„Gal mes to žodžio „rekordinis“ kiekvieną dieną neminėkime, nes tie skaičiai tikrai augs. Tas skaičius už vakar dieną, tai yra rekordas, lyginant su praėjusia para, bet aš manau, kad tie skaičiai augs, nes matant žmonių elgesį, tai tikrai virusas plinta labai sparčiai.
Vakar registruota 950 atvejų. Jie registruoti visoje Lietuvoje – visose dešimtyje apskričių. Virusas plinta visur“, - sakė D. Razmuvienė.
Pasak epidemiologės, didžiausią nerimą kelia sveikatos priežiūros įstaigos.
„Jeigu tai yra globos-slaugos namai, tai ten guli pacientai su didžiausia rizika. Ilgą laiką ten jie yra uždarytoje patalpoje, jų - ir amžius, lėtinės ligos, ten virusui paplisti yra labai greita galimybė. Personalo, kuris dirba asmens sveikatos priežiūros įstaigose, sergamumas taip pat registruojamas. Šiai dienai serga apie 700 medikų“, - sakė D. Razmuvienė.
Epidemiologė perspėjo, kad didžiausia grėsmė - jei iškris ši grandis iš paslaugos teikimo sveikatos priežiūros tinkle.
Virusas plinta maršrutu „darbas-namai“
Specialistė pateikė keletą pavyzdžių iš Vilniaus apskrities, kur buvo registruoti susirgimo atvejai.
„Tai yra dziudo klubas, teniso čempionatas, šokių studija, krepšinio treniruotė, ugdymo įstaigos. Suprantama, kad ten lankosi jauni asmenys. Kaip rodo ir statistika, kad daugiausia sergančių yra amžiaus grupėje iki 65 metų amžiaus. Jie yra socialiai aktyvūs, (…) tas viruso plitimo maršrutas ir yra „darbas-namai“, - kalbėjo D. Razmuvienė.
Viruso plitimą specialistė sieja su neatsakingu elgesiu, kai buvo ignoruojamos neprivalomos rekomendacijos.
„Tas sergamumas būtent ir registruojamas grupėje iki 65 metų amžiaus, nes tai yra aktyviausi (pagal savo socialinį gyvenimą) asmenys“, - sakė D. Razmuvienė.
Mirties atvejai, pasak epidemiologės, daugiau registruojami vyresnio amžiaus grupėse.
„Vakar registruotis šešios mirtys. Vienas asmuo yra 50-60 metų amžiaus, du asmenys – 70-79 metų amžiaus, du – 80-89 metų amžiaus ir vienas 90-99 metų amžiaus grupėje“, - sakė D. Razmuvienė.
Specialistė perspėjo, kad jaunesni žmonės, kurie turi aktyvų socialinį gyvenimą, negalvodami, kas yra jų aplinkoje, sukelia riziką tiems, kurie yra labiausiai paveikūs šiam virusui.
NVSC atstovė sakė, kad jiems labiausiai reikia darbinės pagalbos. Ji teigiamai įvertino ir prezidento Gitano Nausėdos iniciatyvą suburti ekspertinę darbo grupę.
„Ypač pereinamuoju laikotarpiu bus labai naudinga“, - sakė D. Razmuvienė, kuri sakė, kad jau ir anksčiau panaši grupė veikė prie Vyriausybės.
Prieš ilgąjį Vėlinių savaitgalį – perspėjimas gyventojams
Artėjant Vėlinių savaitgaliui, epidemiologė prašė gyventojų, kad jie įvertintų savo rizikas – tiek asmeniškai, tiek šeimos būtinybę vykti į vienas arba kitas kapines, kurios galbūt yra net ne tame pačiame mieste.
„Reikėtų atsižvelgti į tuos šviesoforo principu pažymėtus regionus. (…) Jeigu žmonės nepasižiūrės į tas šviesoforo spalvas, vis tiek tegul jie naudoja apsaugos priemones - kaukes, tegul išlaiko atstumus. Kapinėse jie turėtų nesiburiuoti. (…) Nereikėtų ir paskui eiti kažkur praleisti prisiminimų vakarą.
Tą galima padaryti ir, kai bus ramesnė situacija. Jeigu šiais metais asmenys nenuvyks pas mirusiuosius, juos bus galima aplankyti vėlesniu metu. Jeigu tas ilgasis savaitgalis bus labai aktyvus, žmonės važiuos ir lankys kapus, (…) sergančiųjų gali dar padaugėti“, - perspėjo D. Razmuvienė.
Izoliacijoje - daugiau kaip 28 tūkst. žmonių
Kaip jau skelbta, praėjusią parą patvirtintas naujų koronaviruso atvejų skaičius – 950, taip pat mirė šeši žmonės, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija.
Dėl kitų priežasčių mirė trys koronavirusu užsikrėtę žmonės.
Iš viso Lietuvoje koronavirusu užsikrėtė 13 tūkst. 088 asmenys, 8301 – tebeserga, 4582 – pasveiko.
Nuo COVID-19 iš viso mirė 150 žmonių – šešiais daugiau nei pranešta trečiadienį. Dėl kitų priežasčių mirė 55 žmonės – trimis daugiau.
Izoliacijoje šiuo metu yra 28 tūkst. 756 žmonės.
Nuo birželio 1 dienos Lietuvoje registruoti 393 įvežtiniai atvejai.
Praėjusią parą ištirti 11 tūkst. 866 ėminiai dėl įtariamo koronaviruso. Iš viso iki šiol ištirti 997 tūkst. 860 ėminių.