Negalutiniais duomenimis, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai užsitikrino 49 mandatus. Valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga Seime turės 32 atstovus.

Potencialūs konservatorių partneriai Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija iškovojo atitinkamai 12 ir 11 mandatų. Tai reiškia, kad šios trys partijos centro-dešinės koalicijoje Seime gali turėti 72 balsus iš 141.

2020 metų Seimo rinkimų antrasis turas
Tokiu pačiu sparčiu žingsniu, kaip įėjo, I. Šimonytė išėjo iš Seimo, ir išvažiavo.
Trys partijos išplatino deklaraciją dėl koalicijos: formuojama Vyriausybė, vadovaujama ŠimonytėsPo vidurnakčio trys partijos: Laisvės, Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos vadovai paskelbė bendrą deklaraciją dėl koalicijos formavimo pradžios.Deklaracijos tekste rašoma, kad rinkėjai išreiškė naujos politikos viltį.„Lietuva į ketvirtą Nepriklausomos atkurtos Valstybės dešimtmetį įžengė su žemais pasitikėjimo demokratija, jos pagrindinių institucijų bei tarpusavio vieni kitais rodikliais. Šalyje vyraujančios nepasitikėjimo tendencijos grėsmingos tiek valstybingumui, tiek Lietuvos demokratinei raidai.Mūsų piliečių balsavimas 2020 m. Seimo rinkimuose išreiškė naujos politinės kultūros ir kokybės lūkestį“, - rašoma tekste.„Visuomenė išreiškė pasitikėjimą demokratinėmis, teisės viršenybės principą, žmogaus teises gerbiančiomis politinėmis partijomis, o šalį valdžiusių atžvilgiu sumenkęs pasitikėjimas liudija politinių permainų būtinybę“, - teigiama dokumente, kurį pasirašė visų trijų politinių partijų lyderiai.„Esame pasiryžę telktis siekdami atkurti pasitikėjimo ryšius Valstybėje bei tarp jos žmonių ir formuoti koaliciją bei Vyriausybę, vadovaujamą Ingridos Šimonytės“, - teigia partijos.O tam bus ieškoma pritarimo ir iš kitų politinių jėgų.„Lietuva bus stipresnė, jei politinės jėgos gebės rasti ilgalaikius susitarimus dėl svarbiausių Valstybės ir visuomenės raidos klausimų. Esame pasiruošę atstovauti visus Lietuvos piliečius, o ne tik tuos, kurie balsavo už mūsų politines jėgas. Todėl prie sutarimų dėl svarbiausių koalicijos darbų kviesime prisijungti ir kitas parlamentines politines jėgas bei svarstysime įtraukti jų programines idėjas“, - rašoma dokumente.
Šimonytė: kiekvienai ministerijai galiu pasiūlyti po kandidatą į ministrus Seimo rinkimus laimėjusios konservatorių partijos sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė tiksi, kad visos kandidatūros, kurias ji galimai teiks prezidentui Gitanui Nausėdai, klausimų pastarajam nesukels.„Aš esu linkusi klausytis įvairių nuomonių, įskaitant ir Respublikos prezidento. Bet, man atrodo, kad Vyriausybės formavimo procedūros yra tokios, kad pirminė atsakomybė tenka tam, kas siūlo kandidatūras. Mandagu ir etiška aptarti ir pasiderinti, bet tikiuosi, kad pavyks pasiūlyti tokias kandidatūras, kurios didelių klausimų prezidentui nekels“,– LRT televizijai vėlų sekmadienio vakarą teigė I. Šimonytė.Į kokį konkretų skaičių ministerijų galėtų pretenduoti konservatoriai, I. Šimonytė pasakyti negalėjo.„Nėra tokio skaičiavimo, kad kažkiek ministerijų reikia pasilikti sau. Dėl ko reikia pasilikti sau? Dėl to, kad turėtum kažkokią ministeriją? Man atrodo, kad reikia kalbėti apie darbus, kuriuos reikia padaryti, o tada nutarti, kurios partijos siūlomas žmogus geriausiai galėtų tą darbą atlikti“, – teigė konservatorių sąrašo lyderė. Išryškėjus antrojo Seimo rinkimų turo rezultatams, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) paskelbė, kad imasi iniciatyvos formuoti valdančiąją koaliciją.TS-LKD sąrašo lyderė akcentavo kiekvienai ministerijai jau numačiusi po galimą kandidatą į ministrus. Visgi politikė tikino pasiruošusi išklausyti ir apsvarstyti ir Laisvės partijos, ir Liberalų sąjūdžio pasiūlymus.„Aš esu nusimačiusi žmones, kuriuos galėčiau siūlyti į bet kurią ministeriją, bet, akivaizdu, kad nebus tokios Vyriausybės, kurioje visi ministrai bus TS-LKD deleguoti atstovai“, – teigė I. Šimonytė.„Todėl aš turiu ką pasiūlyti, tačiau su malonumu išklausysiu, ką turės pasiūlyti mano kolegės iš Liberalų sąjūdžio ir Laisvės partijos“, – pridūrė ji.
Į Seimą atvyko I. Šimonytė, tačiau su žurnalistais papildomai bendrauti nepanoro. Paspartinusi žingsnį ji sakė einanti pasiimti daiktų, ir įėjo į Seimo rūmus.
Landsbergis dėl paramos kalbėsis su socialdemokratais TS-LKD pirmininkas Gabrielius Landsbergis teigė, kad nemato poreikio įtraukti kitas partijas į koaliciją, tačiau žada kalbėtis su opoziciniais socialdemokratais dėl jų siūlymų mainais už paramą kai kuriais klausimais.„Kalbėtis aš tikrai matau poreikį, galimybę ir neatmesiu, kad mes tą darysime tiek įtraukiant ir tų partijų, kurios, galbūt, neformuos Vyriausybės, darbus į programą, jeigu jie yra suderinami – su ta pačia Socialdemokratų partija, su kuria buvome kartu opozicijoje ir dažnai gynėme labai panašius principus ir vertybes“, – sakė jis.„Tikėčiausi, kad yra suderinamumo, jeigu toks interesas būtų, iš jų partijos ir lygiai taip pat norėčiau tikėtis ir palaikymo darbams, kurie ir jiems yra priimtini: kalbėsime apie švietimo srities svarbius darbus ar sveikatos srities darbus“, – sakė jis.  G. Landsbergis taip pat sakė manantis, kad konservatorių sėkmę galėjo lemti valdančiųjų „valstiečių“ pasirinkta strategija raginti „balsuoti prieš konservatorius, Landsbergį, Laisvės partiją“.„Mūsų pozicija buvo kitokia: skatinome balsuoti už, nesivėlėme į kritiką, neatsakinėjome į primestus kaltinimus, akcentavome savo privalumus, kaip mes juos supratome, kaip mes tikėjomės, kad mus supras rinkėjas, siekiame pasiekti antrojo turo rinkėją (...), t.y. socialdemokratų, Darbo partijos“, – sakė G. Landsbergis.
Socdarbiečiai ir LLRA Seime turės po tris mandatus Kadenciją baigiančio Seimo valdančiajai koalicijai priklausantys socialdarbiečiai  ir Lietuvos lenkų rinkimų akcija – Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA) naujajame parlamente turės po tris mandatus. Juos partijų atstovai laimėjo vienmandatėse apygardose. Abi politinės jėgos pirmajame rinkimų ture neperžengė 5 proc. slenksčio ir į parlamentą nepateko.Vienmandatėse apygardose mandatus antrame ture iškovojo Socialdemokratų darbo partijos atstovai Andrius Palionis, Jonas Pinskus ir Zigmantas Balčytis.  LLRA vienmandatėse apygardose pirmame ture laimėjo Česlavas Olševskis ir Beata Petkevič, o antrame – Rita Tamašunienė. Su 4,8 proc. rinkėjų balsų Lenkų rinkimų akcija partijų rikiuotėje liko septinta, o socialdarbiečiai su 3,17 proc., – aštunti.
Kandidatai į valdančiąją koaliciją susitinka Seime: liberalai prabilo apie tai, kokių pozicijų tikėtųsiNaktį į pirmadienį Seime susitinka kandidatai į valdančiąją koaliciją.Prie Seimo rūmų naktį sutiktas Liberalų sąjūdžio atstovas Simonas Gentvilas išvardijo, kokios sritys juos domintų.„Mes esame Valdyboje pasišnekėję apie švietimą, ekonomiką ir aplinkosaugą kaip prioritetines sritis, dėl kurių kalbėsimės su koalicijos partneriais, kur jaučiamės stiprūs. (…) Manau, kad ir sveikatos apsaugoje turime stiprių kandidatų ir aiškią politinę kryptį, kaip užsiimti ne politine, bet profesionalia sveikatos apsauga (...)“, - sakė S. Gentvilas.Jis taip pat paminėjo, kad visada buvo tokia tradicija, kad iš valdančiųjų antra didžiausia frakcija užima Seimo pirmininko postą. Liberalų sąjūdis į jį siūlytų partijos pirmininkę Viktoriją Čmilytę Nielsen.
