„To sureikšminti, pervertinti nereikėtų. Nes tokios valstybės kaip Vokietija ir Prancūzija, kurios turi ištisus institutus – Kocho, Pastero institutai – kurie daugybę dešimtmečių dirba šiose srityse, nieko geresnio ir nesugalvojo. Matome, kad Prancūzijoje ir Vokietijoje skelbiami karantinai, ir kol nėra vakcinos – karantinas arba judėjimo apribojimai bei kaukės – specifinės priemonės, leidžia stabdyti viruso plitimą“, – LRT radijui penktadienio ryte teigė A. Veryga.
„Kažkokių stebuklų mokslininkai, matyt, nesugalvos, lovų galima ligoninėse pastatyti, bet medikų nuo to nepadaugės. Tai tikrai kažkokių stebuklingų sprendimų, matyt, neverta (tikėtis – ELTA)“, – sakė A. Veryga.
Ministro teigimu, vargu ar savo darbą po Seimo rinkimų baigianti Vyriausybė ras laiko dirbti su prezidento buriama ekspertų grupe.
„Reikia suprasti, kad ir kokia ten būtų suburta taryba, ji įgaliojimų jokių gi neturi. Vyriausybė priima sprendimus“, – pabrėžė A. Veryga.
Anot jo, siekis į darbo procesą, suvaldant koronaviruso krizę, įtraukti dar vieną ekspertų grupę, gali kainuoti tik papildomai išeikvotą laiką.
„Vyriausybė turi savo mechanizmą ir mums veltis į dar papildomus kelis mechanizmus – tai yra ir laikas... Mes negalime į begalybę mechanizmų jungtis, nes tam reikia žmones atitraukti nuo darbo ir sėdėti, posėdžiauti, diskutuoti mes neturime kada. Nenoriu už akių kam nors užbėgti, bet mes ir patys su mokslininkai bendraujame (...) Kaip ir sakiau, nepervertinkime (prezidento iniciatyvos – ELTA), nes kartais žmonės įsivaizduoja, kad susibūrę mokslininkai ras kažkokį stebuklingą sprendimo būdą“, – teigė ministras.
G. Nausėda ketvirtadienį susitiko su sveikatos srities specialistais, kurie prezidento iniciatyva suformuos COVID-19 pandemijos valdymo ekspertų grupę. Pasak Prezidentūros, Sveikatos ekspertų taryba analizuos, vertins ir teiks atsakingoms institucijoms rekomendacijas dėl viruso plitimo stabdymo. Taip pat sieks užtikrinti, kad pandemijos valdymo planai būtų efektyviai įgyvendinti, formuojantis naujai valdančiajai daugumai ir keičiantis Sveikatos apsaugos ministerijos vadovybei.
Stebisi būsima valdžia
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga stebisi, kodėl dešiniųjų formuojama valdančioji dauguma atmetė jo siūlytą pagalbą – su esama situacija sveikatos sistemoje susipažinti jį ministerijoje pakeisiantį žmogų.
„Panašu, kad naujoji valdanti dauguma iš mūsų girdėti kažko nelabai ir nori“, – LRT radijui teigė A. Veryga.
„Aš tokį pasiūlymą viešai buvau pateikęs, kad galiu žmogų, kuris bus paskirtas ar bus aišku (kad jis bus paskirtas – ELTA)... jam parodyti, paaiškinti, įvesti į tam tikrą temą. Tai būsimosios premjerės buvo pavadinta bandymu nusimesti atsakomybę. Tad per prievartą nesisiūlysime. Matyt, žmonės jaučiasi žinantys, matyt, turi kažkokį gerą planą ar net geresnį, nei kad mes turime. Bet pamatysime“, – tęsė ministras, kartu prisimindamas tai, kaip pačiam buvo sunku užėmus sveikatos apsaugos ministro postą.
„Kaip pamenu, man pačiam buvo sudėtinga atėjus į ministro poziciją ir nesant COVID-19. Tai tikrai yra sudėtinga sritis ir reikia gero pusmečio, kad gerai suprastum ir įsigilintum į viską, suburtum komandą. Kai tą teks daryti tokioje (COVID-19 – ELTA) situacijoje – tai bus labai sudėtinga“, – teigė A. Veryga.
