidžiama balsuoti, D. Trumpas patirtų visišką fiasko. Štai rugsėjo mėnesį paviešintas autoritetingo analitinio JAV centro „Pew Research Center“ apklausa rodo, kad nepasitikėjimas D. Trumpu Vakarų Europos valstybės svyruoja nuo 81 proc. (Didžioji Britanija) iki 90 proc. (Belgija, Danija).

Spalio pabaigoje paviešintos „Ipsos“ apklausos tai tik patvirtina: į klausimą, už ką balsuotumėte – už demokratą Joe Bideną ar už respublikoną D. Trumpą, tik lenkai tiek abiem davė po 24 proc. Net vengrai, kurių premjeras Viktoras Orbanas viešai palaikė D. Trumpą (vienintelis ES šalies vadovas), pasiskirstė: 33 proc. – už J. Bideną, 23 proc. – už D. Trumpą. Na o kitose ES šalyse – nuo Italijos iki Švedijos J. Bidenas surinktų nuo 49 proc. iki 73 proc., D. Trumpas – tik nuo 10 proc. iki 15 proc. (lietuviai apklausoje nedalyvavo).

„Europa su dideliu nerimu ir pagrįstu lūkesčiu laukia rinkimų Jungtinėse Valstijose. Daugelis Europoje supranta, kad transatlantinio ryšio išsaugojimas, ypatingai saugumo ir gynybos srityje, yra nepakeičiamas dalykas. Europiečiams būtinas bendradarbiavimas su Vašingtonu. Norisi, kad tas bendradarbiavimas būtų kuo pragmatiškesnis ir naudingesnis abiems pusėms. Europiečiai jaučia didėjančias saugumo įtampas aplink Europos kontinentą, o savo pajėgumų neužtenka, kad būtų įgyvendinta tai, ką mes vadiname europietiško gyvenimo stiliumi. Todėl lūkesčiai, kad su naujaja administracija bus galima bendradarbiauti rimtai ir kitaip, negu su dabartine, yra didžiuliai“, – DELFI.lt teigė ne vieną kadenciją Europos Parlamento užsienio reikalų komiteto nariu esantis Petras Auštrevičius.

Ne taip diplomatiškai kalbant, Briuselis negali atleisti D. Trumpui už pasitraukimą iš Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos, susitarimo dėl Irano branduolinės programos sužlugdymą, naujų muitų įvedimo ar net beveik viešų dvejonių dėl NATO reikalingumo. Ne paskutinėje vietoje – ir D.Trumpo retorika: nuo nuolatinių priekaištų Europos valstybėms iki pagyrų nelabai Briuselio mėgstamiems veikėjams.

„Jeigu kalbėti apie aukščiausių pareigūnų kontaktus, apie jų tarpusavio santykius, aš tiesą sakant nematau geros perspektyvos šioje srityje, nes pagrindiniai ES politikai yra nudegę ne tik pirštus, bet ir galvas po kontaktų su prezidentu D. Trumpu. Todėl tikėtis kažkokio kitokio nuoširdaus, partneriško bendradarbiavimo – neverta“, – kalbėjo P. Auštrevičius.

Europiečiai – tarsi aikštingi paaugliai?

Apžvalgininkas Audrius Bačiulis siūlo labai įdomią „pikto patėvio“ metaforą, kuri iš kitos pusės, galbūt, padėtų suvokti dabartinius Europos ir JAV santykius. Pasak jo, JAV savo gynybos išlaidomis užtikrina, kad NATO yra galingiausias pasaulio aljansas, o europinė NATO dalis mėgaujasi amerikiečių pasiektos pergalės Šaltajame Kare vaisiais, drąstiškai sumažindamos gynybos išlaidas ir pinigus nukreidamos visokioms socialinėms reikmėms.

Be to, JAV savo pajėgomis įveda taiką Europos papilvėje – Balkanuose. Tuo metu Europa esą smaginasi, smerkdama amerikiečius už neva neteisėtų šarvamušių šaudmenų iš urano vartojimą. Kartu JAV savo pajėgomis garantuoja, kad nafta iš Persijos įlankos be trikdžių plauktų į Europą, o europiečiai atsistoja į teisuolių poziciją ir smerkia amerikiečius už karinės galios vartojimą prieš „vargšus“ diktatorius, islamistus bei paramą Izraeliui.