Konservatoriai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija susitiko derėtis dėl valdančiosios koalicijos formavimo Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija sekmadienio naktį susirinko Seime derėtis dėl valdančiosios koalicijos formavimo.
Šimonytė apie koaliciją: matyt, reikės kalbėtis ir su kitomis partijomisTėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė Delfi teigė, kad nors valdančiajai koalicijai turėtų pakakti 2 partijų, Seime gali prireikti ir daugiau balsų, tad, tikėtina, reikės kalbėtis ir su kitomis partijomis. Ji taip pat nurodė, kad ministrų kabinetas bus formuojamas pagal komeptenciją, tikimasi, kad bent trečdalis jų bus moterų.„Turime skambių pergalių Kaune Klaipėdoje, kur gana seniai nebuvome laimėję vienmandačių, apygardų, kur tikrai džiaugiamės laimėję kaip Marijampolėje. Tuo požiūriu, individualiai žiūrint, tai labai geras rezultatas. Bet individualaus rezultato dar nepakanka, reikia susitarti dėl bendro darbo su kitomis partijomis. Aritmetiškai atrodo, kad pakaktų dar dviejų partijų, kurios natūralesnės Tėvynės sąjungos sąjungininkės, bet, matyt, kad reikės kalbėtis ir su kitomis politinėmis jėgomis, kad palaikymo parlamente būtų daugiau nei vien skaičiuojant aritmetinę daugumą.Kol kas mes pradėsime kalbėtis su Aušrine ir Viktorija, kaip žmonėmis, su kuriais kartu ir opozicijoje dirbome. Dėl to turime natūralią bendruomenišką veikimo patirtį. Sudėtinga nėra kalbėtis, bet toliau jau tartis reikia dėl konkrečių darbų ir susitarti, ar tai reiškia, kad tikrai susitarsim, norėčiau to tikėtis, bet tai tik mano lūkestis“, – teigė I. Šimonytė.Pasak jos, svarbiausia yra susitarti dėl bendros politinės krypties.„Svarbiausia ne susitarti, koks bus PVM tarifas, o ką apskritai nori per keturis metus padaryti. Kur turi būti tas pokytis, kurį visuomenė pajustų ir apskritai įvertintų, kuria linkme judame. Turbūt pagrindinis darbas, kad ir kaip jis neskambėtų labai apčiuopiamai, tai atkurti pasitikėjimą pačia politika, kad politikai gali kalbėtis, kad Seimo darbe ne kas turi daugumą važinėja volu per tuos kas neturi daugumos, o diskusija. Mažiau tempo, mažiau įstatymų nukaltų per vieną sesiją, bet kažkas, kas turi poveikį žmonių gyvenimui. Ir čia grįžtama prie pamatinių pozicijų, kaip švietimas. Susitarimas per visą politinį spektrą turi būti pasiektas, nes tada po kitų ar dar kitų rinkimų kyla grėsmė, kad prasidėtų vėl kokia eilinė švietimo reforma. Matyt, kad čia būtų tiesiog kitoks darbo būdas. Dėl to mums sutarti pavyktų. Mano kolegės Seime yra tie žmonės, kurie gali įsiklausyti, diskutuoti, girdėti kitą nuomonę ir prisidėti prie to politinės kultūros pokyčio“, – teigė ji.Kalbant apie ministrų kabinetą, I. Šimonytė pabrėžė, kad derėtis reikės dėl darbų ir kas juos kompetentingai galėtų atlikti. Ji taip pat įvardijo, kad Vyriausybėje tikisi matyti daugiau moterų.„Norėčiau vertinti ne pagal svorius, kiek ministerija kokių pinigų turi, koks jos biudžetas, o jei konkretus darbas, jam turi būti kompetentingas žmogus, kas gali pasiūlyti kompetentingą žmogų, ir būtų smagu, jei ne vienas kompetentingas žmogus pasiūlytas būtų moteris. (…) Trečdalį tikiuosi, kad tikrai pavyks, o norėčiau ir daugiau“, – teigė I. Šimonytė
Armonaitė: taip, galimai prasideda konsultacijosDelfi šaltinių žiniomis, konservatoriai sekmadienio vakarą vyksta į Seimą, kur turėtų prasidėti valdančiosios koalicijos derybos. Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė po transliacijos Delfi studijoje paklausta, ar ruošiasi vykti į Seima, atsakė: „Arba į Seimą, arba į partijos štabą“. Pasiteiravus, ar šią naktį prasidės koalicijos derybos Armonaitė atsakė: „Galimai taip. Konsultacijos“. Seime turėtų susitikti konservatorių ir liberalų partijų atstovai.
Marių apygardoje suskaičiavus visus rezultatus laimėjo Lina Girskienė (LVŽS) – 57,50 proc., Kęstutis Navickas (TS-LKD) – 42,50 proc.Pajūrio apygardoje laimėjo Simonas Gentvilas (LRLS) – 56,88 proc., Arūnas Barbšys (TS-LKD) – 43,12 proc.Danės apygardoje laimėjo Arvydas Pocius (TS-LKD) – 54,68 proc., Saulius Budinas (LRLS) – 45,32 proc.Baltijos apygardoje suskaičiavus visų apylinkių rezultatus laimėjo Audrius Petrošius (TS-LKD) – 53,04 proc., Mindaugas Bastakis (LVŽS) – 46,96 proc.Saulės apygardoje laimėjo Domas Griškevičius (išsikėlė pats) – 61,11 proc., Valerijus Simulik (LVŽS) – 38,89 proc.Nevėžio apygardoje suskaičiavus visus rezultatus laimėjo Bronislovas Matelis (TS-LKD) – 53,77 proc., Kęstutis Lukoševičius (LVŽS) – 46,23 proc.Alytuje laimėjo Vytautas Bakas (išsikėlė pats) – 59,42 proc., Povilas Labukas (TS-LKD) – 40,58 proc. Duomenys 18 iš 19 apylinkių.Aukštaitijos rinkimų apygardoje suskaičiavus visus rezultatus laimėjo Guoda Burokienė (LVŽS) – 52,56 proc., Jurga Girdzijauskienė (TS-LKD) – 47,44 proc.Plungės–Rietavo apygardoje laimėjo Jonas Varkalys (LRLS) – 64,48 proc., Jurgis Razma (TS-LKD) – 35,52 proc.Kuršo apygardoje laimėjo Antanas Vinkus (LVŽS) – 61,10 proc., Juozas Mažeika (TS-LKD) – 38,90 proc.Žemaitijos šiaurinėjė apygardoje suskaičiavus visų apylinkių rezultatus laimėjo Valius Ąžuolas (LVŽS) – 64,25 proc., Tomas Martinaitis (LSDP) – 35,75 proc.
Matjošaitytė: jei nepasikeis skaičius, laimi PupinisUtenos rinkimų apygardoje – neeilinė situacija. Vienodą balsų skaičių – po 7075 balsus–surinko Edmundas Pupinis (TS-LKD) ir Gintautas Paluckas (LSDP). Laimėtoju VRK paskelbė E. Pupinį.Kaip „Delfi“ teigė VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė, įvykis – beprecedentis.„Tikrai netikėta, absoliučiai neeilinė situacija, beprecedentis įvykis“, – sakė ji.Anot VRK pirmininkės, Seimo rinkimų įstatyme yra numatyta, kas tokiu atveju laikomas laimėtoju.„Jeigu per pakartotiną balsavimą abu kandidatai gauna vienodą balsų skaičių, Seimo nariu tampa tas kandidatas, kuris balsuojant pirmą kartą buvo gavęs daugiau balsų. Šiuo atveju būtų ponas Pupinis“, – aiškino L. Matjošaitytė.Pašnekovė teigė, kad jei ir pirmajame ture abu kandidatai būtų surinkę po vienodą balsų skaičių, laimėtojas būtų nustatomas burtais.„Šioje vietoje Seimo nariu tampa tas, kuris pirmame ture gavo daugiau rinkėjų balsų ir, komisijos turimais duomenimis, jau rytoj apygardos rinkimų komisija renkasi į rinkėjų balsų perskaičiavimą“, – sakė L. Matjošaitytė.
Karbauskis pripažino pralaimėjimąArtėjant vidurnakčiui Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis pripažino pralaimėjimą.„Tikrai taip, mes neturime iniciatyvos formuoti valdančiąją daugumą“, - sakė politikas.Rezultatus jis vertino „normaliai“.„Normaliai vertinu. Svarbu, kad žmonės atėjo į rinkimus. O jie yra tokie, kokie yra“, - teigė politikas.
