Be to, panašu, kad ir pačios Vyriausybės koridoriuose sklando abejonės „mažojo karantino“ efektyvumu. Kaip teigiama analizėje, šiuo metu Lietuvos situacija primena Slovakijos padėtį prieš kelias savaites, kai per dieną 5,5 mln. populiacijai tekdavo 1500-2000 naujų užsikrėtimo koronavirusu atvejų.

„Jiems įvedus „mažąjį karantiną“ (kuris labai panašus kaip dabar mūsų) atvejų skaičius toliau kilo. Šį savaitgalį jie darė bandomąjį masinį testavimą keliuose paveiktuose rajonuose – per dvi dienas antigenų testais ištyrė 150000 žmonių ir nustatė 5500 teigiamų testų. Kitą savaitgalį jie testuos visą populiaciją ir dar kitą planuoja kartoti tyrimą“, – nurodoma analizėje.

Kad tokia situacijos apžvalga Vyriausybėje iš tiesų buvo parengta, „Delfi“ patvirtino Vyriausybės spaudos tarnyba.

„Ši analizė atlikta LRVK dirbančio analitiko, kuris parengia tokio tipo santraukas kelis kartus per savaitę. Ši informacija teikiama Covid-19 valdymo komiteto nariams, taip pat pagal poreikį Vyriausybės nariams“, – teigiama raštu pateiktame atsakyme.

Mobilusis punktas Panevėžyje

Užsikrėtimų skaičius toliau dvigubėja

Kaip matyti iš „Delfi“ turimų duomenų, naujų užsikrėtimų skaičius kiekvieną savaitę dvigubėja, o, pavyzdžiui, per praėjusį antradienį užsikrėtusiųjų skaičius išsaugo daugiau nei triskart lyginant su ta pačia ankstesnės savaitės diena.

Tai pagrindžia ir oficiali, Registrų centro skelbiama statistika. Remiantis ja, per spalio 19 d. naujai Covid-19 Lietuvoje buvo patvirtintas 202 asmenims, po savaitės pirmadienį – spalio 26 d. – užsikrėtimas fiksuotas 413 žmonių.

Prieš dvi savaites, antradienį – spalio 20 d. – registruoti 205 nauji užsikrėtimo atvejai, o po savaitės tą pačią dieną jau 776 nauji atvejai. Atkreipiame dėmesį, kad oficialioje statistikoje duomenys pateikiami už praėjusią parą. T.y., tarkime spalio 27 d. skelbti per 26 d. fiksuoti nauji koronaviruso atvejai.

Analizėje taip pat apžvelgiama įvežtinių atvejų dinamika. Iš pateiktų duomenų matyti, kad jei kovo mėnesį didžiąją dalį naujų patvirtintinų susirgimų Covid-19 sudarė būtent įvežtiniai atvejai, spalį jų beveik nebėra, nors sergamumas žymiai didesnis lyginant su pavasariu. Be to, rodo analizė, įvežtinių atvejų šuoras baigėsi maždaug balandžio pradžioje. Galima sakyti, kad nuo to laiko Lietuvoje fiksuojamas vien vietinis plitimas, neskaitant kelių pavienių atvejų.

Kaip matyti iš turimų duomenų, kartu su užsikrėtimų šuoliu auga ir sudėtingų infekcijos atvejų skaičius, kai pacientams reikalinga deguonies kaukė ar plaučių ventiliavimas. Vyriausybės turimais duomenimis, kuriuos gavo ir „Delfi“, atvejų, kai užsikrėtusiajam reikalinga deguonies kaukė, skaičius pradėjo augti dar rugpjūčio viduryje, o ypač ryškus tokių pacientų didėjimas tapo rugsėjo antroje pusėje.

Be to, spalis paženklintas ir mirtimis nuo koronaviruso. „Mirčių skaičius toliau auga – NVSC duomenimis, spalio mėnesį mirčių nefiksavome tik 3 dienas“, – pažymima analizėje.

Jei testų bus atliekama daugiau, skaičius gali išaugti ir dvigubai ir trigubai

Vilniaus Universiteto Gyvybės mokslų centro direktorius dr. Gintaras Valinčius „Delfi“ teigė, kad jo augantys užsikrėtimų skaičiai nė kiek nestebina, o pagrindinė to priežastis – ne biologinė, ne viruso transformacijos, o žmonių elgesys.

