Europa neria į karantiną, bet šį kartą jis bus kitoks: skelbiamos 8 rekomendacijos

Nepaisant visuomenės ir jai pataikauti linkusių politikų nenoro, ES šalys viena po kitos sugrįžta į saviizoliaciją. Tiesa, šį kartą karantinas turėtų skirtis nuo pavasarinės situacijos, kuomet viskas vyko chaotiškai. Bent jau to siekia Briuselis.

„Turėjome tai padaryti anksčiau“

Karantiną ar dalinį karantiną jau paskelbė Airija, Čekija, Prancūzija, Vokietija ir t.t. Augant COVID užsikrėtimų skaičiui tikėtina, kad artimiausiu metu dauguma ES šalių paseks šiuo pavyzdžiu. Ketvirtadienį vakare vykusioje ES lyderių video konferencijoje šiuo klausimu ypač griežtai pasisakė blokui pirmininkaujančios Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Pasak jos, visos šalys nesugebėjo laiku sureaguoti.

Kad sėkmingai užkardytume pandemijos plitimą, turime priimti ir įgyvendinti ryžtingus sprendimus (...) Artimiausiu metu itin svarbu bus visoms šalims, taip pat ir Lietuvai, parengti nacionalines testavimo ir vakcinavimo strategijas.

„Mes turėjome tai padaryti anksčiau“, – esą teigė A. Merkel, turėdama omeny karantiną, kurį Vokietija paskelbė įvedanti iš dalies nuo lapkričio.

„Svarbi kiekviena diena. Ryžtingi veiksmai, vienareikšmiškai Europos lygmeniu, grindžiami dviem ramsčiais – testavimu bei sąlytį turėjusių asmenų išaiškinimu ir vakcinomis – yra tai, ko mums dabar reikia“, – po susitikimo pareiškė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles’is Michelis.

Skirtingai nei pavasarį, šį kartą šalys-narės bando bent šiek tiek derinti veiksmus. Per ketvirtadienio video susitikimą ES vadovai susitarė toliau koordinuoti pastangas, susijusias su
karantino taisyklėmis, tarpvalstybiniu sąlytį turėjusių asmenų išaiškinimu, testavimo strategijomis, bendru testavimo metodų vertinimu ir laikinu nebūtinų kelionių į ES apribojimu.

„Ankstesniame Europos Vadovų Tarybos susitikime šalių narių lyderiai sutarė sustiprinti bendrą atsaką į antrąją koronaviruso bangą. Kad sėkmingai užkardytume pandemijos plitimą, turime priimti ir įgyvendinti ryžtingus sprendimus, apie juos tinkamai informuoti visuomenę ir dalytis gerąja praktika. Artimiausiu metu itin svarbu bus visoms šalims, taip pat ir Lietuvai, parengti nacionalines testavimo ir vakcinavimo strategijas, paremtas Europos Komisijos rekomendacijomis“, – pranešime spaudai cituojamas prezidentas Gitanas Nausėda.

8 rekomendacijos

Prezidento minimas rekomendacijas Europos Komisija pristatė trečiadienį.

„Šiandien imamės papildomų kovos su šiuo virusu priemonių – pradėdami geresnės prieigos prie greitųjų testų užtikrinimu, pasirengimu skiepijimo kampanijoms, baigdami geresnių sąlygų kelionėms, kurios būtų saugios, sudarymu. Valstybes nares raginu glaudžiai bendradarbiauti. Ryžtingi veiksmai, kurių imamės dabar, padės išgelbėti gyvybes ir apsaugoti pragyvenimo šaltinius. Šios pandemijos akivaizdoje nė viena valstybė nebus saugi tol, kol nebus saugios visos“, – pareiškė tuomet Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen, kuri šias priemones pristatė ES šalių vadovams ketvirtadienį vakare.

Komisijos rekomendacijos susideda iš 8 punktų. Visų pirma, siūloma kuo intensyviau keistis informacija, pateikti visus būtinus duomenis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrui bei Komisijai.

Antra, Komisija ragina užtikrinti veiksmingą testavimą, naudojant greituosius antigenų testus. Taip pat iki lapkričio vidurio paruošti nacionalines testavimo strategijas bei pripažinti kitų ES šalių atliekamus testų rezultatus. Pati Komisija skirs 100 mln. eurų įsigyti greitiesiems testams, kurie bus išdalinti valstybėms-narėms.

Trečia, Komisija atkreipia ypatingą dėmesį į COVID programėlių svarbą. Iki šiol valstybės-narės yra sukūrusios 19 asmenų atsekimo ir įspėjimo programėlių, kurios buvo atsisiųstos 52 mln. kartų ir kurias bandoma susieti tarpusavyje. Lietuva kol kas neturi tokios programėlės.

Komisija taip pat ragina pasiruošti skiepų, dėl kurių įsigijimo visoms ES šalims derasi pati Komisija, nacionalinių strategijų sukūrimo. Tiesa, kaip pripažino U. von der Leyen, vakcinos „nėra stebuklas“, o ES gyventojus jos turėtų pasiekti negreitai – tik kitų metų balandžio mėnesį.

Europos Komisija atkreipė dėmesį ir į būtinybę informuoti ES šalių visuomenes, suaktyvinti kovą su taip vadinamų „antivakserių“ propaganda. „Visos valstybės narės turėtų atnaujinti informavimo kampanijas, kad atsvertų melagingą, klaidinančią ir pavojingą informaciją, kuri ir toliau skleidžiama, ir spręsti vadinamąją pandemijos nuovargio problemą. Skiepijimas yra konkreti sritis, kurioje valdžios institucijos turi imtis aktyvesnių veiksmų kovoje su klaidinga informacija ir užsitikrinti visuomenės pasitikėjimą“, – pažymi Komisija.

Kalbant apie medicininių priemonių įsigijimą, Komisiją pratęsė sprendimą netaikyti muitų ir PVM medicinos priemonėms iš ES nepriklausančių šalių. Komisija valstybėms-narėms taip pat pasiūlė ligonines ir gydytojus atleisti nuo vakcinoms ir testų rinkiniams taikomo PVM.

Ypatingą dėmesį Komisija skiria Šengeno erdvės, kuri pavasarį, kai valstybės viena po kitos ėmė užsidarinėti, praktiškai subyrėjo, išsaugojimui. Būtina laikytis ankstesnių Tarybos rekomendacijų ir koordinuoti veiksmus. Taip pat rengiama bendra visai ES keleivio anketa, o Komisija bandys su valstybėms sutarti dėl bendro požiūrio į karantinavimą. Taip pat ES aviacijos saugos agentūra bei Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras rengia keliautojų testavimo protokolą, kurį turėtų taikyti visuomenės sveikatos institucijos, oro bendrovės ir oro uostai, kad keliautojai galėtų atvykti saugiai. Tobulinama ir ES platforma „Re-open EU“, kurioje pateikiama informacija apie valstybėse-narėse taikomus COVID ribojimus ir taisykles.

Kartu Komisija išskiria „Žaliųjų koridorių“, kad kroviniai galėtų kirsti sienas per mažiau nei 15 minučių, svarbą. Komisija siūlo pratęsti „žaliųjų koridorių“ metodą tokiose srityse kaip geležinkeliai, krovininis vandens transportas ir krovinių vežimas oro transportu.