Socialdemokratų partijos lyderis Gintautas Paluckas ir konservatorių kandidatas Edmundas Pupinis Utenos vienmandatėje apygardoje surinko po lygiai balsų. Suskaičiavus rezultatus visose 32-ose apylinkėse E. Pupinis ir G. Paluckas surinko po 7075 balsus, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys. Utenos rinkimų apygardos komisijos pirmininkė Rolanda Gudynienė BNS patvirtino, kad pirmadienį planuojamas balsų perskaičiavimas.
Šimonytė imasi iniciatyvos burti koaliciją, žada keisti koronaviruso valdymo modelįTėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija imasi iniciatyvos formuoti valdančiąją koaliciją. Pirmieji kontaktai su abiem liberaliomis politinėmis jėgomis – Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės partija jau buvo.„Faktas tas, kad kažkas, kas yra didžiausias, o dėl to ginčų nėra, TS-LKD gautas mandatų skaičius bet kuriuo atveju bus didžiausias, turi iniciatyvos teisę pradėti siūlyti kalbėtis kažkuriems partneriams. Galima užfiksuoti pasiūlymą kalbėtis. O toliau jau reikia ir kitos pusės“, - sakė TS-LKS sąrašo lyderė Ingrida Šimonytė.I. Šimonytė sakė, kad vienas iš pirmųjų jos darbų būtų keisti pandemijos valdymo būdą, kad jame būtų daugiau skaidrumo. „Pirmiausia, turbūt, reikia keisti patį valdymo būdą, mūsų vertinimu, ir tą ne kartą esame sakę, kad pirmiausia turėtų būti labai aišku, kas su kuo kalbasi, apie ką ir kaip yra priimami sprendimai. To, ko šiandien labiausiai pasigendame – pasigendame ir skaidrumo, ir aiškumo, kas pataria, ar iš vis pataria, kodėl vienus ar kitus patarimus Vyriausybė pasirenka ir kieno žodis šioje situacijoje lemiamas“, – teigė I. Šimonytė.
Utenos apygardoje lygiosios. Abu surinko po 50 proc. balsų. Ir 7075 balsai. Tačiau laimėjo Edmundas Pupinis iš TS-LKD, nes jis vyresnis pagal amžių. Gintautas Paluckas iš LSDP pralaimėjo.
A. Armonaitė ne kartą akcentavo, kad partija siektų kurti laisvesnę Lietuvą. Paklausta, ar yra kažkoks planas, kokių dabar galiojančių draudimų sąrašą inicijuotų peržiūrėti ar keisti, politikė sakė, kad partija tai jau yra aptarusi valdyboje.„Yra keletas dalykų, kurie šiuo metu labai kenkia žmonėms. Pavyzdžiui, amžinas embrionų šaldymas kenkia poroms, kurios yra nevaisingos ir bando pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo paslauga. Šitą dalyką reikia atšaukti iš karto.Peržiūrėti kai kuriuos galbūt ir alkoholio kontrolės sprendimus, tačiau tai yra kitas darbas“, – teigė A. Armonaitė.Paklausta, ar kaip ir „valstiečiai“ darbą Seime pradės nuo pagalbinio apvaisinimo įstatymo, A. Armonaitė sakė: „Gali būti, kad atitaisysime tas drakoniškas klaidas, kurias jie padarė, kurios kenkia nevaisingoms šeimoms“.Laisvės partijos lyderė kalbėjo ir apie lengvųjų narkotikų dekriminalizavimą bei galimybę kurti šeimas tos pačios lyties poroms.
Viktorija Čmilytė-Nielsen apie galimus postus partijai: norėtų Seimo pirmininko pozicijos ir 2-3 ministerijųĮpusėjus Seimo rinkimų balsų skaičiavimui, tiesioginėje konferencijoje Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad jau vėlų vakarą, kai paaiškės didžioji dalis rezultatų, bus galima kalbėti apie koaliciją. Ji tikisi centro dešinės valdančiosios koalicijos. Politikė taip pat įvardijo, kokių postų Seime partija tikėtųsi.Pasak V. Čmilytės-Nielsen, liberalios partijos Seime jau turi stiprų balsą. Ji įsitikinusi, kad Liberalų sąjūdžio rezultatai po skaičiavimų bus dar geresni.„Manau, kad liberalios partijos gali tapti svaria atsvara kitokiems sprendimas ir turės stiprų balsą koalicijoje, jei tokia būtų“, – sako pašnekovė.Politikė užsimena, kad jeigu po šių rinkimų dėliotųsi centro dešinės koalicija, ką ji ir prognozuoja, Liberalų sąjūdis taip pat norėtų dalyvauti derybose dėl valdančiosios koalicijos.„Tai reikia apsispręsti, ar mėginsime pradėti derybas dėl centro dešinės koalicijas. Mes matome daugiausiai sąlyčio taškų ir ir konservatoriais, ir su Laisvės partija“, – pabrėžia pašnekovė.Politikė, paklausta, kokios pozicijos Seime jai ir jos partijai būtų įdomios, sako, kad apie savo asmenines ambicijas kalbėti nėra linkusi, tačiau užsiminė apie kelias galimas pozicijas. Ji taip pat sako, kad partijai įdomios Seimo pirmininko pozicija ir dvi-trys ministerijos. Ji įvardija, kad Liberalų sąjūdis prioritetą teikia švietimo, aplinkos, ekonomijos ir inovacijų sritims, taip pat sveikatos ir vidaus reikalų sritims.V. Čmilytė-Nielsen, paklausta, ar Seimo pirmininku galėtų likti Viktoras Pranckietis, kuris Liberalų sąjūdžio sąraše buvo antras, sako, kad partija jį buvo įvardijusi kaip šešėlinį žemės ūkio ministrą.
Armonaitė: Laisvės partija norėtų prisidėti prie centro-dešinės koalicijos Pirmą kartą Seimo rinkimuose dalyvavusios Laisvės partijos lyderė Aušrinė Armonaitė teigia, kad partija prisidėtų prie centro-dešinės koalicijos, jeigu sulauktų tokio pasiūlymo.„Esminė žinia, kurią šiandien tikriausiai galima pasakyti: mes norėtume prisidėti prie centro-dešinės koalicijos, įgyvendinti pokyčius Lietuvai. Jeigu gausime šį kvietimą, mes jį svarstysime“, – žurnalistams sekmadienio vakarą sakė A. Armonaitė.
Girnius: tarp dešinės valdančiųjų ir prezidento gali būti nemažai įtamposPolitologas Kęstutis Girnius specialioje Delfi rinkimų nakties laidoje teigė, kad tarp dešinės koalicijos ir prezidento gali kilti nemažai įtampos. Mat prezidentas akcentuoja gerovės valstybę, o dešinieji gali būti nelinkę skirti daugiau pinigų toms sritims, kurios aktualiausios Gitanui Nausėdai.„Ryškiausias momentas, kad vis dėlto Kauną ir Vilnių visiškai užvaldė dešiniosios jėgos. Konservatoriai laimės bent 18 iš 20 vietų, tai jiems sudaro tvirtą užnugarį. Ne taip blogai pasirodė ir Klaipėdoje bei dar kai kuriose kitose vietose. Mano apskaičiavimu, jie gali turėti iki 50 mandatų, o tai labai tvirtas skaičius. Kartu su Laisvės partija, jai per antrą turą nelabai sekėsi, tik dvi vietas laimėjo, gal dar trečią, bet ne taip gerai kaip įsivaizdavo. Liberalų sąjūdis ir apytikriai surinks apie 6 vietas. Tai koalicija gali turėti jau kokias 72 vietas, dar prie jų gali prisidėti ir balsavimą paremti Žemaitatis, Bakas. Manyčiau, kad ryškus pokytis ir didelis smūgis kairiosioms jėgoms buvo tai, kad Lenkų rinkimų akcija nepateko, negavo 5 proc.“, – teigė politologas.„Panašu, kad ir Paluckui pavyks laimėti. Vos vos, bet laimės, o jei būtų pralaimėjęs, jam kiltų pasitraukimo iš pareigų poreikis. Vėl matėsi miestų susiskirstymas, kaimų susiskirstymas. „Valstiečių“ pasirodymas kaime šiek tiek silpnesnis. Teigiamas ženklas, kad daug daugiau žmonių balsavo nepaisant pandemijos ir tai, galbūt, yra pavyzdys kitiems rinkimams, kad būtų galima balsuoti visą savaitę, ne tik keletą dienų“, – pridūrė K. Girnius.K. Girnius teigė, kad labai nustebtų, jei į koaliciją būtų kviečiama ir Darbo partija. Tai būtų sunku paaiškinti konservatorių rinkėjams. Tačiau, anot jo, gali būti neoficialūs susitarimai, kuomet reikės daugiau balsų priimant svarbesnius sprendimus.Pasak jo, pirmiausia pagrindinė problema valdantiesiems bus, kaip įveikti pandemiją, ar įvesto karantiną. Antra – biudžetas, kiek bus bandoma suveržti diržus.„Manau daug to nebus. Bet apskritai gali būti nemažai įtampos su prezidentu, jis pabrėžia gerovės valstybę. Aiškiai formulavo, kad jam tai svarbus dalykas, o Armonaitė kaip tik prieš kelias minutes pasakė, kad rūpinsimės tais, kurie kuria darbo vietas sau ir kitiems. Tai centro dešinės politika, manau, kad nedidins biudžeto, augimą sustabdys ir gerokai mažiau finansuos tokias programas, kurios svarbios prezidentui. Nebus skiriama pakankamai lėšų, kad būtų mažinama socialinė atskirtis tokiu mastu, kokiu norėtų pats prezidentas.Bus įtampos, bet Nausėda ką parodė, per pirmuosius pusantrų metų, kad puikiai supranta, jei nori ką nors pasiekti, vis dėlto turi bendradarbiauti su valdančiąja dauguma. Nors jis gali būti nepatenkintas, mėgins sėkmingai vetuoti kai kuriuos įstatymus, manau jis nebus kaip Grybauskaitė, kuri puolė ir kritikavo kiekvieną valdančiąją koaliciją. Nepaisant skirtumų, manau, Nausėdai centro kairės koalicija būtų kai kuriais atžvilgiais mielesnė. Bet milžiniškų dramatiškų konfliktų nebus. Jis vis dėlto santūrus žmogus“, – svarstė politologas.
