Politikos ekspertas teigė, kad aktyvumas šiuo rinkimuose, tikėtina, bus didesnis nei prieš ketverius metus.

„Lemia kelios aplinkybės, sudaryta daug galimybių balsuoti iš anksto. (…) Tiek paštu, tiek kitais būdais iš anksto balsavo daugiau nei 90 milijonų žmonių, o bendras aktyvumas gali siekti ir 160 milijonų amerikiečių, kurie atiduos balsą. Tai maždaug 20 milijonų daugiau nei kad buvo 2016 metais“, – laidoje sakė jis.

Anot L. Kojalos, dėl didelio rinkėjų aktyvumo JAV prezidento rinkimuose neliūdės ir J. Bidenas.

„Antrasis veiksnys, kuris yra labai svarbus – patys rinkimai yra kova, kurioje patys amerikiečiai mato pasirinkimą – skirtingas trajektorijas, kurias siūlo kandidatai, vadinasi ir kiekvieną balsą traktuoja kaip labai svarbų. Kam tai yra naudingiau turbūt sunku pasakyti – Joe Bidenas tikrai neliūdės, jei skaičiai bus dideli. Todėl, kad potencialiai, visos šalies mastu demokratų partijos kandidato rėmėjų yra daugiau, nei Donaldo Trumpo.

O jis turi labai ištikimą, entuziastingą, labai jam atsidavusią rinkėjų grupę, bet skaitlingumo prasme ji yra šiek tiek mažesnė“, – laidoje „Delfi Rytas“ sakė L. Kojala.

Jis priminė, kad Amerikoje rinkėjai nerenka prezidento tiesiogiai, išrenka tarpinę grandį – rinkikų kolegiją – 538 rinkikus, o jie gruodžio–sausio mėnesiais balsuoja ir nusprendžia, kas taps būsimuoju šalies vadovu.

„Rinkikus iš esmės pasirenka partijos. Tad kai žmonės balsuoja kiekvienoje iš valstijų, jie iš esmės išrenka sąrašą žmonių, kurie atstovaus valstiją rinkikų kolegijoje. (…) Teoriškai partijos paskirti žmonės turėtų būti ištikimi, bet praktiškai mes matėme istorijoje atvejų, kai pavieniai rinkikai nebalsuoja taip, kaip pasisakė jų valstijos rinkikai, tokių atvejų turėjome ir 2016 metais“, – sakė jis.

Šią naktį didelį dėmesį jis ragino nukreipti į Floridos valstiją.

„Jau šį vakarą geras lakmuso popierėlis bus Florida. Iš pastarųjų 14 rinkimų net 13 ši valstija balsavo už galiausiai prezidentu tapusį asmenį. Akivaizdu, kad ji visada yra geras indikatorius. (…) Jeigu Floridoje Donaldas Trumpas nelaimėtų, jo kelias į Baltuosius rūmus antrai kadencijai taptų beveik neįmanomas. Nes tai yra labai svarbi jam valstija“, – antradienio rytą kalbėjo L. Kojala.

Joe Bidenas, Donaldas Trumpas
Foto: DELFI montažas / Scanpix

Ekspertas užsiminė, kad kitas indikatorius, kurio rezultatų teks palaukti – Pensilvanija.

„Ten dabar yra abi kampanijos, ten jie kaunasi dėl kiekvieno balso iki pat paskutinės akimirkos. Nes supranta, kad šita valstija, kurioje apklausos yra pakankami geros abiem kandidatams, jie nori tos valstijos“, – dar vieną itin svarbią valstiją įvardijo Rytų Europos studijų centro direktorius.

Anot laidos pašnekovo, šie rinkimai kiek keičia ir įprastai vienos partijos atžvilgiu pasisakančias valstijas.

„Teksasas yra labai raudona valstija, ji linkusi į Respublikonų partiją, ji yra antra pagal dydį valstija, ji be abejo, labai svarbi. Ko gero pastarųjų mėnesių apklausos rodo, kad ši valstija keičiasi ir nebėra tokia Respublikonų tvirtovė kaip anksčiau. Turbūt daugelis vis dėl to manytų, kad galiausiai ten laimės D. Trumpas, ilgametis įdirbis neturėtų reikšti, kad jau viskas keičiasi ir ji tampa mėlyna – demokratų valstija“, – kalbėjo ekspertas.