Taip pat JAV savo karo laivynu užtikrina pasaulio laivybos laisvę, kuria su didžiausiu pasitenkinimu naudojasi savo laivynus pakrančių gynybos pajėgomis pavertę europiečiai, kartu smerkdami Amerikos kišimąsi visada ir visur, bei flirtuoja su Rusija ir Kinija, taip neva atsverdami JAV galios vienašališkumą, nors „iš tikrųjų – tenkindami savo nevisavertiškumo kompleksą kaišant pagalius į ratus vyresniajam partneriui“.

Greta to, anot A. Bačiulio, europiečiai esą agresyviai skverbėsi į atvirą JAV rinką, tuo pat metu saugodami ES rinką nuo JAV prekių, taip sukurdami nemenką prekybos deficitą. Kartu atvirai kalbėjo apie poreikį tapti globalia galia ir varžytis su Amerika, sukūrė eurą, kaip atsvarą doleriui, kūrė paralelinę NATO kariuomenę, savarankišką ir su GPS konkuruojančią astronavigacijos sistemą „Galilelo“ ir t.t.

„T.y., europiečiai bandė žaisti pasaulinėje arenoje suaugusiųjų žmonių žaidimus, būdami, geriausiu atveju, aikštingais paaugliais, kurie maištauja prieš tėvus ir vaizduoja savarankišką gyvenimą, bet pasibaigus pinigams lekia namo pavalgyti. O į tėvų raginimus pradėti dirbti ir užsidirbti patiems (pavyzdžiui, skirti pakankamą kiekį pinigų karinės galios atkūrimui) ima kalbėti apie bendras šeimos vertybes ir isteriškai kelti klausimą: „Ar jūs mane mylit“?! Nes jei ne, tai išeis gyventi pas kaimynus narkomanus (Rusiją) ar vagis (Kiniją). Ir tėvai vis nusileidžia ir duoda ir pavalgyti, ir pinigų – kad tik vaikelis sau škados nepadarytų, – DELFI.lt metaforiškai teigė A. Bačiulis. – Bet vieną dieną tėvai išsiskyrė, o motina Amerika parsivedė į namus patėvį vardu Donaldas ir viskas apsivertė. Šis trenkė kumščiu į stalą ir ramiai pasakė, kad nuo šiol, jei vaikai norės valgyti ir nakvoti namie, jiems teks susimokėti sąžiningą dalį į šeimos biudžetą. Ir nustoti naudotis tėvų televizoriumi mėgstamų programų žiūrėjimui. O kai vaikai sucypę iš pasipiktinimo vėl pagrasino išeiti iš namų, patėvis Donaldas ramiai pasakė: „Aš pats jus išvysiu, nes iš tokių tranų man jokios naudos – suaugote, mokslus baigėte, rankas kojas turite – arba dirbate ir nešate pinigus į namus, kaip aš tą darau, arba sudiev. Amerika jums nieko neskolinga, ji savo reikalų turi.“

Pasak apžvalgininko, „vaikai, žinoma, niekur iš namų neišėjo, kai kurie skubiai darbus susirado, kai kurie bent jau vaizduoja, kad ieškosi ir tuoj tuoj dirbs, bet tuo pačiu visą laiką skundžiasi mamai, koks tas patėvis blogas ir svajoja, vieną dieną gerasis tėvas sugrįš ir vėl viskas bus po senovei.“

Su tuo, tikėtina, sutiktų ir pats D. Trumpas, kuris šeštadienį savo gerbėjams Pensilvanijoje pareiškė: „Kinija nori manęs atsikratyti. Iranas nori manęs atsikratyti. Vokietija nori manęs atsikratyti.“

Daug vilčių į J. Bideną

Tiesa, Europa ar ta pati Vokietija to tiesiai nesako (ar nedrįsta išsakyti) ir toliau kalba apie nepakeičiamus transatlantinius santykius bei netgi pripažįsta, kad ne visada yra teisi. Kita vertus, tarp eilučių galima išskaityti, kad europiečių galvoje – jau „gerasis tėvas“ (santūri reakcija į dalies JAV pajėgų išvedimą iš Vokietijos, dėl esą COVID-19 atsisakymas dalyvauti G-7 susitikime JAV ir t.t.). O J. Bidenas tikrai panašus į „gerąjį tėtį“ ar net „Kalėdų senelį“.

