Kas parą atvejų skaičiui augant šimtais, medikai ragina elgtis atsakingai ir kuo labiau apriboti veiklas bei kiekvienam asmeniškai būti atsakingu.

Prof. Mindaugo Stankūno teigimu, tokios priemonės kaip kontaktų atsekimas šiuo metu nebeturi didelė reikšmės dėl didelio diagnozuojamų atvejų skaičiaus.

Anot jo, dabartinė epidemijos kontrolė primena „kažką panašaus, kaip koks M. Jordanas varinėtųsi apie Jus kamuolį, o Jūs bėgiotumėt, mosikuotumėt rankomis ir... na tipo žaidžiat“.

Jam antrina ir prof. V. Kasiulevičius.

„Jeigu NVSC info yra tiesa, kontaktų nustatymas nebėra efektyvus, o COVID-19 kontrolė šalyje prarasta. Patenkame į ypač didelio viruso plitimo zoną, kai virusą gali platinti kiekvienas asmuo. Didžiausias iššūkis bus situacija gydymo įstaigose, nes pritrūksime ne lovų, o medikų“, – savo feisbuko paskyroje rašo prof. V. Kasiulevičius.

Profesorius teigia, kad visuomenė turi mokėti kritiškai ir protingai elgtis šioje situacijoje, atsakingai vartoti vaistus, iš kurių paracetamolis ir ibuprofenas šiuo metu yra reikalingiausi.Taip pat svarbus ir rizikos grupėje esančių asmenų saugojimas.


Tikriausiai po šio Facebook‘o įrašo būsiu pavadintas „Apokalipsės raiteliu“ ar pan., bet kažkas tai turi pasakyti:
1️⃣...
Posted by Mindaugas Stankunas on 2020 m. spalio 26 d., pirmadienis


Didžiausias iššūkis dar prieš akis

Remdamasis pirmosios bangos patirtimi, prof. M. Stankūnas teigia, kad svarbiausias uždavinys šiuo metu – sveikatos apsaugos sistemos apsauga.

„Jau iš pirmo piko žinome, kad hospitalizacijų skaičiaus augimas atsilieka nuo naujų atvejų augimo. Pavyzdžiui, pirmojo piko metu didžiausi naujų atvejų skaičiai buvo fiksuojami kovo paskutinėmis ir balandžio pirmomis dienomis, o hospitalizuotų asmenų skaičius piką buvo pasiekęs balandžio 13-26 d., vidutiniškai 135 hospitalizuoti COVID-19 pacientai. Tad hospitalizuotų pacientų skaičius augs“, – rašo M. Stankūnas.

Profesorius ragina valdžią ir sveikatos sistemos specialistus kuo greičiau paruošti ir įgyvendinti visuotinio karantino planą, kuris turėtų būti švelnesnis, nes kai kurie apribojimai nėra reikalingi, tačiau karantinas turėtų būti gerokai griežtesnis už dabartiniu apribojimus.

„Šis karantinas turėtų būti su aiškia pabaigos data. Ir nuleistomis galvomis turėtume pasakyti, kad jis yra skelbiamas todėl, kad nesugebėjome padaryti savo namų darbų ir pasiruošti antrajam pikui. Šio karantino suteikta kiekviena minutė turėtų būti išnaudojama tam, kad būtų parengta aiški strategija, priemonės, algoritmai kaip valdyti šią krizę toliau“, – rašo profesorius.

Tuo tarpu prof. V. Kasiulevičius ragina žmones saugumu rūpintis patiems ir elgtis atsakingai: nebūti patalpose be kaukės arba tiesiog nebūti ten, kur gyvybinio poreikio nėra.

„Nei akimirkai neabejokite, kad mūsų valstybė šį smūgį atlaikys, nes valstybė yra ne valdžia, o mes patys“, – rašo V. Kasiulevičius.

Prof. M. Stankūno nuomone, turi atsirasti ir labai aišku mokslininkų ir specialistų patariamasis komitetas.

„Nemeluokime sau. Jei neveiksime dabar... vis tiek tą darysime ateityje, bet su jau žymiai liūdnesnėmis pasekmėmis. Ta palyginus rami kalba, kuri buvo praeitą savaitę ten ir pasiliko. Šiandien yra šiandien“, – rašo M. Stankūnas.