Nors galutinių prezidento rinkimų rezultatų nesulauksime rinkimų dieną, bus aiškios tendencijos, kurios ir rodys kryptį.

„Valstijos turi laiko iki gruodžio mėnesio, gali tekti palūkėti šiek tiek ilgiau. Aišku, viskas priklauso nuo rezultatų – jei kelios valstijos balsuos už J. Biden, tai rodys tendenciją, kuri jam bus labai palanki ir bus sunku įsivaizduoti scenarijų, kaip turėtų balsuoti kitos valstijos, kad D. Trumpas laimėtų. Beveik 40 valstijų rezultatus mes jau šiandien gana aiškiai pasakyti. Be ta dešimtis valstijų yra visa ko esmė – nes ten rezultatas trapus, ten koncentruojame dėmesį. Kai turėsime pirmuosius rezultatus iš tų 10 valstijų, ko gero, jau galėsime pasakyti ar kova tęsiasi, ar jau artėja prie pabaigos“, – tikino L. Kojala.

Paprašytas įvertinti šių prezidento rinkimų kampaniją, L. Kojala pastebėjo, kad daug ką pakeitė koronaviruso pandemija

„Rinkimai JAV yra pakankamai žiaurūs, negaili kirčių vienas kitam. Ši kampanija buvo specifinė, nes kandidatai neturėjo daug progų susitikti su rinkėjais dėl pandeminės situacijos. Todėl didžioji dalis kampanijos buvo perkelta į televiziją, ten reklamai išleista bene 2 milijardai dolerių, tiek skaičiuoja nepriklausomi analitikai. (…) D. Trumpas bandė pateikti savo oponentą kaip tokį, kuris nėra pasirengęs dėl amžiaus, galbūt jau ir gebėjimas priimti sprendimus yra susvyravęs“, – vardijo jis.

O J. Biden kirčiai D. Trumpui buvo gana paprasti – politikas pirštu bedė į situaciją šalyje po 4 D. Trumpo valdymo metų.

Kristina Ciparytė, Linas Kojala

Kaip svarbiausius JAV prezidento D. Trumpo kadencijos darbus L. Kojala įvardijo šiuos.

„Pirmiausia – paskyrimai į aukščiausiąjį teismą ir kitus teismus. Konservatoriams tai yra be galo svarbu, nes teismai JAV dažnai turi ideologinį pasiskirstymą. (…) Kitas dalykas – mokesčių reforma, D. Trumpas sumažino mokesčius ypatingai didelėms įmonėms, sakydamas, kad tai yra būdas užkurti ekonomikos variklį. Nors reikia pripažinti, kad sienos D. Trumpui pastatyti nesugebėjo, tik keliolika naujų mylių, bet migracijos politika tapo griežtesnė, atvykti į JAV tapo sudėtingiau“, – teigė jis.

Anot RESC direktoriaus L. Kojalos, D. Trumpas būtų mažiau prognozuojamas prezidentas. Tačiau tai nereiškia, kad lengviau prognozuojamas J. Bidenas būtų palankesnis Lietuvai.

„Aš manau, kad mes suprantame, kad tai laisvojo pasaulio lyderis. Kiekvienas jo žodis, pasisakymas ar sprendimas turės milžinišką įtaką visam pasauliui, taip pat ir mums. Lūkestis yra, kad mes į JAV žvelgiame kaip į sąjungininką, kuris nėra talžomas vienų rinkimų vėjų. Nepaisant to, ar bus J. Bidenas ar D. Trumpas – mes norime tikėti, kad tie ilgalaikiai įsipareigojimai – NATO aljansas, parama mūsų demokratijai išliks.

Aišku, kad stilistika būtų skirtinga, D. Trumpas būtų daug mažiau nuspėjamas, J. Bidenas ir pats buvo Lietuvoje, mes jį gerai pažįstame. Bet tai savaime nereiškia, kad jo sprendimai Lietuvai būtų palankesni“, – antradienio rytą laidoje „Delfi rytas“ kalbėjo L. Kojala.

JAV prezidento rinkimai vyksta antradienį, lapkričio 3–ąją.