Įtakos turės ir koronavirusas
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) docentas Kęstutis Girnius Delfi teigė, jog centro dešinei šių rinkimų rezultatas itin geras.
„Čia yra faktiškai tvirta koalicija – su 74 mandatais, jie turės ir šalutinį palaikymą, gal koks Remigijus Žemaitaitis palaikys, Vytautas Bakas tai tikrai, iš kitų partijų. Ir tada jau nebus jokio reikalo kviesti kitų. Turbūt pakalbės su Darbo partija, bet darbiečių kviestis nereikia, tai sukeltų daugiau problemų. Manau, kad rezultatai yra kur kas geresni, nei jie įsivaizdavo prieš tris savaites. Čia toks beveik stebuklas“, – Delfi kalbėjo politologas.
Klausimų K. Girniui kilo dėl būsimų derybų.
„Kiek ten bus pretenzijų tų mažesnių partijų. Vis tiek čia nėra lygiaverčiai partneriai, nes konservatoriai turi apytiksliai penkis kartus daugiau mandatų nei liberalai ir Laisvės partija. Kausimas, kaip tas derybas ves I. Šimonytė“, – kalbėjo pašnekovas.
„Ta mažoji partija gali išmušti gerokai daugiau postų, sakydama, kad neis į koaliciją, o rinkimų laimėtojai negalės sukurti daugumos. Bet šiuo atveju, kai yra tokia persvara, tai labai sunku būtų paaiškinti, jei pavyzdžiui, Laisvės partijos vadovė Aušrinė Armonaitė sakytų, jog ne visus pageidavimus įvykdė, tad neina. Tokiu atveju rinkėjai jaustųsi apgauti. Manau, kad A. Armonaitė ir niekas kitas nedrįstų to daryti“, – derybų dėl valdančiosios koalicijos likimą brėžė politologas.
K. Girnius įvertino ir liberalų norą gauti Seimo pirmininko postą. Ekspertas priminė, jog 2016 metais panašų rezultatą turėjusi Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) šios pozicijos negavo.
„Manau, gana aišku, kad tos trys partijos turės dirbti kartu. O kadangi konservatoriai turi tokią persvarą, tai turi teisę daugiau ar mažiau nustatyti sąlygas“, – teigė jis.
VU TSPMI politologas K. Girnius aiškino, kad įtakos naujos Vyriausybės formavimui turės ir koronavirusas.
„Gali būti spaudimas greičiau susitarti, kad būtų galima tuos reikalus tvarkyti. Ir tai gali paskatinti konservatorius daryti didesnes nuolaidas, nei jie darytų kitomis aplinkybėmis. Kad viskas greičiau vyktų, nebūtinai sklandžiau“, – sakė jis.
Teks susitaikyti
Politologas teigė, jog Laisvės partijos lyderė yra labai ambicinga, todėl gali kilti neramumų.
„Yra ganėtinai griežti reikalavimai. Bus labai sunku, kad pritartų tam, ko ji nori. Kiekvienu atveju gana griežtai gali būti keliamas klausimas – jei jai neduos visko, ko ji nori, ar ji eis į koaliciją“, – kritinį tašką įvardijo jis. Kartu pašnekovas pripažino, kad neįsivaizduoja scenarijaus, kuriame A. Armonaitė ir jos vedama Laisvės partija neitų į valdančiąją koaliciją.
K. Girnius teigė, kad mažiausiai valdančiosios koalicijos daliai – Laisvės partijai – teks susitaikyti, jog ne visi jų pasiūlymai bus išgirsti.
„Po kiek laiko galėtų būti, bet aš manau, kad iš pradžių po tokios nelauktos pergalės turėtų būti geros valios perteklius. Problemų gali kilti šiek tiek vėliau, bet tikrai neįsivaizduoju, kad būtų neišsprendžiamų problemų. A. Armonaitė turės įsisąmoninti, jog ji tikrai negali tikėtis, kad didžioji dalis jos partijos reikalavimų bus patenkinti“, – prognozavo jis.
Švietimą prioritetu įvardijusi Laisvės partija, anot K. Girniaus, galėtų tikėtis šios srities ministerijos portfelio.
