Pusę šių metų rudens pasižymėjo išskirtine šiluma. Dar beveik pusę rugsėjo lepino vasariška šiluma.
Rugsėjo mėnesio vidutinė oro temperatūra buvo 2,6 °C aukštesnė nei standartinė klimato norma (SKN – 1981–2010 metų meteorologinių elementų vidutinė reikšmė Lietuvoje). Ypač šiltas ir sausas buvo trečias dešimtadienis, kuris buvo net 4,3 °C šiltesnis ir 91 % sausesnis nei įprastai Lietuvoje.
Besibaigiantis spalis taip pat lepina neįprasta šiluma. Pirmasis spalio dešimtadienis buvo 3,9 °C šiltesnis ir 60 % mažiau kritulių sulaukęs nei įprastai. Antrasis pasižymėjo įprastomis šilumos sąlygomis, tačiau gerokai lietingesnis: iškrito 2 kartus daugiau kritulių nei įprastai.
Prognozuojama, jog lapkričio antros pusės oro temperatūra Lietuvoje bus iki 2,0 °C aukštesnė nei SKN. Žvelgiant bendrai į visą mėnesį numatoma, kad oro temperatūra turėtų būti iki 1,5 °C aukščiau normos (SKN 1,9 °C).
Numatoma, kad lapkričio antroje pusėje iškritęs kritulių kiekis turėtų būti iki 15 % didesnis nei daugiametis vidurkis, o per visą mėnesį iškritęs kritulių kiekis turėtų būti taip pat didesnis (iki 10 %) nei SKN (SKN 58 mm).
Apibendrinant galima sakyti, kad kol kas lapkritis pasižymės šiltesnėmis ir šiek tiek drėgnesnėmis sąlygomis nei įprasta Lietuvoje.
Nuo 1961 m iki šiol:
• Šilčiausi lapkričiai Lietuvoje buvo registruoti: 1978 ( vidutinė mėnesio oro temperatūra 5,8 °C), 2000 (5,4 °C), 2013 ir 2019 (4,9 °C);
• Šalčiausi: 1993 ir 1998 (-4,2 °C), 1965 (-2,7 °C), 1988 (-1,1 °C).
• Žemiausia oro temperatūra užfiksuota –23,0 °C (1998, Varėna);
• Aukščiausia oro temperatūra užfiksuota +18,9 °C (2018, Druskininkai).
• Daugiausiai kritulių fiksuota: 1963 (120 mm), 1969 (111 mm), 1981 (92 mm);
• Mažiausiai: 1993 (12 mm), 2018 (19 mm), 2014 (25 mm).