„Pagrindinė antros bangos priežastis, jeigu mes kalbame apie kilimą nuo rugsėjo pradžios, yra žmonių elgsena, kuri yra visiškai kitokia negu buvo pavasarį. Jeigu pasižiūrėtume į save, į savo artimuosius, bendradarbius, mes pamatytume, kad mes per palyginus sėkmingą vasarą įpratome ir susigyvenome su ta mintimi, kad virusas yra šalia mūsų, jis mums nieko padaryti negali ir tada mes galime elgtis taip, tarytum to viruso nebūtų.

Tas elgesys visą vasarą akumuliavo kritinę masę pagrindine besimptomačių viruso nešiotojų, kurie paskui jau virusą paskleidė tarp gyventojų, darbuotojų, parduotuvėse – tarp pirkėjų ir klientų. Dabar mes turime to rezultatą“, – teigė G. Valinčius.

dr. Gintaras Valinčius

G. Valinčius pabrėžė, kad pats žmogus, jo elgesys, vyraujantis požiūris ir lėmė eksponentinį, labai spartų augimą. Pasiteiravus, ar, jo vertinimu, viruso skaičiai ir toliau gali dvigubėti, kas reikštų, kad dar šią savaitę kasdieniai susirgimai galėtų pasiekti ir 2000, pašnekovas atsakė:

„Greičiausiai, dviejų-trijų dienų ar savaičių laikotarpy kilimas toliau turėtų vykti, nes tie dalykai nesustoja, jei operacijų vadovas išleis dekretą ar nauja valdžia padarys kažkokią priemonę. Tam reikalingos kelios savaitės.“

Jo teigimu, kažkada buvo sunkiai įsivaizduojama ir tai, kad kasdienių atvejų skaičius gali pasiekti 100, tačiau tai gana greitai virto realybe.

„Berods, rugpjūčio mėnesį aš dalyvavau tokiame nedideliame ekspertų, specialistų pokalbyje su premjeru ir operacijų vadovu. Tame pokalbyje sufigūravo galimas skaičius – 100. Tada būdavo po 4,5, 10 užsikrėtimų per dieną. Auditorijai toks skaičius atrodė labai netikėtas ir labai didelis, visi stebėjosi ir sakė, kad čia greičiausiai pesimistinis spėjimas, kuris nesirealizuos. Tas spėjimas buvo labai teisingas ir jis realizavosi.

Ar rytoj bus dukart, kiek šiandien? Čia tik ponas Dievas težino. Jei mes pratestuosime, kiek vakar pratestuota, arba padidinsime tuos testavimus, išsiaiškinsime vis daugiau besimptomačių, tai skaičius gali ir dvigubai, ir trigubai padidėti“, – įžvalgomis dalijosi G. Valinčius.

Vis dėlto, pabrėžė jis, svarbiausia ne kiek diagnozuojama atvejų, o kiek yra sunkiai sergančių asmenų, nes būtent tai gali lemti, jog tam tikram laikotarpiui Lietuvoje bus prarasta sveikatos apsaugos sistema, nes visi jos pajėgumai bus nukreipti kovai su Covid-19.

Mobilusis punktas Panevėžyje

Po Vilniaus – eilė Kaunui, o tada ir kitiems didmiesčiams

Dar praėjusį trečiadienį skelbta, kad per savaitę sergančiųjų koronavirusu Kaune išaugo daugiau nei 30 proc. Vyriausybės turimoje analizėje nurodoma, kad sergamumas didmiesčiuose ir toliau augs.

„Pagal sergamumą Kaunas atsilieka maždaug savaitę nuo Vilniaus, o Klaipėda nuo Kauno“, – teigiama analizėje. Tai reiškia, kad, remiantis šiais duomenimis, Kaunas šią savaitę gali pasiekti praėjusios savaitės Vilniaus sergamumą, o Klaipėda turėti tiek susirgimų, kiek praėjusią savaitę turėjo Kaunas.

Pasak G. Valinčiaus, didesnį sergamumą didmiesčiuose neabejotinai lemia gyventojų skaičius: „Socialinis atstumas ir kontaktai. Ten gyventojų tankis didesnis, interakcijų daugiau, labiau užpildytos parduotuvės, transportas“.

Be to, pastebėjo jis, įmonės turi tūkstančius darbuotojų, ko nėra regionuose, o rugsėjį-spalio pradžioje dar mažuma dirbo nuotoliniu būdu.

„Labai daug žmonių, jie visuomet sukasi ir taip yra visuose miestuose. Aš nenustebčiau, kaip sakoma toje analizėje, kad Kaunas turėtų pasivyti Vilnių.

