Vienas pirmųjų tokių „eksperimentų“ užfiksuotas spalio 31 d. Vilniaus Santaros ligoninėje – socialiniuose tinkluose išplito Tomu prisistačiusio vyro liudijimas, kad jam valandą budėjus prie infekcinės ligoninės esą palatos buvo apytuštės.

„Buvau vieną val., nes mokėjau už stovėjimą 70 cnt (valandos kaina). Per tą laiką įvažiavo viena greitosios pagalbos mašina, keturios stovėjo. Gaila, kad dauguma nuotraukų susigadino per skubėjimą arba nufotkinau lango rėmą, vaizdas judesyje.

Per devynias dvigules palatas ir iš vidinio kiemo, šešias vienvietes, radau tris ligonius (antram aukšte nebuvau). Du vyrai – dvivietėse ir vienvietėje – močiutę. Vyrai pasirodė sveiki žmonės, skaitė laikraščius (į sunkius ligonius nepanašūs). Priėmimo skyrius – tuščias, stovėjimo aikštelės – taip pat. Kieme stovi karinė palapinė, tuščia kaip gyvenimas.

Buvo jausmas, kad per grybų sezoną daugiau žmonių. Priėmime mačiau tris maišus maisto su pavardėmis, perduoti ligoniams. Mašinų aikštelės – tuščios. Išvada: covid ligoniai lanko kapus“, – savo feisbuke ironizavo jis.

Taip pat sekmadienį, lapkričio 1 d., jau organizuota grupelė, kuri anksčiau skatino labiausiai viruso paveiktų miestų gyventojus nesidaryti koronaviruso testų, dabar pradėjo trikdyti medikų darbą ir pacientų privatumą. Jie siautėjo Klaipėdos infekcinės ligoninėje, kur vaikščiojo po langais, filmavo ir trukdė medikams dirbti. Visa tai jie tiesiogiai transliavo savo specialioje feisbuko grupėje. Tokios pačios transliacijos buvo darytos ir iš Šiaulių, ir iš Telšių ligoninių.

Transliacijų įrašuose matyti, kad reikalauta ligoninių darbuotojų pasiaiškinti, kokia situacija yra dėl COVID-19 ligonių, ar visko užtenka, ar iš tikrųjų visos palatos užimtos. Matyti, kad personalas pasimesdavo ir ne visada žinodavo, ką atsakyti į tokius klausimus, liepdavo skambinti specialiais numeriais dėl informacijos. Transliaciją komentavę žiūrovai dažniausiai pritardavo tokiam elgesiui.

Vis dėlto panaši provokacija neišdegė prie Plungės ligoninės, kurios vienas iš darbuotojų iškvietė policiją, jog sutramdytų netinkamai besielgiančius asmenis. Kadangi vienas iš neramumų kurstytojų nedėvėjo apsauginės veido kaukės ir nepakluso teisėtiems pareigūnų reikalavimams, buvo suimtas ir išvežtas į Plungės policijos komisariatą.

Visa tai, žinoma, ir toliau buvo filmuojama, pareigūnai kaltinti esą pažeidžia žmogaus teises, kad neprisistatė ir pan. „Laisvą žmogų už dyką sulaiko“, – rėkė vienas iš filmuotojų. Taip pat ši grupelė nepatingėjo nuvažiuoti ir iki komisariato, tęsė ir iš čia transliaciją.

Tačiau ne visiems internautams tokios provokacijos pasirodė priimtinos – vieniems atrodė nenormalu, kaip yra elgiamasi su priešakinėse viruso linijose besikaunančiais medikais, kitiems – pacientų slaptas filmavimas per langus.

Policiją kvietė tik viena gydymo įstaiga

Lietuvos policijos departamento prie VRM Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis komentavo, kad kai Plungėje buvo gautas iškvietimas, pareigūnai iškart reagavo. Pasak jo, buvo sulaikyti vyras ir moteris, kurie piktybiškai nedėvėjo kaukių. Iš kitų ligoninių pagalbos pranešimų nebuvo sulaukta.

