Ketvirtadienį Laisvės partija pristatė siūlymus koalicijos sutarčiai ir programai. Ją sudaro 5 prioritetines sritis ir 160 detalių viešosios politikos punktų projektą.

Liberalų sąjūdis savo pasiūlymus taip pat paviešino. Dokumente išskirtos 8 sritys, kurioms teikiami konkretūs siūlymai.

Ministro portretas

Trys valdančiąją koaliciją bursiančios partijos dėl norimų ministrų portfeliu elgiasi skirtingai. Konkrečiai pageidavimus įvardijo tik Liberalų sąjūdis prioritetais laiko Ekonomikos ir inovacijų, Aplinkos ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijų sritys.

Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė konkretaus sąrašo nepateikė.

O kandidatė į premjerus I. Šimonytė trečiadienį dalyvaudama Delfi laidoje „Pokalbis su Daiva Žeimyte–Biliene“ teigė, jog net ir sveikatos apsaugos ministras nebūtinai turi būti medikas.

„Mano nuomone nėra būtina, kad sveikatos apsaugos ministras būtų medikas, ar švietimo ministras būtinai būtų pedagogas, ar žemės ūkio ministras – būtinai ūkininkas. Man atrodo, kad svarbesnės yra kitos kompetencijos – susijusios su procesų valdymu, sistemos išmanymu, problemų sistemoje išmanymu ir gebėjimu prisiimti politinę atsakomybę“, – būtinus ministro bruožus vardijo politikė.

Bet konkrečių norimų ministerijų taip pat neįvardijo.

Parlamentarė taip pat pabrėžė, jog ministrai nebus saugomi vien dėl to, kad jie yra „savi“.

Ingrida Šimonytė, Gabrielius Landsbergis

„Jeigu pakeliui Vyriausybės darbo atsitiktų taip, kad kažkieno reputacija labai reikšmingai susvyruotų, kaip buvo šioje Vyriausybėje. Mes tikrai nedengsime tų žmonių tik dėl to, kad jie yra „saviškiai“. Politinės atsakomybės samprata būtų ne teorinė, nesakysime, kad kol teismas nepasakė kitaip, jis nėra kaltas. O gerbdami tai, ko reikalavome iš dabartinės valdžios laikytumėmės kitų politinės etikos standartų“, – tikino parlamentarė.

Konservatorių partijos atstovė I. Šimonytė pabrėžė, jog norėtų, kad politinė moralė būtų įrašyta net koalicinėje sutartyje.

Ketvirtadienį išplatintame TS–LKD pranešime spaudai cituojamas partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis sakė besitikintis, jog bendros redakcijos dokumentas bus suderintas kitos savaitės pradžioje.

O galimų ministrų pavardės paskelbtos iki pirmojo naujojo Seimo posėdžio – iki lapkričio mėnesi vidurio.

Žino, kad lengva nebus

Mykolo Romerio universiteto (MRU) docentas, politologas V. Valentinavičius tikino, kad kandidatė į premjeres puikiai supranta rizikas ir darbo pobūdį – po postų dalybų gali likti nepatenkintų.

„Manau, kad visus šiuos sunkumus I. Šimonytė puikiai supranta. Ji kalbėjo apie tai iš vienos pusės ir sakė, kad dalykinės savybės yra svarbiausios, partijos siūlys ir viskas yra susitarimo reikalas. Ji niekada nesakė, kad tai bus lengva. Ji nėra pirmus metus politikoje ir žino, kad lengva nebus“, – situaciją vertino jis.

Politologas tikino, kad kandidatai į ministrus, kaip jau buvo aiškiai pasakyta, turi būti pajėgus dalykine ir politine prasme.

„Kita vertus jos kriterijai yra labai aiškūs – ministrai turi būti kompetentingi ir pajėgūs, dalykine ir politine prasme, taškas. (…) Man atrodo, kad būsima premjerė šiuos dalykus pakankamai gerai supranta“, – Delfi sakė V. Valentinavičius.

Aušrinė Armonaitė

Paklaustas ar ministrų portfelių dalybos neįžiebs gaisro pačios partijos viduje, pašnekovas V. Valentinavičius tikino, jog problema yra visai kitur.