Mes turime suprasti, kad infekcinės ligos ir būtent Covid-19 sklinda nuo žmogaus prie žmogaus. Svarbiausia – tiesioginių ir netiesioginių kontaktų skaičius. Kodėl, pavyzdžiui, rugsėjį pirmieji pliūpsniai buvo Kauno klube, kai per vieną dieną šoktelėjo 40 ar 50? Dėl to, kad žmonės atsipalaidavę, jie turi daugybę kontaktų, dalijasi stiklinėmis, šoka, kvėpuoja vienas kitam į veidą“, – kalbėjo G. Valinčius ir pridūrė, kad tai rodo ir skaičiai – iš pradžių pliūptelėjo Vilnius, iš paskos Kaunas. Specialistas neabejojo, kad tas pats vyks ir kituose didmiesčiuose, jei „nebus drakoniškų priemonių“.

Ar didesnis protrūkis sostinėje rodo, kad vilniečiai vadeles atleido labiau nei kauniečiai? Anot pašnekovo, viruso plitimui įtakos turi ir gyventojų tankumas, kuris Vilniuje yra šiek tiek didesnis. Be to, į sostinę atvyksta daugiau darbininkų, yra daugiau universitetų, tad kartu ir studentų, vyksta daugiau didesnių bei mažesnių susibūrimų, renginių.

Vis dėlto G. Valinčius neslėpė, kad stebina ir tam tikri Vilniaus valdžios pareiškimai.

„Dar neseniai Vilniaus miesto administracijos vadovas juokėsi ir sakė, kad nieko mes čia nesiruošiame uždarinėti ir viskas vyks taip pat, o sekančią dieną meras sako, kad gal čia jau pavėluota, kad gal reikėjo jau prieš mėnesį?

Žinoma, kad pavėluota, jau vasarą reikėjo uždaryti, bet jeigu vasarą kažkas būtų pabandęs uždarinėti kavines, koncertus, žmonių susibūrimus, tai būtų kilusi revoliucija“, – teigė Gyvybės mokslų centro direktorius.

Abejonės lokaliais karantinais – ne be reikalo

Kaip minėta, Vyriausybės analizėje Lietuvos situacija lyginama su Slovakijos padėtimi prieš kelias savaites, kur „mažasis karantinas“ atvejų augimo nesustabdė.

Kad tokių priemonių, kokios dabar taikomos Lietuvoje įvedant lokalius ribojimus, gali nebepakakti, sutinka ir epidemiologas Paulius Gradeckas.

„Lokalūs karantinai gali būti laikina, bet nebūtinai nuolatinė priemonė, ką rodo ir didžiosios Europos Sąjungos (ES) valstybės – Vokietija ir Prancūzija. Jų Vyriausybės visgi pereina arba jau yra paskelbusios karantiną nacionaliniu lygiu. Be abejo karantinas nelygus karantinui. Ir kai kuriose administracinėse teritorijose Lietuvoje toks pavyzdys yra bent keletas savivaldybių – Ignalinos ar Zarasų, kur atvejų skaičius yra mažas, gyventojai gali argumentuotai klausti, kodėl jiems taikomos tos pačios priemonės kaip ir teritorijose, kurios yra itin paveiktos“, – teigia jis

Jam antrino ir gydytojas infektologas prof. Alvydas Laiškonis: „Išimtys, kurios daromos renginiams, pavyzdžiui Žalgirio varžyboms, mano nuomone, tikrai netikslingos. Arba mes darome karantiną kaip reikiant, arba nieko nedarome.“

Profesorius vylėsi, kad kol priemonės infekcijos valdymui neefektyvios, galbūt augantis užkrėstumas privers žmones suprasti, kad situacija sudėtinga ir pavojinga. Ypač, kai tai palies kiekvieną šeimą.

„Aš manyčiau, kad vis dėl to ateisime iki karantino. Gal geriau pakentėti, kaip australai pakentėjo, kelis mėnesius griežtai užsidarius, negu paskui pusę metų tampytis, kaip mes tampomės“, – sakė A. Laiškonis.

Infektologas, LSMU profesorius Alvydas Laiškonis

Profesoriaus teigimu, visai realu, kad Lietuvoje įvedus lokalius karantinus atvejų toliau daugės, nes šalyje jau vyksta plitimas šeimose, o daugiau nei penktadalis atvejų neatsekama.

„Tą rodo ir paskutinių savaičių laikotarpis. Tas pats bus ir toliau“, – teigė infektologas.