„Jie buvo nubausti ir už kaukės nedėvėjimą, ir už teisėtų reikalavimų nevykdymą. Mes vykdome savo pareigas remdamiesi įstatymais ir jeigu jiems atrodo, kad įstatymų nereikia laikytis arba jie kažkokie neteisėti, tai yra jų problema“, – paaiškino atstovas.

Paklaustas, ar policija nejaučia papildomo visuomenės spaudimo vėl kai kur įvedus privalomą kaukių dėvėjimą, R. Matonis teigė, kad pareigūnai visada kažką panašaus patiria.

Ramūnas Matonis

„Mes dažnai tokį spaudimą patiriame iš žmonių, kurie aiškina, kad baudos neadekvačios, kad įstatymai nesąmoningi ir pan. Pareigūnai prie to pripratę, todėl jiems čia nieko naujo“, – sakė jis.

Taip pat pabrėžė, kad policija yra visada pasirengusi reaguoti į tokius iškvietimus ir stengsis stabdyti tokį elgesį taip, kaip yra nurodyta įstatymuose.

„Reaguosime ir patys, jeigu pastebėsime panašų elgesį“.

Stengiasi žmones šviesti

VUL Santaros klinikų Komunikacijos tarnybos vadovė Jolanta Normantienė „Delfi“ teigė, kad jie išpuolį prieš jų ligoninę traktuoja kaip bangą nepatiklių, pasimetusių žmonių, kurie bando skleisti informaciją, jog viruso nėra.

„Mes tiesiog stengiamės kuo daugiau komunikuoti ir kuo daugiau informuoti. Taip pat vien dėl šios priežasties ir išleidome pirmadienį pranešimą, kur nurodėme skaičius ir dar truputėlį pakalbėjome apie tai, kad tik dėl pirmo aukšto fotografavimo tikrai nereikia susidaryti neteisingo įspūdžio dėl visų klinikų darbo“, – taip ji komentavo feisbuke išplitusį įrašą, kur Tomu prisistatęs vyras tikino, jog pirmasis Infekcinių ligų korpuso aukštas yra tuščias, o kitų patikrinti jis neva nespėjo.

J. Normantienė aiškino, kad tokie pareiškimai sukuria klaidingą įspūdį apie klinikų darbą, taip pat nurodė, kaip specialiame pranešime pakvietė žmones į žodinę ekskursiją ir paaiškino kodėl ne visada dega šviesos Infekcinių ligų korpuse.

Pateikiame Santaros klinikų paaiškinimą:

„Paskutiniu metu viešojoje erdvėje pasigirsta nuomonių, pasirodo net filmuotos medžiagos apie neva tuščias ligonines, keliamos abejonės dėl to, ar koronavirusas išvis egzistuoja ir ar yra juo sergančiųjų. Todėl kviečiame į žodinę ekskursiją, kurioje papasakosime apie Infekcinių ligų centre įsikūrusius padalinius. Tikimės, kad ji padės atsakyti į nepatiklių piliečių klausimą: kodėl ne visada dega šviesos šio korpuso languose.

Nuo Santariškių gatvės prie centrinio įėjimo link P8 aikštelės yra administraciniai, t. y. vedėjų, vyresn. slaugytojų, gydytojų, slaugytojų kabinetai. Per vidurį: 2-3 apžiūros kabinetai, o toliau laiptinė ir vėl keli apžiūros kabinetai, skirti Infekcinių ligų centro priėmimo skyriui.

COVID-19 liga sergantys pacientai gydomi 2-ame aukšte (nuo gatvės jų langų nematyti). Pagrindinis skyrius su 47 lovomis matomas nuo „Maximos“ ir iš dalies nuo Vaikų ligoninės, bet tą vaizdą užstoja medžiai.

Vaizdas nuo P8 aikštelės

Stovint nugara į P8, priešais matome kairįjį, dešinįjį ir vidurinįjį sparnus.

Kairysis sparnas. Langai, išeinantys į Santariškių gatvę – tai administracinės patalpos (vedėjų, slaugytojų, padėjėjų, gydytojų), todėl ten šviesos nedega, nes žmonės nesėdi kabinetuose, o dirba skyriuje. Postai langų neturi.