Suskaičiavus duomenis iš 6 apylinkių (iš viso – 12), Pilaitės–Karoliniškių vienmandatėje apygardoje kol kas įtikinamai pirmauja Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos kandidatė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. Kol kas R. Morkūnaitė-Mikulėnienė surinko 60,26 proc. balsų. Jos konkurentas premjeras Saulius Skvernelis turi 37,27 proc. balsų.
Danės rinkimų apygardoje suskaičiavus visus balsus laimėjo Arvydas Pocius (TS-LKD) – 54,68 proc., Saulius Budinas (LRLS) – 45,32 proc.Mažeikiuose laimėjo Laima Nagienė (LVŽS) – 68,86 proc., Lina Rimkienė (TS-LKD) – 31,14 proc. Duomenys 15 iš 17 apylinkių. Aukštaitijos rinkimų apygardoje suskaičiavus visus rezultatus laimėjo Guoda Burokienė (LVŽS) – 52,56 proc., Jurga Girdzijauskienė (TS-LKD) – 47,44 proc.
Opoziciniai konservatoriai laimėjo Seimo rinkimus, gali suburti koaliciją su liberalaisOpozicijoje esantys konservatoriai laimėjo Seimo rinkimus ir gali suburti valdančiąją koaliciją su dviem liberalų partijomis, rodo sekmadienio vakarą paskelbti preliminarūs antrojo turo balsavimo rezultatai.Negalutiniais duomenimis, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai užsitikrino 49 mandatus. Valdančioji Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga Seime turės 32 atstovus.Potencialūs konservatorių partneriai Liberalų sąjūdis ir Laisvės partija iškovojo atitinkamai 12 ir 11 mandatų. Tai reiškia, kad šios trys partijos centro-dešinės koalicijoje Seime gali turėti 72 balsus iš 141. Pirminiais duomenimis, socialdemokratai Seime turės 15 atstovų, Darbo partija iškovojo dešimt mandatų.Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga bei Lietuvos socialdemokratų darbo partija turės po tris parlamentarus.Šie duomenys atspindi rezultatus 1764-iose apylinkėse iš 1914.
Partijų pirmavimas vienmandatėse suskaičiavus 1764 iš 1914 apylinkių rezultatus (pirmauja/dalyvauja):Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai – 25/54Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 16/32Lietuvos socialdemokratų partija – 7/12Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis – 6/9Išsikėlę patys – 4/6Laisvės partija – 3/12Lietuvos socialdemokratų darbo partija – 3/4Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga – 1/2Darbo partija – 1/2Lietuvos žaliųjų partija – 1/1Partija „Laisvė ir teisingumas“ – 1/1Centro partija - tautininkai – 0/1
Nemenčinės apygardoje laimėjo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos - Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė Rita Tamašunienė – 63,33 proc. Antroje vietoje – TS-LKD atstovas Justas Džiugelis 36,67 proc. Duomenis iš 25 apylinkių pateikė 20.
Jastramkis: po rinkimų daliai rinkėjų teks grįžti į realybęVilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas, politologas Mažvydas Jastramskis specialioje Delfi laidoje kalbėjo, kad dar negalima tvirtai atsakyti, kas formuos valdančiąją diskusiją, tačiau neišsižada savo prognozės, kad visgi dauguma turėtų atitekti centro dešinei.„Yra tų rezultatų, kaip Utenoje, kur 50 proc. ir, neaišku, ar rezultatas nepasikeis į vieną ar kitą pusę. Tokios dvikovos, kaip Utenoje, kur socdemas prieš konservatorių. Dabar mano skaičiavimais ta situacija, kad dešinė lyg turi 71 mandatą, bet klausimas, ar nepasibaigs su 70 ar 75 yra atviras. Nes yra daug mikro dvikovų. Vienas dalykas, kuris nedaug mane stebina, kad LSDDP gali būti Seime. Galvojau, kad vienas, bet galbūt trys – Balčytis, Pinskus, Palionis. Tokių mažų kandidatų ir nepriklausomų išėjimas irgi gali kažkiek pamaišyti kortas galutinėje dėlionėje“, – teigė jis.Anot M. Jastramskio, prognozių jis nekeičia.„Prognozės, kurios buvo bendrai, kad visgi centro dešinei turėtų užtekti daugumos, aš vis dar laikausi. Ir manau, kad rezultatai krypsta link to. Dėl to būtent kiek mandatų, kaip prognozėje ir parašiau tą P.S., tai nėra mokslinės prognozės. Turėti mokslinę prognozę, turėtum turėti duomenis iš visų 68 antrame ture buvusių vienmandačių. Čia apibendrintos prielaidos“, – sakė politologas.Laidoje paklausta, kuri pusė dešinės koalicijoje gali nusileisti neišduodama savo vertybių. Politologas pabrėžė, kad dalis Laisvės partijos rinkėjų turės grįžti į realybę.„Nei viena. Tai koalicinė politika. Jei Seime visos partijos, jų programinės pozicijos nesiskirtų, mums nereikėtų koalicijų, turėtume dvi partijas. Tai šioje vietoje priimu kaip normalų dalyką. (…) Deja Laisvės partijos dalis rinkėjų, spėjame taip, bet ir iš manobalsas,lt duomenų, nemaža dalis yra pirmą kartą rinkėjai. Tai šitie rinkėjai turi suprasti, kad politikoje yra taip, kad jei gavai 9 proc., balsų, nereiškia, kad visi turi daryti kaip tu. Kitas dalykas, kad tu turi rinktis. Arba lieki principingas 100 proc. ir eini į opoziciją, bet tada gauni koaliciją partiją, kur dar toliau nuo tavo pažiūrių. Demokratija yra pliuralizmas, daug interesų grupių įsivaizdavimų, kaip politika turėtų veikti, be kompromisų sunkiai įsivaizduočiau. Klausimas, kaip tai rinkėjai įsivaizduoja, visokių yra, bet po rinkimų, reikės sugrįžti šiek tiek į realybę“, – kalbėjo politologas.
Paluckas  svarsto darbą opozicijoje Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas sako, kad Seimo rinkimų antrojo turo rezultatus vertina neblogai, ir sako neatmetantis galimybės dirbti nei valdančiojoje koalicijoje, nei opozicijoje. „Pagal tai, ką matome dabar, situaciją galima vertinti neblogai, reikia skaičiuoti iki galo ir visas apylinkes suskaičiavus galėsime arba džiaugtis arba kai kas ir nelabai, bet situaciją vertiname gerai. Po pirmo turo turo emocinio šoko atsigavome ir antrame ture parodėme, ką galime“, – žurnalistams sekmadienį sakė G. Paluckas.„Seime dirbsime kaip nuspręsime, jei formuosis koalicija ir mus kviesis, visa partija svarstysime (...), bet dirbti opozicijoje yra tokia pat lygiavertė galimybė“, – kalbėjo socialdemokratų partijos vadovas. Jis sakė, kad kol kas kitų partijų kvietimų nėra gavęs ir su niekuo nesiderėjo. G. Paluckas antrajame rinkimų ture vienmandatėje Utenos apygardoje varžosi su konservatoriumi Edmundu Pupiniu. Socialdemokratai rinkimų pirmajame ture liko ketvirtoje vietoje ir daugiamandatėje apygardoje užsitikrinę 8 mandatus. Dar 12 kandidatų vienmandatėse apygardose pateko į antrąjį turą. Prieš ketverius metus socialdemokratai užsitikrino 17 mandatų Seime.