„Manau, kad čia yra sprendimo reikalas. Laisvės partija jau senai kalba apie švietimą, tai yra toks postas, kurį galėtų konservatoriai duoti šiai partijai ir sakyti, kad štai, mes jums duodame gardų kąsnelį, laikykite tai savo laimėjimu. Tikrai manau, kad tai nebūtų blogas sprendimas“, – teigė VU TSPMI politologas.
Kitokia Lietuva
Paklaustas, kokioje Lietuvoje pirmadienio rytą pabus rinkėjai, K. Girnius teigė, kad šiek tiek kitokioje. Bet ar ji bus geresnė, ar prastesnė, jis sunkiai galėjo įvardyti.
„Aš manau, kad mes turėsime šiek tiek kitokią Lietuvą. Ar ji bus geresnė, paaiškės tik po kokių 2–3 metų. Kiekviena naujai atėjusi valdžia daug ką žada, bet atsiranda daug problemų. Ir klausimų įgyvendinimas gerokai kitoks“, – prognozavo pašnekovas.
Jis pridūrė, jog būtina pabrėžti ir rinkėjų apsisprendimą.
„Svarbu, kad Lietuva yra centro kairės šalis, bet jeigu prastai valdo, gali baigtis blogai. Baigėsi blogai ankstesnei koalicijai, kai žmonės nusigręžė nuo socdemų. Dabar žmonės nusisuko nuo valstiečių. Tai yra teigiamas ženklas – Lietuvos rinkėjai darosi šiek tiek racionalesni“, – Delfi sakė K. Girnius.
Pakanka sklandžiam darbui užtikrinti
Kaip matyti iš rinkimų rezultatų, jei tokia koalicija susiformuotų, ji Seime turėtų 74 balsus. Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė Delfi sakė, kad tiek pakaktų sklandžiam darbui užtikrinti.
„Tai yra vadinamoji minimalios pergalės koalicija. Iš kitos pusės, aišku, manau, jie norėjo didesnių skaičių, nes turint aštuoniasdešimt kelis jau yra kita manevro laisvė.
Bet aš šiuo atveju nedramatizuočiau, nes tie patys valstiečiai pagal frakcijas jau kurį laiką gyveno be 71 balso, tačiau šiek tiek manevravo“, – teigė politologė.
R. Urbonaitės teigimu, darbo efektyvumui įtakos turės ir opozicijos drausmingumas. Pašnekovė abejojo, kad ji galėtų būti labai vieninga.
„Kad darbiečiai, socialdemokratai, valstiečiai balsuos unisonu, šiek tiek abejoju. Natūralu, kad manevro laisvė yra mažesnė, saugi zona irgi yra mažesnė, bet aš manau, kad dirbti tikrai yra įmanoma“, – sakė politologė ir pridėjo, kad valdantiesiems reikės įdėti daugiau pastangų ir skirti laiko didesniam organizuotumui.
Laisvės partija neturi kito pasirinkimo
Nors Laisvės partijos pirmininkė A. Armonaitė yra pasakiusi, kad tam tikrais klausimais su konservatoriais susitarti būtų sudėtinga, o partijos siekiai dekriminalizuoti mažų kiekių kanapių turėjimą, sudaryti galimybes tos pačios lyties asmenims kurti šeimas kelia daug aršių diskusijų, R. Urbonaitė nemano, kad tai taps kliūtimis koalicinėse derybose.
„Mes kalbame apie kelis klausimus ir kai kurie iš jų, beje, turi palaikymą netgi tarp tų pačių konservatorių. Pati I. Šimonytė visai neseniai akcentavo, kad tarp konservatorių balsuojant dėl tos pačios lyties partnerystės buvo palaikymas. Tai reiškia, jog nėra taip, kad visa konservatorių frakcija būtų nusiteikusi prieš.
Dėl to paties dekriminalizavimo klausimo. Čia yra ne tik partijų pozicijos. Galų gale, pažiūrėkime, ką kalba teisės ekspertai, ką jie apie tai sako. Visi juk kalba ne apie tiesiog narkotikų legalizavimą. Pirmiausiai mes kalbame, ar už tai iš karto turėtų būti baudžiamoji atsakomybė“, – sakė R. Urbonaitė.
Politologės teigimu, kartais Laisvės partiją bandoma dirbtinai radikalizuoti ir ją padaryti išskirtinę. Be to, pastebėjo politologė, Laisvės partijai nesusitarus dėl dalyvavimo šioje koalicijoje jokio kito varianto tiesiog neliktų.