„J. Bidenas teigia, kad jis sugrįš į Paryžiaus susitarimą dėl klimato kaitos (jei D. Trumpas pasitrauks lapkričio 4 d., kaip žadėjo); jis nepaliks arba jei JAV pasitrauks, jis sugrįš į Pasaulio sveikatos organizaciją; jis vėl įsitrauks kartu su Europos sąjungininkais į susitarimą dėl Irano branduolinės programos; jis vertins ir bandys sustiprinti NATO ir santykius su sąjungininkais. Mes galime tikėtis jo vieno pirmųjų vizitų į Europą; bandymo sutvarkyti reikalus Pasaulio prekybos organizacijoje bei noro padidinti bendradarbiavimą su Europa Kinijos klausimu“, – DELFI.lt teigė žinomas transatlantinių santykių ekspertas Bruce’as Stokesas, iš įtakingo GMF analitinio centro.

Panašiai kalbama ir Briuselio koridoriuose: laimėjus J. Bidenui, JAV užsienio politika esą būtų labiau daugiašališka, būtų rimčiau žiūrima į ES ir ES gynybos iniciatyvos sulauktų didesnio Vašingtono palaikymo, o autoritariniams Turkijos ir Rusijos režimams tektų griežtesnis JAV atsakas.

Taip gerai nebus, bet bus geriau

Tačiau „išėjus, taip pat sugrįžti negalima“. T.y. Amerika pasikeitė ir toliau keičiasi, o Europai į tai teks atsižvelgti (pvz.: išlaidų gynybai didinimas, santykiai su Kinija ir t.t.).

„Ekonominiai ir kariniai interesai Azijoje išaugo ir trauks JAV dėmesį į šį regioną. Tai neišvengiama ir viena priežasčių, kodėl Europa turi veikti su JAV Azijos klausimais. Jei Europa to nepadarys, Vašingtonas veiks vienas ir tai negali būti Europos interesas“, – teigė transatlantinių santykių ekspertas Bruce’as Stokesas.

Vis dėlto Briuselis tikisi, kad su J. Bidenu viskas bus geriau.

„Tikiuosi, kad J. Bideno atveju atsirastų daug daugiau pasitikėjimo ir bendradarbiavimo daugeliu klausimų, ko išties labai reikia. Globalioje politikoje nepasikeitė tiek Amerikos, tiek Europos įtaka šiems sprendimams. Todėl mums reikalingas naujas ryšys, naujas partnerystės potencialas“, – kalbėjo europarlamentaras P. Auštrevičius.

Laukia nauji iššūkiai

Jis pridūrė, kad nesitiki apokalipsės, jei vis dėlto D. Trumpas bus perrinktas, bet „pokyčiai bus minimalūs, asmeniniai ryšiai nepagerės, o tai reiškia, kad santykiai bus mažiau prognozuojami“.

B. Stokesas mano, kad tokiu atveju Europos ir JAV santykių laukia nauji iššūkiai, o klausimų, kurios suinteresuotos spręsti abi pusės apstu: nuo santykių su Kinija ar ginklų kontrolės iki IT milžinų apmokestinimo bei prekybos sąlygų.

„Jei patėvis Donaldas toliau liks Vakarų šeimos galva, tai vaikams teks suaugti, baigti kvailioti, parazituoti ir eiti dirbti. To jie labiausiai nenori. Todėl ir daro apklausas: kas Europoje balsuotų už D. Trumpą, – ir didžiuojasi, kad vieni lenkai jį rinktų“, – prognozavo apžvalgininkas A. Bačiulis.