Artėjame prie Karštosios linijos ir testavimo pajėgumų ribų
Lietuva artėja prie Karštosios koronaviruso linijos ir testavimo pajėgumų ribų, sako Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.
„Tą turime suprasti, mes pasiekinėjam tam tikras galimybių ribas ir ateis laikas, kada tikrai nebesugebėsime visų, kuriuos reikia, nei atsiliepti, nei testuoti ir dalies jau matyt ir nebegebam to padaryti“, – penktadienį LRT radijui sakė ministras.
„Plitimas yra labai greitas, žmonės ir toliau bendrauja, dalis jų nesisaugo, elgiasi neatsakingai ir perkelti paskui visą šitą atsakomybę ant sveikatos apsaugos sistemos, yra mažų mažiausiai keista tikėtis, kad mes švęsim, lakstysim po varžybas, o sistema testuos begalinį skaičių žmonių ir sugebės juos gydyti ir priimti“, – pabrėžė jis.
Paklaustas, kuriuose sveikatos apsaugos sistemos sektoriuose situacija yra sudėtingiausia, ministras teigė, kad visose.
„Visur tos ribos yra pasiektos ir pradedant nuo to, kad nėra paprasta prisiskambinti, kaip jūs teisingai ir sakote (...) ir tikrai ten yra ieškoma sprendimų tam, kad būtų galima elektroniškai registruotis, sutrumpintas protokolas, ką operatorius sako žmogui, kad galima būtų greičiau pakelti telefono ragelį, atsiliepti“, – kalbėjo jis.
Jis pabrėžė, kad testus tiriančios laboratorijos taip pat turi savo fizines galimybių ribas, jų darbuotojai pervargę, o įranga negali tirti begalinio skaičiaus testų.
„Visi ieško sprendimų, bet tuo pačiu visuomenė turi suprasti, kad nebus tai begalinis resursas ir jei mes neprisėsim uodegos, nenustosim lakstyti ir švęsti, tai laboratorijos vieną dieną tikrai nebespės visų mėginių tirti ir nerealu tikėtis, kad taip būtų, nei viena šalis negali to pasiekti“, – teigė A. Veryga.
Ministras pažymėjo, kad Lietuva yra viena intensyviausiai žmones tiriančių šalių Europoje, o testavimo apimtys ir taip yra didinamos.
„Jos didinamos yra (...) mes tirdavome po penkis tūkstančius, dabar tiriame po dvylika, tai yra daugiau nei dvigubai išauginti pajėgumai, bet nustokime tikėtis, kad tai yra begalinis resursas, begalinis išteklius, kad kiek norėsim, tiek tas skaičius ir pasidarys“, – sakė jis.
Kalbėdamas apie Lietuvoje pritaikomą testavimo strategiją ministras pabrėžė, kad situacija nuolatos keičiasi ir teigė, kad šiuo metu laukiama mokslininkų informacijos apie mažiausiai du naujus metodus, kurie galėtų padėti padidinti bendrą tyrimų skaičių.
„Vienas, tai ko laukiam, ir, panašu, kad tuoj gausime mokslininkų išvadas dėl vadinamo grupinio testavimo, kai keli mėginiai yra sudedami į vieną ir testuojami laboratorijoje, tai leistų tiesiog daugiau mėginių tirti. Kita, tai yra diskusija dėl tų vadinamų greitųjų PGR testų (...) yra sukurti bent kelių kompanijų panašūs testai, kurie atliekami labai greitai, kuriuos jau dabar pradeda gydymo įstaigos naudoti guldomiems pacientams testuoti“, – pasakojo A. Veryga.
Anot jo, informacijos taip pat laukiama ir iš Slovakijos, kuri šiuos itin greitus testus bando naudoti labai plačiam visuomenės tyrimui.
Pastaruoju metu Lietuvoje ir daugelyje kitų šalių fiksuojamas spartus koronaviruso atvejų skaičiaus augimas, dėl to šalys įveda įvairius socialinio gyvenimo ribojimus.
Trečiadienį Lietuvoje buvo patvirtintas dar vienas rekordinis naujų koronaviruso atvejų skaičius – 950, taip pat mirė šeši žmonės.