Armonaitė apie būsimą koaliciją: lauktume kvietimo Įpusėjus Seimo rinkimų balsų skaičiavimui, tiesioginėje konferencijoje Laivės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė sako, kad vyksta puiki rinkimų šventė. Ji jau sveikina kai kuriuos savo kolegas.Pasak A. Armonaitės, ji jau sveikina savo bendražygę, kuri, panašu, jau pateko į Seimą.„Noriu pasveikinti savo bendražygę, kuri laimėjo Silvą Lengvinienę, kuri, panašu, kad laimi Elektrėnų-Kaišiadorių vienmandatėje“, – sako A. Armonaitė.Paklausta apie galimas koalicijas, politikė sako, kad kol kas apie jas nebuvo kalbėta, tačiau ji pridūrė, kad lauks centro dešinės lyderių kvietimo jungtis į valdančiąją koaliciją.„Pokalbiai dėl koalicijos nevyksta, nes norėjome sulaukti rezultatų. Aš manau, kad reikia suskaičiuoti balsus, kas laimi, tuomet lauktume kvietimo iš centro dešinės lyderių, tai tikliausiai Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų ir svarstytume galimybę dalyvauti tokioje koalicijoje“, – sako pašnekovė.
Nevėžio apygardoje suskaičiavus visus rezultatus laimėjo Bronislovas Matelis (TS-LKD) – 53,77 proc., Kęstutis Lukoševičius (LVŽS) – 46,23 proc.
Vilniaus Žirmūnų apygardoje laimėjo Paulė Kuzmickienė (Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai), surinkusi 64,34 proc. balsų, rezultatus pateikė visos apylinkės. Antra liko Monika Ošmianskienė (Laisvės partija), su 35,66 proc. balsų.
Šilainių apygardoje laimi Jurgita Šiugždinienė iš TS-LKD (56,73 proc.). Antroje vietoje – Ligita Valalytė iš LVŽS su 43,22 proc. Duomenis iš 11 apylinkių pateikė 4.Kalniečių apygardoje iš 12 apylinkių duomenis pateikė 4. Laimi Arvydas Anušauskas iš TS-LKD su 57,88 proc. Antroje vietoje – LVŽS atstovė Aušra Papirtienė su 42,12 proc.Savanorių apygardoje iš 16 apylinkių duomenis pateikė 9. Laimi Laisvės partijos atstovas Marius Matijošaitis – 51,95 proc. Paulius Pukševičius iš TS-LKD – antras su 48,05 proc.Petrašiūnų – Gričiupio apygardoje laimi TS-LKD atstovas Kazys Starkevičius su 56,30 proc. Antroje vietoje – Gediminas Vasiliauskas iš LVŽS. Jis surinko 43,70 proc. Duomenis iš 14 apylinkių pateikė 3.Panemunės apygardoje laimi Gintarė Skaistė iš TS-LKD – 58,64 proc. Antroje vietoje – Aurelijus Veryga iš LVŽS su 41,36 proc. Iš 13 apylinkių duomenis pateikė 5.Aleksoto – Vilijampolės apygardoje laimi TS-LKD atstovas Vytautas Juozapaitis su 55,96 proc. Antroje vietoje – Karolina Žekaitė iš LVŽS su 44,04 proc. Iš 13 apylinkių duomenis pateikė 8.Centro – Žaliakalnio apygardoje laimi TS-LKD atstovas Gabrielius Landsbegis (60,26 proc.). Nuo jo atsilieka LVŽS atstovė Audronė Jankuvienė – 39,74 proc. Iš 15 apylinkių duomenis pateikė 6.
Kelmės – Šilalės apygardoje laimėjo Remigius Žemaitaitis (Partija „Laisvė ir teisingumas“). Jis surinko 67,86 proc. Balsų. Antras – Jonas Gudauskas – TS-LKD (32,14 Proc.). Iš 54 apylinkių duomenis pateikė 48.Radviliškio – Tytuvėnų apygardos duomenis iš 36 apylinkių pateikė 36. Laimėjo TS-LKD atstovas Antanas Čepononis – 51,99 proc. Antras - Aurimas Gaidžiūnas iš LVŽS turi 48,01 proc.Nalšios pietinėje apygardoje laimi Gintautas Kindurys iš LVŽS (53,59 proc.). Antras – Šarūnas Birutis (LSDP). Jis surinko 46,41 proc. Iš 42 apylinkių duomenis pateikė 35.Trakų – Vievio apygardoje laimėjo LSDP atstovas Kęstutis Vilkauskas su 54,62 proc. Antra – Edita Rudelienė iš Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (45,38 proc.). Iš 34 apylinkių duomenis pateikė 27.Kaišiadorių – Elektrėnų apygardoje laimėjo Silva Lengvinienė iš Laisvės partijos (56,08 proc.). Antroje vietoje – Audronius Ažubalis (TS-LKD). Jis surinko 43,92 proc. Duomenis iš 35 apylinkių pateikė 29.
Partijų pirmavimas vienmandatėse suskaičiavus 1630 iš 1914 apylinkių rezultatus (pirmauja/dalyvauja):Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai – 26/54Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 16/32Lietuvos socialdemokratų partija – 7/12Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis – 6/9Išsikėlę patys – 4/6Laisvės partija – 2/12Lietuvos socialdemokratų darbo partija – 3/4Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga – 1/2Darbo partija – 1/2Lietuvos žaliųjų partija – 1/1Partija „Laisvė ir teisingumas“ – 1/1Centro partija - tautininkai – 0/1
Veryga: nepavydžiu politinei daugumai, kuri formuos VyriausybęSveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako manąs, kad dirbti opozicijoje nebūtų sunkiau nei valdančiojoje daugumoje. Jis taip pat pažymi, kad ketveri buvimo ministru metai jam nebuvo lengvi.„Ne, tikrai nebus sunku. Aš kaip tik manau, kad tai yra daug lengvesnė pozicija, negu būti valdančiojoje daugumoje, ir man tie ketveri metai nebuvo labai lengvi. Nuo pirmųjų savaičių aš turėjau tikrai labai intensyvų politinį laikotarpį, ir buvau pirmasis, kurį interpeliavo Seimas. Na, galiu pasakyti, kad ir kaip  būtų opozicijoje, tikrai nebus sudėtingiau, negu buvo mano pozicijoje. Tai čia bent jau iš mano taško vertinant“, – 15min. sekmadienį kalbėjo ministras.Be to, A. Veryga pridūrė, kad nepavydi politinei daugumai, kuri formuos Vyriausybę.„Jeigu aplinkybės susiklostys taip, kad kita politinė dauguma formuos Vyriausybę, formuos daugumą, tai tikrai nepavydžiu jiems, visiškai nuoširdžiai. Nes niekam pasaulyje dabar nėra lengva, nebus lengva ir Lietuvoje. Juo labiau nebus paprasta, matyt, ir pažadus pildyti, tuos, kurių buvo pridalinta. Ir kalbant apie laisvę ir mažiau draudimų, kaip matome, virusas plinta. Aš abejoju, ar kas nors išdrįs aukoti žmonių gyvybes ir nesiimti tokių priemonių, kurios tikrai nepatiks visuomenei“, – teigė jis.
Raudondvario apygardoje laimi Pranckietis Suskaičiavus 24 (iš 26 apylinkių) balsus, Raudondvario apygardoje laimi Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis.Išankstiniais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, su Liberalų sąjūdžiu kandidatuojantis V. Pranckietis yra surinkęs 50,24 proc. rinkėjų balsų, jo varžovė, socialdemokratų partijos kandidatė Raminta Popovienė – 46,91 proc. rinkėjų balsų.
 Paluckas Utenoje lenkia PupinįUtenos vienmandatėje rinkimų apygardoje, suskaičiavus didžiąją dalį apylinkių rezultatų, kol kas Seimo rinkimų antrajame ture laimi Lietuvos socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas.Jis Utenoje varžosi su konservatoriumi Edmundu Pupiniu.26 iš 32 apylinkių duomenimis, G. Paluckas turi 50,34 proc. rinkėjų palaikymą, o E. Pupinis – 47,65 proc.