Iš kiemo vidinės pusės yra Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus apžiūros boksai ir kabinetai.

Per vidurį 1-ame aukšte įsikūrę diagnostikos kabinetai (rentgenas, kompiuterinė tomografija, ultragarsas), o 2-ame – laboratorija. Ši langų beveik neturi, o ir tie žvelgia link Vaikų ligoninės. Tas pats ir su pirmojo aukšto diagnostiniais kabinetais.

Dešiniajame flange bei pusėje pastato vidurio („L“ formos sparne) visame pirmame aukšte gydomi atsparia tuberkuliozės infekcija sergantys pacientai. Visi koronaviruso infekcija sergantys pacientai guli 2-ame aukšte. Viename skyriuje – 25 pacientai (šių palatų langai išeina į gatvę ir kiemo vidų). Kitas COVID-19 ligos gydymui skirtas skyrius išsidėstęs dešiniame sparne ir per vidurį. Ten gydomi 47 pacientai.

Koronavirusu užsikrėtę pacientai gydomi ne tik Infekcinių ligų centre, bet ir specialiuose epidemiologiškai saugiuose kituose korpusuose esančiuose padaliniuose,“

Vis dėlto atstovės teigimu, tie žmonės, kurie visur reiškia mintis apie koronaviruso nebuvimą arba tuščias ligonines, ir policijos pareigūnams, ir kitiems sako tą patį – kad čia demokratinė šalis ir jie gali reikšti savo nuomonę taip, kaip jiems atrodo.

„Belieka su jais tik diskutuoti, aiškinti ir šviesti. Taip pat pastebėjome, kad ir žiniasklaida prisideda ir viešina, kokios netikros naujienos yra platinamos. Tos melagingos žinios labai sutampa su kitose šalyse platinamomis. Vadinasi, tai vyksta visame pasaulyje ir Lietuva nėra išimtis su savo ta bendruomenės dalimi, kuri netiki akivaizdžiais faktais ir nepasitiki nei valstybe, nei jos žiniasklaida“.

J. Normantienė taip pat sakė, kad Santarų klinikos turi darbuotojus, kurie yra atsakingi už apsaugą, tačiau ne visus tokius žmones pavyksta laiku pagauti.

„Kadangi ligoninė yra viešoji įstaiga, jie turi teisę ją fotografuoti iš išorės. Vienintelis dalykas, jeigu yra fiksuojami pacientai, tuomet yra galimas asmens duomenų pažeidimas“.

Esmė – ne lovų skaičiuje

Santaros klinikų Infekcinių ligų centro Priėmimo skubios pagalbos skyriaus vedėjas gydytojas Linas Svetikas šiandieninėje SAM spaudos konferencijoje komentavo, kad jų priėmimo skyriuje per pastarąsias savaites tikrai išaugo besikreipiančių pacientų skaičius.

„Jeigu ramybės periodu t. y. vasaros mėnesiais buvo nusistovėjęs skaičius apie 20-30 pacientų per parą, tai dabar – jų sulaukiame virš 40 kiekvieną dieną. Aišku, diena dienai nelygu – kai kuriomis dienomis, ypač po savaitgalio, besikreipiančiųjų srautas yra daug didesnis nei kitomis dienomis“, – aiškino jis.

Pasak vedėjo, atvykstantys pacientai gerokai skiriasi nuo to, ką matė pirmosios bangos metu, kai buvo daugiau nerimo ir sergančių lengvesniais susirgimais.

„Dabar kiekvieną dieną į priėmimo skyrių atvyksta sunkiai sergantys ligoniai ir buvo nerimas prieš įlgąjį savaitgalį, ar turėsime vietos besikreipiantiems, kuriems reiktų stacionarinio gydymo. Per dieną guldome ne po vieną, ne po du pacientus, kaip galbūt kai kam atrodo, o dešimtimis paguldome.

Daliai tų pacientų iš karto reikalingas reanimacinis gydymas, keletas pavyzdžių – teigiama, kad tai infekcija, kuri „pjauna“ tik senukus, tai tikrai nėra tiesa. (...) Sunkios būklės jauna moteris tiesiai iš mūsų buvo paguldyta į reanimacijos skyrių, todėl ši infekcija gali paliesti kiekvieną“, – tikino jis.

