G. Landsbergis kandidatavo konservatorių bastione
„Už ką balsuoti abejonių nekilo, balsavau už Gabrielių Landsbergį. Mano nuomone, jis kitokios, aukštesnės kultūros politikas, nei dabartinė valdžia. Pakaks „valstiečių“ valdymo ir jų draudimų. Turi ateiti permainos“, – sakė Kaune, konservatorių bastionu vadinamoje Centro – Žaliakalnio rinkimų apygardose balsavusi pusamžė moteris.
Į antrąjį turą su konservatorių lyderiu G. Landsbergiu pateko „valstiečių“ atstovė, šiai partijai nepriklausantis parlamentarė Audronė Jankuvienė. Sprendžiant iš kitų kalbintų rinkėjų pasisakymų, sekmadienį nemažai žmonių prie urnų ėjo balsuodami ne „už“, bet „prieš“.
„Negalima leisti, kad konservatoriai vėl įsigalėtų. Girdėjome, kas buvo skelbiama – jie jau ruošiasi diržų suveržimui, pensijų ir išmokų mažinimui, įteisins „tų žmonių“ santuokas. Todėl mano balsas vienareikšmiai „prieš“ anūką“, – sakė vyresnio amžiaus kaunietis.
Dar keli rinkėjai sakė nelabai turėję iš ko rinktis, tad balsavę, jų teigimu, prieš mažesnę blogybę. Du kalbinti sutuoktiniai pripažino rinkimų biuletenius sugadinę.
Centro – Žaliakalnio vienmandatė rinkimų apygarda tapo vienintele, kur 2016 metais vykusiuose Seimo rinkimuose konservatoriams pavyko išsaugoti savo pozicijas, pergalę šventė G. Landsbergis. Kitose Kauno vienmandatėse apygardose konservatorius nuvainikavo rinkimus laimėję LŽVS atstovai.
Rinkosi mažesnę blogybę
Apie balsavimą „prieš“ minėjo ir kitose Kauno rinkimų apygardose balsavę kauniečiai, jų pasirinkimo motyvai buvo patys įvairiausi.
„Balsavau „prieš“ Aurelijų Verygą. Jau atėjo laikas baigti su tais draudimais, kuriais jis labiausiai ir garsėjo. Pasirinkimo neturėjau, balsavau už Tėvynės sąjungos atstovę Gintarę Skaistę, nors nelabai man ji patinka, girta vairavo, teises buvo pragėrusi“, – sakė Panemunės rinkimų apygardoje balsavęs studentiško amžiaus kaunietis.
Kita jauna rinkėja sakė esanti liberalių pažiūrų, tad antrajame rinkimų ture balsavusi „prieš“ valdančiuosius valstiečius.
„Gaila, kad nesu registruota Savanorių apygardoje, kur į antrąjį turą pateko Laisvės partijos atstovas. Pirmajame ture balsavau už liberalų sąjūdį, tad dabar už konservatorių Vytautą Juozapaitį, o tiksliau sakant – „prieš“ valstiečių atstovą“, – sakė mergina.
„Nereikia leisti įsigalėti konservatoriams. Labai abejoju, kad jiems rūpėtų paprasti žmonės, jų likimai. Todėl ir balsavau prieš juos“, – minėjo pusamžė moteris.
Balsavę už valstiečius nori darbų tęstinumo
„Svarbu, kad ir toliau vyktų Kaune pradėti darbai. Tiek metų miestas nebuvo tvarkomas, kai jį valdė konservatoriai – visiškai apleistas. Dabar akivaizdu, kad pagaliau atsirado ir noro, ir galimybių miestą keisti. Žinote, būtų labai skaudu, kad viskas imtų ir sustotų. Todėl balsavau už mero V. Matijošaičio remiamus „valstiečius“, kad jo pradėti darbai toliau būtų daromi, kad nebūtų jam trukdoma“, – portalui „Delfi“ apsisprendimo motyvus sakė balsą atidavusi kaunietė.
Kitas, už Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą balsą atidavęs Kaune rinkėjas minėjo esantis patenkintas Vyriausybės darbu, o pandemijos laikotarpiu nematantis poreikio kažką keisti.
„Valdančiuosius kaltina dėl įvairių suvaržymų ir ribojimų. Tačiau jie neišvengiami. Pasižiūrėkite į susirgimų statistiką ir viskas bus aišku. Valdžia kito pasirinkimo neturi, tie ribojimai yra būtini. Manau, kad elgiamasi protingai, todėl ir balsavau už juos“, – svarstė rinkėjas.
Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, kurios atstovai sekmadienį rungėsi su konservatoriais antrame rinkimų ture, niekada Kaune nėra turėję bent kiek stipresnių politinių pozicijų. Jų triumfą Kauno vienmandatėse per praėjusius Seimo rinkimus iš esmės lėmė aktyvi miesto mero V. Matijošaičio parama. Taip pat balsuota ir „prieš“ pabodusius, kadencija po kadencijos į Seimą Kaune rinktus konservatorius. Pralaimėjimui įtakos turėjo ir Kauno konservatorių viduje vykę konfliktai.
Tačiau šį kartą panašu, jog V. Matijošaičio parama partneriams nėra tokia intensyvi, kokia buvo prieš ketverius metus. Be to Kauno mero populiarumas miestiečių tarpe taip pat nebe toks, koks buvo anksčiau. Tad gali būti, jog Kauno mero paramos faktorius renkant Seimo narius miesto vienmandatėse apygardose šįkart jau nebebus esminis.