Pandemijos sąlygomis perimti Vyriausybės vairą pretenduojanti I. Šimonytė būsimam sveikatos apsaugos ministrui kelia reikalavimą, kad tai būtų žmogus, kuris turi didelį pasitikėjimą visuomenėje. Kandidatė į premjeres paaiškino, kad tai bus politikas, nes apskritai „ministras yra politikas pagal savo darbo profilį“.
„Aš norėčiau, kad tai nebūtų žmogus, kuris politikoje nėra labai dalyvavęs, ir nelabai išmano, kaip atrodo politiniai procesai ir politiniai sprendimai. Bet dar svarbiau, kad tai būtų žmogus, kuris turi pakankamą autoritetą visuomenėje, kad galėtų pagrįsti sprendimus, kuriuos politikams tenka priimti.
Patarimus, rekomendacijas, turėtų teikti ekspertai, bet, kai skirtingų ekspertų rekomendacijos skiriasi, sprendimą vis tiek tenka politikams. Aš tikėčiausi, kad tai būtų toks žmogus, kurio gebėjimas paaiškinti ir asmeninė reputacija leistų pasitikėti sprendimais, kurie yra priimami“, – sakė I. Šimonytė.
Kandidatė į premjeres sutiko, kad tuos kriterijus galimai atitiktų ir Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams priklausanti ir į Seimą išrinkta Lietuvos medikų sąjūdžio aktyvistė Jurgita Sejonienė. Tačiau ji leido suprasti tai nėra vienintelė galima pavardė į šią poziciją.
„Turbūt, kad atitiktų, bet aš jums įvardinčiau ir daugiau pavardžių, kurios atitiktų. (…) Pavardės dabar nepasakysiu, nes aš negirdėjau iš koalicijos partnerių pasiūlymų dėl sveikatos ministro. Jeigu tokių pasiūlymų būtų, ir, jeigu tai būtų tokia kandidatūra, kur aš nustebčiau gerąja prasme, tai, man atrodo, kad svarbiausia, kad tai būtų būtent tas žmogus, kuris gali iš karto atėjęs su dideliu pasitikėjimu perimti situaciją, kuri nėra maloni“, – sakė I. Šimonytė.
Finansų ministras galėtų būti technokratas, bet turėtų išmanyti ir politinę virtuvę
Pati finansų ministrės pareigas ėjusi I. Šimonytė neatmetė, kad tokias pareigas galėtų užimti ir technokratas, bet jis turėtų išmanyti politinio veikimo principus.
„Aš pati taip atėjau į finansų ministrės poziciją. Tai turbūt, kad galėtų, kaip aš kažkada galėjau, bet vienas dalykas vis tiek yra svarbus, kad tai būtų žmogus, kuris supranta politinį veikimą. Aš buvau dirbusi prie politikos ir prie Seimų pakankamai daug metų, ir man nebuvo sunku įsijungti į Vyriausybės darbą, dėl to, kad ta patirtis – vienas žingsnis iki politiko – buvo pakankama, ir buvo galima gana greitai persijungti į politiko režimą.
Reikalavimas yra tas pats, kad tai būtų žmogus, kuris išmano politinio veikimo principus. Kad nebūtų taip, kaip pradžioje turėjome šitoje Vyriausybėje, kur žmonės tarsi ir profesionalūs ir turi, ką pasakyti, žino dalykus savo srityje, tačiau dėl to, kad nelabai turi patirties sąveikos su Seimu, kur galiausiai yra priimami visi sprendimai, net ir gana geri savo srities ekspertai negalėjo išlikti Vyriausybėje, dėl to, kad tas konfliktas buvo tiesiog nesuvaldomas“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Pasiūlymų į švietimo ministro poziciją turi visi partneriai
Kandidatė pripažino, kad kandidatų į švietimo, mokslo ir sporto ministro poziciją yra ne vienas, ir kandidatų į šią poziciją turi visi koalicijos partneriai.
„Taip atrodo, ir manau, kad tai nėra blogai, todėl, kad tada mes galime jau lyginti kelias kandidatūras, ir būtent tuo principu vertinti, koks asmuo galėtų užtikrinti, kad būtų pakloti bėgiai švietimo sistemos pertvarkai tokie, kurie nebūtų po ketverių metų išardyti“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Sukritikavo dėl kadrų politikos
Trečiadienį TS-LKD partijos sąrašo lyderė ir kandidatė į Ministrus Pirmininkus, TS-LKD partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis po viešai pasirodžiusios informacijos apie valdančiųjų bandymus įdarbinti sau galimai lojalius asmenis Vyriausybės atstovų įstaigoje, pranešimu spaudai paragino kadenciją baigiančius valdančiuosius susilaikyti nuo naujų paskyrimų ir įdarbinimų.
„Man labai gaila, bet iš to, ką matome pastarosiomis dienomis, panašu, kad tai yra geriausiose senovinėse (blogąja prasme) tradicijose, kai žmonės, išeidami iš politinės valdžios, savo rinkimų nelaimėjusius arba kažkokius kitus bendražygius stengdavosi kažkur „priparkuoti“ kažkokiuose postuose, kur jie galėtų tęsti savo veiklą.
Gal kitą kartą ten yra ir vykęs žmogus, kuris galėtų dirbti net ir Vyriausybei pasikeitus, bet kai šitaip paskubomis žmonės yra įdarbinami, tai ir tiems žmonėms metamas reputacijos šešėlis, nes tada iš karto kyla didelių abejonių, ir naujai Vyriausybei yra surišamos rankos pasirinkti iš geriausių kandidatų, kurie galėtų pretenduoti“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Ji tokį veikimą vadino „bebrine tradicija“.
„Ji kažkodėl tęsiasi, ir dėl to labai liūdna“, – sakė I. Šimonytė.