„Manau, kad kur kas didesnį pavojų kelia ne konkrečios kandidatūros, o tai, ką girdime pirmomis dienomis – liberalių partijų mokestinis radikalizmas. Iš karto pradėta buvo kalbėti apie mokesčių mažinimą, lygiagrečiai kalbama apie susitarimą dėl švietimo ir jo finansavimą. Jeigu liberalų partijos ir toliau laikysis tokios pozicijos, tai čia yra apskritimo kvadratūros klausimas – jis niekada neišsprendžiamas. O dar ir prezidentas, kuris kalba, kad kursime gerovės valstybę, o mokesčių kelti negalima. Tai yra visiškas nonsensas“, – savo požiūrį dėstė jis.

Politologas V. Valentinavičius teigė, kad kai kurių liberalių jėgų atstovų teiginiai iš karto po rinkimo tiesiogiai nurodo, kad ginamas stambaus verslo interesas.

Viktorija Čmilytė-Nielsen

„Jie nori mažinti mokesčius bet kokia kaina. Tai vėl, publikai būtų labai naudinga suprasti, jog visos šitos kalbos ir stambaus verslo lobizmas eina prieš gerovės valstybės idėją. Nes taip mažinami resursai iš kurių galima daryti visavertes švietimo ir sveikatos apsaugos reformas“, – pabrėžė pašnekovas.

Politologas pabrėžė, jog pagrindinė problema bus ieškoti pusiausvyros ir balanso tarp visų trijų partijų.

Sukiršinti konservatorių neturėtų

Kaip trims partijoms pavyks susitarti dėl vieno, bet labai opaus klausimo – vienos lyties asmenų partnerystės ar net santuokos įteisinimo, liberalų sąjūdis palaiko partnerystę, Laisvės partija – santuokas. O Tėvynės sąjungos viduje šis pasiūlymas vertinamas nevienareikšmiškai.

V. Valentinavičiaus užprogramuoto konflikto čia taip pat nematė. Pašnekovo teigimu, šiuo metu yra kur kas svarbesnių klausimų.

„Manau, kad visi vadinamieji krikdemiški klausimai yra antraeiliai, palyginti su biudžeto ir finansų klausimais, reformomis pagrindinėse srityse. Man atrodo, kad liberalams šią akimirką yra kur kas svarbiau finansai nei partnerystės įstatymas. Tam klausimui skubaus sprendimo nereikia“, – teigė jis.

Paklaustas, jei, visgi, Tėvynės sąjunga koalicijos derybų metu šis punktas nugultų į bendradarbiavimo sutartį, maišto frakcijos viduje tai nesukeltų. Nes krikdemiškasis flangas, anot V. Valentinavičiaus, ne toks jau ir galintas.

Ingrida Šimonytė, Gabrielius Landsbergis

„Krikdemų Tėvynės sąjungoje, kuriuos vadindavo talibais, jų likę palyginti labai nedaug. Mes galime skaičiuoti – Audronius Ažubalis, Laima Andrikienė atsirado, galbūt Vilija Aleknaitė–Ambramikienė, iš jaunesnių – Laurynas Kasčiūnas. Pasižiūrėkite, koks yra jų svoris dabartinėje Tėvynės sąjungoje? (…) Gi nėra taip, kad po reitingavimo visi jie sušoko į partijos viršūnę ir pakeitė vadovybę, taip gi nebuvo“, – vardijo V. Valentinavičius.

Kartu pašnekovas konstatavo, kad šių politikų įtaka partijoje gana ribota. O tai leidžia I. Šimonytei derėtis dėl koalicijos, turint tvirtą partijos užnugarį.

„Bent kol kas atrodo, kad Gabrielius Landsbergis kaip partijos pirmininkas pakankamai veiksmingai valdo partiją. Ir I. Šimonytė aiškiai gali jaustis rami iš tos pusės, kad parama yra. Ir jai nereikia galvoti apie savo užnugarį“, – kalbėjo MRU politologas V. Valentinavičius.

Delfi primena, kad po sekmadienį pasibaigusių Seimo rinkimų TS–LKD, Liberalų sąjūdis ir Laisvės sąjunga paskelbė bursiančios centro–dešinės koaliciją.

Naujajame parlamente šios partijos turėtų turėti ne mažiau kaip 74 balsus iš 141.