Specialisto teigimu, kiekvienas gali sunkiai susirgti, o jeigu pasisekė persirgti lengva forma, nereiškia, kad galima elgtis neatsakingai.

„Visiems turbūt tampa aišku, kad ne lovų skaičius viską lems, o kas tuos pacientus prižiūrės. Lovų ministerija mums tikriausiai gali nupirkti ir atvežti, kiek tik norime, bet svarbiausia rasti kvalifikuotų medikų, kurie sugebės užtikrinti tokių pacientų priežiūrą. Tikrai per dieną arba dvi tokių problemų niekas neišspręs“.

„Bjauru žiūrėti“

L. Svetikas aiškino, kad visuomenei susidaro klaidingas įspūdis, jog planinės paslaugos kitomis ligomis sergantiems pacientams neteikiamos, bet tai nėra tiesa.

„Pagrindinis Santaros klinikų korpusas dirba pilnu pajėgumu ir visos paslaugos, kurios buvo iki pandemijos teikiamos, nėra sustabdytos. Aišku, prieinamumas arba ribojimas kartais sutrinka, nes patys medikai „iškrenta“, todėl natūralu, kad jo darbo krūvis tenka kolegai, o kolega tikrai negali „vežti“ dvigubo darbo krūvio“.

Kalbėdamas apie piliečius, kurie neigia koronavirusą ir tai bando įrodyti vaizdo įrašais, filmuojamais per langus neva apie tuščias ligonines, teigė, kad jam „gana bjauru žiūrėti“.

„Tai primena iškrypėlius Palangos pliažuose ir kažkaip sunkiai suvokiama. Pagalvokite, ar jūs norėtumėte, kad po vaikų darželio langais slankiotų kažkoks tipas ir su kamera filmuotų, kas ten vyksta? Man tai yra protu nesuvokiama ir tikrai būtų labai šaunu, jeigu visuomenė, pamačiusi taip besielgiančius veikėjus, juos sudrausmintų ir galbūt netgi iškviestų policiją“, – sakė jis.

L. Svetiko nuomone, šiuo sudėtingu laikotarpiu reiktų neužsiimti destruktyvia veikla.

Kenkia ne tik sau, bet ir visuomenei

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga spaudos konferencijoje paklaustas, ką mano apie tokių organizuotų grupelių veikimą prie ligoninių, sunkiai rinko žodžius.

„Iš tikrųjų, gaila, kad išsilavinimo spragos sugeneruoja tokias žmonių grupes. Aš kitaip to nepavadinčiau, tai vis tik yra tam tikros grimasos, kada dalis visuomenės lieka ypač žemo sveikatos ir kitokio, matyt, raštingumo ir labai greitai pasiduoda sąmokslo teorijoms.

Dažnu atveju, tai yra tie patys žmonės, kurie tiki plokščia žeme, kurie bijo chemtreilų, 5G ryšio, galvoja, kad juos amerikiečiai iš chemtreilų čipuos arba vakcinuos“.

Aurelijus Veryga

Ministras sakė, kad tie asmenys visuomet yra linkę priešintis arba protestuoti net nesuprasdami prieš ką jie protestuoja.

„Tikrai teko matyti vieną vaizdo įrašą, kur vyriškis priešinosi policijos pareigūnų teisėtiems reikalavimams, bandė kažką nerišliai aiškinti apie teises, Konstituciją. Tikrai niekas nesiruošia nei piliečių teisių pažeidinėti, nei, juo labiau, LR Konstitucijos“

A. Verygos teigimu, gyvename labai sudėtingomis sąlygomis, kada virusas gali pareikalauti daugybės gyvybių ir žmonės, kurie tokiu būdu bando pademonstruoti savo pilietiškumą, tiesiog kenkia sau, kenkia valstybei, kenkia artimiesiems.

„Mano supratimu, ir teisėsaugos tai turėtų būti vertinama kaip pavojinga veikla, kuri kelia ne įsivaizduojamą, o labai realią grėsmę visuomenei“, – apibendrino ministras.