Vilniaus Verkių apygardoje suskaičiavus 3 iš 9 apylinkių rezultatus, laimi Dainius Kreivys (Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai), surinkęs 68,05 proc. balsų. Antras – Gediminas Jaunius (Laisvės partija) su 31,95 proc. balsų. Duomenis pateikė 2 iš 9 apylinkių.
Telšių apygardoje iš 33 apylinkių jau suskaičiavo 30. Laimėjo Darbo partijos kandidatas Valentinas Bukauskas su 52,66 proc. balsų. Antras Algirdas Bacevičius ir Centro partijos – tautininkų. Jie surinko 47,34 proc.Šiaulių krašto apygardoje laimėjo Rima Baškienė iš Valstiečių ir žaliųjų sąjungos – 70,09 proc. Nuo jos atsilieko Kęstutis Masiulis (TS-LKD) – 29,91 proc. Iš 35 apylinkių duomenis pateikė 31.Sėlos rytinėje laimėjo socdemas Vidmantas Kanopka – 56,78 proc. Antras – pats išsikėlęs Raimundas Martinėlis – 43,22 proc. Iš 50 apylinkių duomenis pateikė 42.Molėtų – Širvintų apygardoje laimėjo Jonas Pinskus iš Socialdemokratų darbo partijos – 59,60 proc. Nuo jo atsiliko TS-LKD atstovas Valentinas Stundys – 40,40 proc. Duomenis iš 48 apylinkių pateikė 43.Jonavos apygardoje laimėjo Eugenijus Sabutis iš LSDP – 64,80 proc. Antroje vietoje – Rimantas Sinkevičius, Lietuvos socialdemokratų darbo partija (35,20 proc.). Iš 25 apylinkių duomenis pateikė 23.
Skvernelis: centro kairės pusė gali būti nemenka Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos sąrašo lyderis, premjeras Saulius Skvernelis Delfi teigė, kad neįsivaizduoja koalicijos tarp LVŽS ir Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų. Jo nuomone, valdančiąją koaliciją turėtų formuoti partija, gavusi daugiausia mandatų.„Tikrai būtų geras rezultatas jei būtų frakcija apie 30 žmonių. Plius, atrodo, kad rezultatai neblogi ir mūsų koalicijos partnerių, bent trys pirmauja. Taip pat potencialių kolegų Seime, socialdemokratų. (…) Taip, kad ta centro kairės pusė gali būti visai nemenka“, – teigė S. Skvernelis.Jo pasiteirauta, ar LVŽS ir Tėvynės sajunga – Lietuvos krikščionys demokratai galėtų sudaryti koaliciją.„Aš asmeniškai ne, bet vardan tos Lietuvos, galbūt partijos pirmininkai ir sėstų prie stalo kažkokioje vienoje ar kitoje situacijoje. Situacija nėra palanki, matome, kas darosi aplinkui visur ir pas mus. Bet nemanau, kad šiandien ta situacija, kai reikėtų kalbėti apie kažkokią plačią tėvynės gelbėjimo koaliciją“, – teigė S. Skvernelis.
Žemaitijos šiaurinėjė apygardoje laimėjo Valius Ąžuolas (LVŽS) – 64,56 proc., Tomas Martinaitis (LSDP) – 35,44 proc. Duomenys 47 iš 48 apylinkių.
Šilainių apygardoje laimi Jurgita Šiugždinienė iš TS-LKD (57,23 proc.). Antroje vietoje – Ligita Valalytė iš LVŽS su 41,46 proc. Duomenis iš 11 apylinkių pateikė 2.Kalniečių apygardoje iš 12 apylinkių duomenis pateikė 4. Laimi Arvydas Anušauskas iš TS-LKD su 57,88 proc. Antroje vietoje – LVŽS atstovė Aušra Papirtienė su 42,12 proc.Savanorių apygardoje iš 16 apylinkių duomenis pateikė 8. Laimi Laisvės partijos atstovas Marius Matijošaitis – 51,40 proc. Paulius Pukševičius iš TS-LKD – antras su 48,60 proc.Petrašiūnų – Gričiupio apygardoje laimi TS-LKD atstovas Kazys Starkevičius su 54,78 proc. Antroje vietoje – Gediminas Vasiliauskas iš LVŽS. Jis surinko 45,22 proc. Duomenis iš 14 apylinkių pateikė 2.Panemunės apygardoje laimi Gintarė Skaistė iš TS-LKD – 56,25 proc. Antroje vietoje – Aurelijus Veryga iš LVŽS su 43,75 proc. Iš 13 apylinkių duomenis pateikė 4.Aleksoto – Vilijampolės apygardoje laimi TS-LKD atstovas Vytautas Juozapaitis su 55,96 proc. Antroje vietoje – Karolina Žekaitė iš LVŽS su 44,04 proc. Iš 13 apylinkių duomenis pateikė 8.Centro – Žaliakalnio apygardoje laimi TS-LKD atstovas Gabrielius Landsbegis (58,21 proc.). Nuo jo atsilieka LVŽS atstovė Audronė Jankuvienė – 41,79 proc. Iš 15 apylinkių duomenis pateikė 5.
Plungės–Rietavo apygardoje laimėjo Jonas Varkalys (LRLS) – 64,73 proc., Jurgis Razma (TS-LKD) – 35,27 proc. Duomenys 34 iš 36 apylinkių.
Vytautas Landsbergis apie savo santykius su Liudviku Andriuliu: tokio giminaičio neįsileisčiau pro durisLietuvoje pasibaigus Seimo rinkimų II turui, „Delfi“ studijoje vieši prof. Vytautas Landsbergis, kuris sako, kad šiemet rinkimų kampanijos metodai buvo itin šiurkštūs. Jis prisimena ir nemalonų įvykį su giminaičiu verslininku Liudviku Andriuliu.V. Landsbergis įsitikinęs, kad šiemet rinkimų kampanija buvo negraži ir šiurkšti.„Metodai rinkiminės kampanijos kai kurie buvo šiurkštūs ir labai seni, bet turbūt tai dar veiksminga. Tai yra šmeižto už labai didelius pinigus kampanija. Jeigu žmones nuteikia balsuoti prieš ką nors, o ne už ką nors, tai nėra kelias į ateitį ir pažangą. Mes tai matome didelėse kitose valstybėse, tai nėra nieko naujo, bet norėtųsi aukštesnės kokybės“, – sako profesorius ir priduria, kad jį labai nuvylė kampanijos metu pasisakęs jo giminaitis L. Andriulis. Anot profesoriaus, tokio giminaičio jis „neįsileistų pro duris“.Tęsdamas pokalbį, V. Landsbergis tikina, kad jo manymu, tai, kad konservatorių sąrašą vedė Ingrida Šimonytė, o ne Gabrielius Landsbergis, yra geras sprendimas.„Nutarė taip, kad tokia taktika yra geresnė. Man atrodo, kad tai neblogas pamėginimas rodyti du lyderius, ne vieną kaip paprastai. Kai du, panašiau, kad tai yra komanda. Kalbant apie Vyriausybę, tai visi supranta, kad tai būtų Šimonytės Vyriausybė. Jeigu klostytųsi kairioji koaliciją, jie bandytų rodyti savo daugumą ir siūlyti Skvernelį. Nežinau, ar tai perspektyvu“, – sako pašnekovas.Jis įsitikinęs, kad I. Šimonytės Vyriausybė turėtų didelį visuomenės pasitikinėjimą. V. Landsbergis, paklaustas, kaip vertina A. Kubiliaus pasisakymą apie diržų veržimąsi, tikina, kad I. Šimonytė to daryti neskubėtų, tačiau sutinka, kad valstybės lėšos nebuvo naudotos protingai.
Vilniaus Senamiesčio – Žvėryno apygardoje pirmauja Viktorija Čmilytė-Nielsen (Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis), turinti 58,29 proc. balsų. Antras – Mykolas Majauskas (Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai), su 41,71 proc. balsų. Duomenis pateikė 2 iš 15 apylinkių.
Raseinių – Kėdainių apygardoje laimėjo LVŽS atstovas Arvydas Nekrošius (59,63 proc.). Antras – Vidmantas Merkliopas iš TS-LKD. Jis surinko 40,37 proc. Iš 60 apygardų duomenis pateikė 53.Kėdainių apygardoje laimėjo Tomas Balčiūnas (Lietuvos socialdemokratų partija) – 54,61 proc. Antras yra Darius Kaminskas, kuris išsikėlė pats – 45,39 proc. Iš 38 duomenis pateikė 32 apylinkės.Žiemgalos vakarinės apygardoje laimėjo socialdemokratas Liudas Jonaitis (53,53 proc.). Antroje vietoje – Arūnas Gumuliauskas (LVŽS). Jis surinko 46,47 proc. Duomenis iš 56 apylinkių pateikė 53.Sėlos vakarinėje apygardoje laimėjo pats išsikėlęs Valdemaras Valkiūnas – 58,78 proc. Antroje vietoje – Matas Maldeikis su 41,22 proc. (TS-LKD). Iš 44 apylinkių duomenis pateikė 39.Deltuvos šiaurinėje apygardoje laimėjo Tomas Tomilinas (LVŽS) su 54,12 proc. Antras – Sergejus Jovaiša iš TS-LKD su 45,88 proc. Iš 46 apylinkių duomenis pateikė 44.Nalšios šiaurinėje apygardoje laimėjo Algimantas Dumbrava iš LVŽS – 75,44 proc. Antras – Rimvydas Podolskis iš Darbo patijos (23,44 proc.). Iš 40 apylinkių duomenis pateikė 38.