„Laisvės partija apskritai neturi labai daug šansų turėti kokią nors kitą koaliciją, su kuria sutartų. O kokie kiti variantai? Gerai, Laisvės partija nueina į opoziciją. Kaip po ketverių metų keičiasi ta situacija? Ar atsiranda jai naujų koalicijos partnerių? Ne, ji turi tai, ką turi“, – sakė politologė.
R. Urbonaitė teigė, kad būtų labai keista, jei nors viena iš šių trijų partijų galiausiai išeitų iš derybų, nes nepavyko susitarti.
Keli postai bus geidžiamiausi
Sekmadienio naktį Liberalų sąjūdis pareiškė, kad norėtų švietimo ministro posto. Apie švietimą, kaip vieną svarbiausių prioritetų, kalbėjo ir Laisvės partija.
„Dar ir konservatoriai nespjaus į švietimo ministro postą. Manau, yra postų, dėl kurių kova bus aštresnė. Vienas iš tokių gali būti būtent švietimo ministro postas“, – sakė politologė.
Ji kaip labai svarbius paminėjo ir finansų ministro, sveikatos ministro postus.
„Nepamirškime, mes turime rimtą pandemiją ir akivaizdu, kad ten situacija šiandien kaip niekada įtempta. Čia yra tokie kritiniai taškai“, – komentavo R. Urbonaitė.
Politologė sakė, kad ant derybų stalo postų labai daug, ir tai – ne tik ministrų kėdės.
„Aš manau, kad jeigu kalbama apie finansų ministro postą, abejoju, ar Ingrida Šimonytė jį kam nors atiduotų, nes premjerui finansų ministras yra faktiškai jo dešinioji ranka. Gali būti, kad ji vis dėlto norės žmogaus, kuriuo labai pasitikėtų ir kurį galbūt net pati būtų pasirinkusi“, – teigė pašnekovė.
Socialdemokratai yra „o kas, jeigu“
Nors koalicijos derybose šiuo metu dalyvauja trys partijos, rinkimų naktį Gabrielius Landsbergis teigė, kad mato poreikį kalbėtis ir su socialdemokratais. Anot R. Urbonaitės, tai yra apsidraudimas.
„Čia „o kas, jeigu“. Natūralu, kad matant tą nedidelę persvarą galima galvoti apie vadinamąjį ketvirtą koalicijos partnerį, bet tik tada, jeigu matytųsi, kad jo tikrai labai reikia“, – įžvalgomis dalijosi politologė.
Vis dėlto, įsitikinusi ji, jei kalba su socialdemokratais ir būtų, ji būtų atskira ir vyktų tik tada, jei tam pritartų kiti koalicijos partneriai.
„Jos (trys partijos – Delfi) tampa pagrindinėmis, o dėl ketvirtos spręs, matyt, jau ne vien konservatoriai ir ne vien Gabrielius Landsbergis arba Ingrida Šimonytė. Čia jie sau yra pasilikę dar šiokią tokią manevro laisvę“, – sakė politologė.
Tačiau ji abejojo, ar socialdemokratai su pasiūlymu jungtis prie valdančiosios koalicijos apskritai sutiktų.
„Turiu labai daug abejonių, ar jie sutiktų kalbėtis. Manau, kad socialdemokratams dabar tikslingiausia vis dėlto būtų eiti į opoziciją ir pabandyti išspręsti savo vidines problemas“, – sakė R. Urbonaitė.
Kas ir kiek?
Sekmadienį, pasibaigus antrajam Seimo rinkimų turui, paaiškėjo, kad parlamente dirbs dešimties politinių jėgų atstovai ir keturi save iškėlę kandidatai.
BNS pateikia mandatų skaičių pagal partijas:
Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai – 50 mandatų;
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 32 mandatai;
Liberalų sąjūdis – 13 mandatų;
Lietuvos socialdemokratų partija – 13 mandatų;
Laisvės partija – 11 mandatų;
Darbo partija – 10 mandatų;
Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga – 3 mandatai;
Lietuvos socialdemokratų darbo partija – 3 mandatai;
Partija „Laisvė ir teisingumas“ – 1 mandatas;
Lietuvos žaliųjų partija – 1 mandatas;
Save iškėlę kandidatai – 4 mandatai.
Parlamente dirba 141 Seimo narys.