„Reikalingi 47 Seimo narių parašai surinkti dėl trečiadienio Seimo plenarinio posėdžio organizavimo. Darbotvarkėje ne tik kreipimasis į KT, bet ir kiti klausimai, kuriuos Seimas nori apsvarstyti“, - Eltai sakė A. Širinskienė.
Anot jos, posėdžio darbotvarkėje turėtų būti apie 15 klausimų.
Anot A. Širinskienės, planuojama, kad nenumatytas posėdis turėtų prasidėti trečiadienį 13 ar 14 val.
Seimo statute reglamentuota, kad nenumatytas Seimo plenarinis posėdis turi būti surengtas, jeigu to raštu reikalauja ne mažiau kaip trečdalis Seimo narių, tai yra ne mažiau kaip 47 tautos atstovai.
Valstiečių įsitikinimu, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis negalėjo priimti vienasmenio sprendimo atmesti LLRA-KŠS prašymą kreiptis į KT dėl Seimo rinkimų pažeidimų ir galimos jų esminės įtakos rezultatams.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkės valstietės Agnės Širinskienės tvirtinimu, tokį sprendimą gali priimti tik Seimas.
„Seimo pirmininkas tikrai negali, nes (įstatyme – BNS) yra parašyta, kad sprendimą priima prezidentas ir Seimas. Prezidentas yra vienasmenis organas, bet Seimo pirmininkas tikrai nėra lygu Seimas. Seimas yra kolegialus organas, kuris priima sprendimus nutarimo pavidalu ir priima kolegialiai“, – BNS sakė A. Širinskienė.
„Seimo pirmininkas, koks jis būtų geras ar blogas, tikrai negali uzurpuoti Seimo galių“, – pridūrė ji.
Komiteto pirmininkė taip pat stebėjosi, kad parlamentarai net nebuvo informuoti apie gautą LLRA-KŠS prašymą.
„Šiuo atveju Seimo nariai, jeigu ne žiniasklaida, net nežinotų apie tai. Bet su pačiu tekstu negaliu susipažinti“, – teigė A. Širinskienė.
Pasak jos, įstatyme nustatytas Seimo rinkimų rezultatų apskundimo mechanizmas kelia abejonių dėl numatytų 48 val. termino Seimui ir prezidentui priimti sprendimą ir dėl tarpininko vaidmens priskyrimo šioms institucijoms.
„Manau, saugiausias kelias būtų buvęs, kad prezidentas arba dabar Seimas kreiptųsi ir paliktų galimybę vertinti Konstituciniam Teismui“, – BNS sakė A. Širinskienė.
„Tai, ką rašo LLRA-KŠS, – jiems kilę nuogąstavimų ir dėl galimo rezultatų klastojimo Panerių–Grigiškų apygardoje, juoba kad VRK kreipėsi dėl ikiteisminio tyrimo ir dėl daugiamandatės, – išsiaiškintume, kaip yra su ta reklama. Manau, kad dėl aiškumo ir dėl praktikos kitų rinkimų metu tikrai geriausias variantas būtų palikti KT teisėjams galimybę priimti sprendimą“, – pažymėjo ji.
Seimo posėdis dėl lenkų skundo – trečiadienio vakarą
Neeilinis Seimo posėdis dėl Seimo kreipimosi į Konstitucinį Teismą pagal gautą LLRA – KŠS skundą galėtų būti preliminariai kviečiamas rytoj, trečiadienį, ne anksčiau kaip 17 valandą vakaro.
Apie tai Delfi antradienio pavakarę informavo Seimo Pirmininko Viktoro Pranckiečio atstovas spaudai Paulius Žeimys.
„Raštą su parašais dėl neeilinio posėdžio sušaukimo Seimo Pirmininkas gavo šiandien, antradienį, 16 valandą 25 minutės. Rytoj 11 valandą inicijuojamas Seimo valdybos posėdis, kurio metu valdyba paskelbs apie šaukiamą neeilinį posėdį. Po to turi praeiti ne mažiau kaip šešios valandos iki posėdžio pradžios. Preliminariai posėdis galėtų prasidėti kažkur apie penktą – pusę šešių vakaro“, – sakė V. Pranckiečio atstovas.
Net jeigu klausimo priėmimas būtų svarstomas skubos tvarka, nuo jo pateikimo iki svarstymo privalo praeiti pagal Seimo Statutą ne mažiau nei trys valandos. Taigi, Seimo nutarimas galėtų būti priimtas balsuojant ne anksčiau nei pusę dešimtos vakaro.
Antradienį Seimo pirmininkas V. Pranckietis pranešė, kad neketina inicijuoti kreipimosi į Konstitucinį Teismą, nes neįžvelgia Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo.
Anksčiau Valdemaro Tomaševskio vadovaujamos partijos prašymą kreiptis į Konstitucinį Teismą atmetė ir prezidentas Gitanas Nausėda.
Įstatymas numato, kad Seimo rinkimų dalyviai per 24 valandas nuo Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimų gali juos apskųsti Seimui arba prezidentui, o Seimas ar prezidentas ne vėliau kaip per 48 valandas kreipiasi į Konstitucinį Teismą su paklausimu dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimo.
LLRA-KŠS teigia, kad Seimo rinkimų įstatymą šiurkščiai pažeidė visuomenininko, laidų vedėjo Andriaus Tapino inicijuota kampanija, kuria siekta, jog partija nepatektų į parlamentą.
Vyriausioji rinkimų komisija konstatavo, kad akcija „Viso gero, Voldemortai“ ir leidinys „Viso gero, Valdemarai“ buvo neigiama LLRA-KŠS reklama, tačiau rinkimų kampanijos įstatymo nepažeidė, nes nei A. Tapinas, nei „Laisvės TV“ nebuvo politinės kampanijos dalyviai.
A. Tapinas sako, kad jis jokių teisės aktų nepažeidė, o akcija negali būti prilyginama politinei kampanijai.