Suskaičiavus duomenis iš 29 apylinkių (iš viso – 35), Šiaulių krašto vienmandatėje apygardoje kol kas įtikinamai pirmauja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos partijos narė Rima Baškienė.Kol kas R. Baškienė surinko 67,54 proc. balsų. Jos konkurentas Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Kęstutis Masiulis turi 29,35 proc. balsų.
Vilniaus Žirmūnų apygardoje laimi Paulė Kuzmickienė (Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai), surinkusi 59,9 proc. balsų. Antra – Monika Ošmianskienė (Laisvės partija) – 40,1 proc. balsų. Duomenis pateikė 4 iš 13 apylinkių.
Vilniaus Naujamiesčio – Naujininkų apygardoje atotrūkis tarp kandidatų auga: suskaičiavus 4 iš 13 apylinkių rezultatus, laimi Žygimantas Pavilionis (Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai), surinkęs 60,69 proc. balsų. Antras – Tomas Vytautas Raskevičius (Laisvės partija) – 39,31 proc. balsų.
Vilniuje Naujosios Vilnios apygardoje suskaičiavus 5 iš 13 apylinkių rezultatus pirmauja Romualda Poševeckaja (LLRA) – 59,28 proc., Monika Navickienė (TS-LKD) – 40,72 proc.
Danės rinkimų apygardoje suskaičiavus 11 iš 18 apylinkių rezultatus pirmauja Arvydas Pocius (TS-LKD) – 54,54 proc., Saulius Budinas (LRLS) – 45,46 proc
https://www.delfi.lt/video/aktualijos/isskirtinai-delfi-edmundas-jakilaitis-stabuose-kalbina-partiju-lyderius.d?id=85573077
Šilainių apygardoje Kaune iš 11 apylinkių duomenis pateikė 1. Laimi TS-LKD atstovė Paulė Kuzmickienė – 60,29 proc. Antra – Laisvės partijos atstovė Monika Ošmianskienė – 39,71 proc.Savanorių apygardoje iš 16 apylinkių duomenis pateikė 7. Laimi Laisvės partijos atstovas Marius Matijošaitis – 52,13 proc. Paulius Pukševičius iš TS-LKD – antras su 47,87 proc.Petrašiūnų – Gričiupio apygardoje laimi TS-LKD atstovas Kazys Starkevičius su 54,78 proc. Antroje vietoje – Gediminas Vasiliauskas iš LVŽS. Jis surinko 45,22 proc. Duomenis iš 14 apylinkių pateikė 2.Kalniečių apygardoje iš 12 apylinkių duomenis pateikė 4. Laimi Arvydas Anušauskas iš TS-LKD su 57,88 proc. Antroje vietoje – LVŽS atstovė Aušra Papirtienė su 42,12 proc.Panemunės apygardoje laimi Gintarė Skaistė iš TS-LKD – 55,48 proc. Antroje vietoje – Aurelijus Veryga iš LVŽS su 44,52 proc. Iš 13 apylinkių duomenis pateikė 3.Centro – Žaliakalnio apygardoje laimi TS-LKD atstovas Gabrielius Landsbegis (58,44 proc.). Nuo jo atsilieka LVŽS atstovė Audronė Jankuvienė – 51,56 proc. Iš 15 apylinkių duomenis pateikė 4.Aleksoto – Vilijampolės apygardoje laimi TS-LKD atstovas Vytautas Juozapaitis su 52,74 proc. Antroje vietoje – Karolina Žekaitė iš LVŽS su 47,28 proc. Iš 13 apylinkių duomenis pateikė 4.
Partijų pirmavimas vienmandatėse suskaičiavus 1433 iš 1914 apylinkių rezultatus (pirmauja/dalyvauja):Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai – 23/54Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 16/32Lietuvos socialdemokratų partija – 7/12Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis – 5/9Išsikėlę patys – 4/6Laisvės partija – 3/12Lietuvos socialdemokratų darbo partija – 3/4Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga – 2/2Darbo partija – 1/2Lietuvos žaliųjų partija – 1/1Partija „Laisvė ir teisingumas“ – 1/1Centro partija - tautininkai – 0/1
Centro – Žaliakalnio apygardoje laimi TS-LKD atstovas Gabrielius Landsbegis (58,44 proc.). Nuo jo atsilieka LVŽS atstovė Audronė Jankuvienė – 51,56 proc. Iš 15 apylinkių duomenis pateikė 4.
Landsbergis: laimėję rinkimus, konservatoriai tikrintų COVID duomenis Sulaukus rinkėjų palaikymo, viena pirmųjų konservatorių užduočių būtų tikrinti teikiamus duomenis apie koronaviruso pandemiją, sako Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų lyderis Gabrielius Landsbergis.„Labai stebina, kad būtent ta diena, kai Lietuva nesugebėjo suskaičiuoti atvejų, yra antrojo turo rinkimų diena. Toks sutapimas daugiau, ko gero, negu apmaudus. Ir aišku jau dabar žmonės, kurie socialiniuose tinkluose kelia hipotezę, ar nebuvo nuo žmonių mėginama nuslėpti tikrąją padėtį, šiek tiek ją pašvelninant, nesumažinant žmonių galimybių eiti į rinkimus“, – LRT televizijai sakė G. Landsbergis.G. Landsbergis teigė, kad daug klausimų kelia visas pandemijos antrosios bangos valdymas, o būnant opozicijoje konservatoriams buvo sudėtinga žinoti tikrąją padėtį.„Paprasčiausiai mes negauname informacijos, ji pateikiama arba labai formali, arba labai ribota. Jei rinkėjų pasirinkimas kryptų į pokyčius, pirmiausia, tie pokyčiai prasidėtų nuo informacijos susirinkimo, kokia yra reali padėtis Lietuvoje, ką mes skaičiuojame ir kiek mes galime pasitikėti tais skaičiais, norėtumėme, kad ir mes, ir visuomenė žinotumėme tikrąją tiesą“, – sakė jis.
Alytuje pirmauja Vytautas Bakas (išsikėlė pats) – 57,70 proc. Povilas Labukas (TS-LKD) – 42,30 proc. Duomenys 9 iš 19 apylinkių.
Vilniaus Lazdynų apygardoje, suskaičiavus 1 iš 11 apylinkių rezultatus, laimi Algis Strelčiūnas (Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai), surinkęs 55,23 proc. balsų. Antra – Donalda Meiželytė (Laisvės partija), surinkusi 44,77 proc.
Baltijos apygardoje suskaičiavus 8 iš 16 apylinkių rezultatus pirmauja Audrius Petrošius (TS-LKD) – 52,82 proc., Mindaugas Bastakis (LVŽS) – 47,18 proc.
Aleksoto – Vilijampolės apygardoje laimi TS-LKD atstovas Vytautas Juozapaitis su 60,43 proc. Antroje vietoje – Karolina Žekaitė iš LVŽS su 39,57 proc. Iš 13 apylinkių duomenis pateikė 1.
Laisvės partija jau nusistatė derybinius kriterijus dėl dalyvavimo valdančiojoje koalicijojeLaisvės partijos pirmininkės pavaduotojas Remigijus Šimašius išsklaidė abejones – jų partija norėtų dalyvauti politikoje pozicijoje, o ne opozicijoje, ir jau yra nusistačiusi kertinius principus, dėl ko derėtųsi.„Mes norėtume dalyvauti savo programos realizavime pozicijoje, o ne opozicijoje, nes taip yra daugiau galimybių. Šiandien (…) pasitvirtinome Valdyboje, su kokiu bagažu ir su kokiais dalykais mes ateiname į derybas turinio prasme. Tai yra susiję su rimtu požiūriu į švietimą, (…) tai susiję su rimtu dereguliavimo vajumi, (…) nuliniu pelno mokesčio tarifu, (…) dekreminalizavimu kanapių“, - kalbėjo R. Šimašius per LRT rinkiminę laidą.
Kaune Savanorių apygardoje suskaičiavus 5 iš 16 apylinkių rezultatus pirmauja Marius Matijošaitis (LP) – 52,24 proc., Paulius Lukševičius (TS-LKD) – 47,76 proc.