Slovakijoje daugiau griežtų nacionalinių priemonių

Vis dėlto, panašu, kad nors Vyriausybė ieško analogų kitose šalyse, kovoje su koronavirusu Slovakija naudoja griežtesnes nacionalines priemones. Kaip skelbiama Slovakijos Vyriausybės puslapyje, šalyje nuo spalio 13 d. neleidžiama būriuotis daugiau nei po 6 asmenis, nebent tai yra vieno namų ūkio nariai.

Spalio 15 d. Slovakijoje įsigaliojo draudimas veikti baseinams, vandens parkams, sporto ir sveikatingumo centrams. Taip pat uždrausti kultūriniai pasirodymai – uždaryti kino teatrai bei teatrai. Parduotuvėse vienam pirkėjui turi tekti 15 kvadratinių metrų.

Slovakija visoje šalyje yra įvedusi ir apribojimus kavinėms bei restoranams: maistą galima tiekti tik lauko terasose arba išsinešimui. Visi gyventojai privalo dėvėti nosį ir burną dengiančias apsaugines kaukes tiek viduje, tiek lauke, taip pat viešajame transporte.

Slovakija taip pat yra nusimačiusi ir senjorų valandas – 65 m. ir vyresniems rekomenduojama parduotuvėse ir vaistinėse lankytis nuo 9 iki 11 val. ryto. Tiesa, tai nėra privaloma, tam galima pasirinkti ir kitą metą.

Nuo spalio 24 d. šalyje įvesta ir komendanto valanda. Ji galioja nuo 1 val. nakties iki 5 val. ryto. Slovakijos Vyriausybė taip pat nurodo, kad papildomų priemonių gali imtis savivalda.

Anot P. Gradecko, lyginti dvi skirtingas šalis gali būti rizika dėl kelių veiksnių. Visų pirma, informacija apie taikomas lokalias priemones sunkiai prieinama. Visų antra, šalyse yra skirtingos sveikatos apsaugos sistemos, tad, anot jo, ir Lietuvai taikyti, pavyzdžiui, Slovakijos priemones nebūtinai būtų efektyvu.

„Čia iš karto verta prisiminti, kad mes būdami lietuviais, skaitydami lietuvišką žiniasklaidą galime įvertinti, jog Vilniaus savivalda turi šiek tiek kitą agendą su siekiu neuždaryti visuomeninio gyvenimo. Tas pats gali būti ir Slovakijoje. Kokią klaidą daro dažnas epidemiologas ar ekspertas, pasiima skaičius ir lygina. Paskui po kelių savaičių rezultatai staiga keičiasi, nes buvo neįvertinti labai svarbūs momentai, pavyzdžiui, testavimo apimtys.

Gyventojų struktūra, ekonominė situacija turbūt yra palyginami dalykai, bet ne pati sveikatos sistema. Aš suprantu, kad turbūt norima lyginti per epidemiologinius parametrus ir galbūt yra palyginami demografiniai skaičiai, bet lokalūs sprendimai gali visiškai skirtis. Jeigu mes nagrinėtume Lietuvą, tai turėtume atsižvelgti į nacionalinį karantiną, kiek ilgai jis buvo, kokios testavimo apimtys“, – teigė P. Gradeckas.

Paulius Gradeckas

Sprendimas testuoti visus sulaukė kritikos

Nors Vyriausybės analizėje pastebima, kad Slovakijos pilotinis projektas testuoti visus iš eilės gyventojus pasiteisino, anot P. Gradecko, sumanymas ištirti visa populiaciją jau sulaukė mokslininkų ir sveikatos specialistų kritikos.

„Kai testas nėra tobulas, jo specifiškumas ir jautrumas gali siekti atitinkamai 75-95 proc. Slovakijos atveju yra testuojama greitaisiais testais nustatančiais antigeną t. y. ligos sukėlėją. Ką tai reiškia? Išnaudodamas labai didelius resursus tu vis tiek turėsi klaidingai teigiamų ir klaidingai neigiamų rezultatų. Gali būti, kad 60 tūkst. žmonių iš ištirtų 2 mln. rezultatai bus klaidingai neigiami arba slovakų institucijos izoliuos 4 tūkst. žmonių vien todėl, kad testo rezultatas blogai rodo“, – problematiką aiškino P. Gradeckas.

Aišku, anot epidemiologo, vis dar negalima atmesti, kad metodas gali pasiteisinti ir jį naudos kitos šalys. Kita vertus, sako jis, mažai realu, kad tokia praktika, kuri iki šiol nacionaliniu mastu, sėkmingai buvo įvykdyta tik Islandijoje, galėtų būti pritaikyta itin didelėse šalyse, turinčiose labai daug gyventojų.