„Kalbėjome apie principus, kaip pradėsime derybas. Pristatėme, kaip mes tą matome. Formalios derybos dar nėra prasidėjusios. (…) Patys esame apgalvoję, kad į derybas ateiname be raudonų linijų, pirmiausia, pirmiausia esame pasiruošę išklausyti koalicijos partnerius, postų sau nesame numatę, norime išgirsti, ką mato koalicijos partneriai, ir tada pradėti diskusiją nuo ten“, – sakė G. Landsbergis.
TS-LKD sąrašo lyderė minėjo, kad svarbiau už aritmetinius skaičiavimus, dalinantis pozicijas svarbiau yra kandidatų kompetencija.
„Turbūt proporcijos pradinei diskusijai svarbios, bet daug svarbiau yra darbai, ir žmonės, kurie gali tuos darbus padaryti. Jeigu atsitiktų taip, kad kažkokia galima koalicijos partnerė pasiūlytų kandidatą į ministeriją, į kurią mes taip pat pasiūlėme kandidatą, bet tas kandidatas turėtų didesnį pasitikėjimą visuomenėje, ir mano asmeniniu vertinimu tai būtų geresnis kandidatas, man tikrai nebūtų didelė problema, kad tas kandidatas nėra TS-LKD, o koalicijos partnerių kandidatas. Manau, kad svarbiausia yra sutarti dėl darbų, ir galėti kartu dirbti“, – kalbėjo I. Šimonytė.
TS-LKD pirmininkas G. Landsbergis pasikartojo anksčiau išsakytą mintį, kad galėtų bendradarbiauti su dalimi išrinktųjų, kurie laimėjo rinkimus išsikėlę save patys. Jis neatmetė, kad tarp tokių asmenų galėtų būti Vytautas Bakas, Algirdas Butkevičius.
I. Šimonytė paminėjo, kad tarp kandidatų, kuriuos ji pati turi mintyje, yra ir Seimo narių.
„Bet tai nėra žmonės, kurie būtų labai nustebę, jei jų pavardė būtų įvardinta“, - sakė ji. Konkrečių pavardžių TS-LKD įvardinti nenorėjo.
Nemano, kad kils prieštarų dėl požiūrio į gerovės valstybę
Konservatorių lyderiai sakė, kad per susitikimą su prezidentu pasikalbėjo apie situaciją, išgirdo sveikinimus ir siūlymą toliau bendradarbiauti. Per susitikimą su šalies vadovu kalbėta ir apie gerovės valstybę. I. Šimonytė teigė, kad šia tema tarp G. Nausėdos ir jų požiūrio esminės prieštaros nematė.
„Man atrodo, kad tai niekada nebuvo konceptualaus ginčas. Tai yra neužvadinimo, o turinio klausimas“, – kalbėjo I. Šimonytė, kuri po susitikimo teigė susidariusi įspūdį, kad prezidentas yra susipažinęs su jų partijos programa.
Ji akcentavo, kad, jų požiūriu, gerovės valstybė neįmanoma be pasitikėjimo. Todėl konservatoriai kelia sau tikslą atkurti pasitikėjimą politika ir sprendimais. I. Šimonytė kaip gerovės valstybės elementus minėjo ir stiprias viešąsias paslaugas, galimybių žmonėms, kurie jaučiasi atskirti nuo bendros dinamikos, sudarymą.
Pokyčiai švietime ir sveikatos sistemoje būtų susieti su tikslais
Galima kandidatė į premjeres pokyčiams sveikatos ir švietimo sistemose nenorėjo naudoti žodžio reforma, tačiau akcentavo, kad pirmiausia šiose srityse reikėtų susitarti dėl tikslų.
Kalbėdama apie švietimą, ji akcentavo, kad turėtų būti kalbama apie paslaugų prieinamumą, kuris „užtikrintų vienodas starto sąlygas vaikams nepriklausomai nuo to, kur jie gyvena“.
Sveikatos apsaugoje ji akcentavo, kad reikėtų sutelkti pastangas, kad ilgėtų Lietuvos gyventojų sveiko gyvenimo trukmė. O paskui jau, pasak jos, reikėtų skaičiuoti, kiek tiems tikslams reikėtų lėšų, ir kokiomis lėšomis tai finansuoti.
Peržiūrės įsipareigojimus
TS-LKD sąrašo lyderė teigė matanti nemažai požiūrio taškų, kur jų ir koalicijos partnerių pozicijos sutampa. Vienu jų ji minėjo tai, kad valstybė į verslo sritį turėtų žengti tik kraštutiniu atveju.
„Mes turime labai panašų matymą – ten, kur veikia rinka, arba, kur reikia kitokių valstybės intervencijos priemonių – tarkime reguliavimo, mokesčių, kažkokių antimonopolitinių įstatymų, tai tą valstybė ir turėtų daryti, o į verslą mestis tik pačiu paskutiniu kraštutiniu atveju, kai jau niekas neveikia“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Politikės vertinimu, taip pat neblogai sutariama dėl to, kad „reikia kuo mažiau pančioti žmones reikalavimais, kurie nekuria didelės pridėtinės vertės, o kurie kuria tik administracinį ir biurokratinį srautą“.
„Neblogai matome, kad dažnai tuose reikalavimuose pasimetame ir patys, ir institucijos, kurios tai turi įgyvendinti“, – kalbėjo I. Šimonytė, kurios manymu pasitikėjimo kultūra leistų kai kurių perteklinių reikalavimų atsisakyti.
Pasak galimos kandidatės į premjeres, bus diskutuojama dėl Vyriausybės DNR plano.
„Turbūt rasime sutarimą, kaip galėtume pakoreguoti ateinančių metų biudžeto projektą, kad neprisiimtume įsipareigojimų, kurie mūsų ateities raidai nėra svarbūs ir prasmingi“, – sakė I. Šimonytė.
TS-LKD sąrašo lyderė patvirtino, kad su 2021 m. biudžetu naujų mokesčių iniciatyvų nesiūlys.
„Su šių metų biudžetu yra kažkokių techninių pakeitimų Vyriausybės pateikta, tai jie, manau, kad ir liks. (…) O kažkokių iniciatyvų iki metų pabaigos mokesčių srityje mes turbūt nenorėtume teikti, todėl, kad nėra galimybių jų normaliai aptarti, ir, galiausiai, nėra tam ir poreikio“, – sakė I. Šimonytė.
Ji sutiko, kad galima būtų diskutuoti apie nulinį tarifas reinvestuojamo pelno.
„Bet tuomet reikia labai aiškiai suprasti, koks yra visas mokesčių modelis. Tai reiškia – ką mes apmokestiname – ar vartojimą, ar likusį pelną, ar kažkokius kitus principus taikome? Tai yra diskusijų dalykų. (…) Turime laiko, tai nėra šios dienos klausimas“, – sakė I. Šimonytė.
Iki šiol opozicijoje buvę konservatoriai sekmadienį laimėjo Seimo rinkimus iškovoję 50 mandatų ir pradėjo derybas dėl centro-dešinės valdančiosios koalicijos su Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės partija. Šios jėgos turėtų trapią 74 narių daugumą Seime. Konservatoriai kviečia telktis ir kitas partijas.