Šioje apygardoje po sekmadienį vykusio antrojo Seimo rinkimų turo susiklostė nedažnai pasitaikanti situacija – E. Pupinis ir Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkas Gintautas Paluckas sulaukė identiško rinkėjų palaikymo. Tačiau konservatoriaus pergalę nulėmė apygardą tik antradienį pasiekę keli pasiklydę išankstinio balsavimo vokai.
Susumavus galutinius rezultatus paaiškėjo, kad Utenos apygardoje už E. Pupinį balsavo 7 076 piliečiai, o už G. Palucką 7 071.
Dar iki pasiekiant išankstinio balsavimo vokams, Utenos rinkimų apygardos rinkimų komisija pirmadienį perskaičiavusi visus vienmandatės rinkėjų balsus, nustatė, kad G. Paluckas surinko 7 070 rinkėjų balsų, o E. Pupinis – 7 072 balsus.
Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) pirmininkės Lauros Matjošaitytės teigimu, pirmadienį skelbta informacija, esą į Uteną keliauja 7 pasiklydę vokai buvo klaida.
„Mes patikslinome ir, kaip sakė apygarda, buvo gauti 6 vokai. Matyt kai rinkimų naktį mums perdavė informaciją apie pasiklydusius balsus, pačios apygardos kažką ne taip surašė. Galbūt, priskaičiavo prie Utenos apygardos dar vieną voką“, – Eltai aiškino VRK vadovė, pažymėdama, kad nepaisant visko dabar jau galima konstatuoti konservatoriaus pergalę.
„Yra 5 balsų skirtumas todėl konstatuojame faktą, kad ponas Edmundas Pupinis Utenos vienmandatėje apygardoje buvo išrinktas Seimo nariu“, – teigė L. Matjošaitytė.
Pasak jos, VRK šeštadienį rinksis į posėdį, kuriame, išnagrinėjus visus gautus skundus dėl rinkimų rezultatų, bus patvirtinti galutiniai rinkimų rezultatai. O lapkričio 3 dieną išrinktiems parlamentarams turėtų būti įteikti Seimo nario pažymėjimai.
ELTA primena, kad sekmadienio vakarą VRK skelbė, kad tiek už G. Palucką, tiek už E. Pupinį antrajame rinkimų ture balsavo po 7 075 rinkėjus.
Pirmajame Seimo rinkimų ture konservatorių atstovas E. Pupinis surinko 29,46 proc. balsų, o LSDP lyderis G. Paluckas liko antroje vietoje su 19,99 proc. balsų.
Utenos vienmandatėje perskaičiavus balsus, partijų pasidalintų mandatų skaičiai nesikeičia. Naujajame Seime daugiausia mandatų – 50 – turės konservatoriai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 32 mandatus, socialdemokratai – 13 mandatų, Liberalų sąjūdis – irgi 13, Laisvės partija – 11, Darbo partija – 10, Lietuvos lenkų rinkimų akcija Krikščioniškų šeimų sąjunga ir socialdarbiečiai turės po 3 mandatus, po 1 mandatą turės Lietuvos žaliųjų partija ir partija „Laisvė ir teisingumas“.