Panemunės apygardoje laimi Gintarė Skaistė iš TS-LKD – 55,73 proc. Antroje vietoje – Aurelijus Veryga iš LVŽS su 44,27 proc.
Partijų pirmavimas vienmandatėse suskaičiavus 1294 iš 1914 apylinkių rezultatus (pirmauja/dalyvauja):Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 19/32Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai – 18/54Lietuvos socialdemokratų partija – 7/12Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis – 5/9Išsikėlę patys – 4/6Laisvės partija – 3/12Lietuvos socialdemokratų darbo partija – 3/4Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga – 2/2Darbo partija – 1/2Lietuvos žaliųjų partija – 1/1Partija „Laisvė ir teisingumas“ – 1/1Centro partija - tautininkai – 0/1
Vilniaus Justiniškių–Viršuliškių apygardoje, suskaičiavus 4 iš 10 apylinkių rezultatus, laimi Paulius Saudargas (Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai), surinkęs 57,43 proc. balsų. Antra – Brigita Guobė (Laisvės partija), surinkusi 42,57 proc.
Trakų – Vievio apygardoje pirmas – LDSP atstovas Kęstutis Vilkauskas su 53,57 proc. Antra – Edita Rudelienė iš Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdžio (46,43 proc.). Iš 34 apylinkių duomenis pateikė 17.Kaišiadorių – Elektrėnų apygardoje laimi Silva Lengvinienė iš Laisvės partijos (57,27 proc.).   Antroje vietoje – Audronius Ažubalis (TS-LKD). Jis surinko 42,73 proc. Duomenis iš 35 apylinkių pateikė 24.
Gargžduose suskaičiavus 15 iš 25 apylinkių rezultatus pirmauja Petras Gražulis (išsikėlė pats) – 62,62 proc., Rasa Petrauskienė (TS-LKD) – 37,38 proc.
Raudondvario apygardoje Pranckietis kol kas pralaimi Suskaičiavus balsus iš 17 apylinkių iš 26, Raudondvario apygardoje šiuo metu laimi socialdemokratų partijos kandidatė Raminta Popovienė.Išankstiniais Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, už ją balsavo 49,51 proc. rinkėjų, tuo metu su Liberalų sąjūdžiu kandidatuojantis dabartinis Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, dabartiniais duomenimis, turi 47,43 proc. balsų.
Nemenčinės apygardoje pirmauja Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė Rita Tamašunienė – 76,60 proc. Antroje vietoje – TS-LKD atstovas Justas Džiugelis 22,84 proc. Duomenis iš 25 apylinkių pateikė 5.
Molėtų – Širvintų apygardoje pirmauja Jonas Pinskus iš Socialdemokratų darbo partijos – 59,71 proc. Nuo jo atsilieka TS-LKD atstovas Valentinas Stundys – 40,69 proc. Duomenis iš 48 apylinkių pateikė 35.
Kuršo apygardoje suskaičiavus 31 iš 45 apylinkių rezultatus pirmauja Antanas Vinkus (LVŽS) – 63,06 proc., Jonas Mažeika (TS-LKD) – 36,94 proc.
Vilkaviškio apygardoje pirmauja Butkevičius Suskaičiavus duomenis iš 36 apylinkių (iš viso – 43), Vilkaviškio vienmandatėje apygardoje kol kas pirmauja Lietuvos žaliųjų partijos kandidatas Algirdas Butkevičius.A. Butkevičius iki šiol surinko 54,57 proc. balsų. Jo konkurentas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovas Kęstutis Smirnovas kol kas turi surinkęs 42,53 proc. rinkėjų balsų.
Žemaitijos šiaurinėjė apygardoje suskaičiavus 42 iš 48 apylinkių rezultatus pirmauja Valius Ąžuolas (TS-LKD) – 65,37 proc., Tomas Martinaitis (LSDP) – 34,63 proc.
Vilniaus Pilaitės – Karoliniškių apygardoje, suskaičiavus 1 iš 12 apylinkių rezultatus, laimi Saulius Skvernelis (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga), surinkęs 68,02 proc. balsų. Antra – Radvilė Morkūnaitė – Mikulėnienė (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai) – 31,98 proc. balsų.
Šilutėje suskaičiavus 23 iš 37 apylinkių rezultatus pirmauja Zigmantas Balčytis (LSDDP) – 68,06 proc., Sandra Tamašauskienė (TS-LKD) – 31,94 proc.
Kauno Savanorių apygardoje iš 16 apylinkių duomenis pateikė 3. Laimi Laisvės partijos atstovas Marius Matijošaitis – 54,48 proc. Paulius Pukševičius iš TS-LKD – antras su 45,52 proc.
Karbauskis: kol kas tendencijos kaip ir 2016 metaisLietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis ir premjeras Saulius Skvernelis praėjus valandai, kai buvo uždarytos balsavimo vietos, nebuvo kalbūs. Žiniasklaidos atstovams LVŽS štabe jie sakė, kad jei prireiks, naktį diskusijos dėl valdančiosios koalicijos neturėtų vykti. Valstiečių lyderis teigė, kad dabartiniai rinkimų rezultatai jam primena praėjusius Seimo rinkimus.R. Karbauskis dėkojo žmonės, kurie nepaisant pandemijos atėjo balsuoti antrame Seimo rinkimų ture.„Pirmiausia norisi padėkoti žmonėms, kurie atėjo į rinkimus. Antrojo rinkimų turo aktyvumas buvo didesnis nei 2016 metais. O mes žinome, kokia situacija su koronavirusu. Tai žmonėms yra svarbu, kokia bus valdžia. O kokia ji bus, paaiškės po poros valandų. Kol kas nieko pasakyti negali, ateina (rezultatai, aut. p.) iš mažų apygardų, o ten viskas yra taip, kaip ir turėtų būti“, – kalbėjo R. Karbauskis.„O kai ateis miestai, pamatysime“, – mįslėmis dar kalbėjo LVŽS lyderis. Jis teigė, kad tik po dviejų valandų bus aišku, kas formuos valdančiąją koaliciją.Premjeras S. Skvernelis paklaustas, kaip vertina savo šansus Pilaitės–Karoliniškių vienmandatėje apygardoje, pirmiausia sveikino su „Žalgirio“ pergale.„Realius (prognozuoju, aut. p.). Matyt, sudėtinga valstiečių kandidatui laimėti Vilniaus mieste. Bet rezultatai parodys“, – sakė jis. Šioje vienmandateje apygardoje S. Skvernelis kovoja prieš Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) partijos atstovę Radvilę Morkūnaitę–Mikulėnienę.Premjeras teigė, kad galutinių rezultatų prognozėmis neužsiims. Bet geros nuotaikos politikai nestokojo.„Mano tai nuotaikos labai geros, manau, kad ir Ramūno tokios“, – sakė S. Skvernelis.LVŽS vadovas teigė, kad dabartinės rezultatų tendencijos jam primena 2016 metų antrojo Seimo rinkimų turo rezultatus.„Tendencijos tokios, kaip ir praėjusiais rinkimais, kol kas tokios. O paskui matysime. Kol kas nesimato Kauno, o labai norėtųsi tai matyti“, – sakė R. Karbauskis.Abu politikai sutartinai teigė, kad šią savaitę nevyko jokios diskusijos dėl galimos valdančiosios koalicijos.„Tikrai ne šią naktį, mes naktimis sprendimų nepriimame, tik dienomis“, – aiškino LVŽS lyderis.S. Skvernelis, paklaustas, kada tai galėtų vykti, teigė, kad tada, kai visi išsimiegos.„Kai visi išsimiegos, pamatysime rezultatus, tada ir prasidės. O gal ir diskusijų nereikės, gal rinkėjai nuspręs kad ir be to viskas aišku“, – sakė premjeras.
Vilniaus Naujamiesčio – Naujininkų apygardoje, suskaičiavus 2 iš 13 apylinkių rezultatus, laimi Žygimantas Pavilionis (Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai), surinkęs 58,53 proc. balsų. Antras – Tomas Vytautas Raskevičius (Laisvės partija) – 41,47 proc. balsų.
Žirmūnų apygardoje iš 14 apylinkių duomenis pateikė 1. Laimi TS-LKD atstovė Paulė Kuzmickienė – 60,29 proc. Antra – Laisvės partijos atstovė Monika Ošmianskienė – 39,71 proc.
Vilniaus Šeškinės–Šnipiškių apygardoje, suskaičiavus 1 iš 11 apylinkių rezultatus, laimi Mindaugas Lingė (Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai), surinkęs 54,52 proc. balsų. Antra – Morgana Danielė (Laisvės partija) – 45,58 proc. balsų.
Partijų pirmavimas vienmandatėse suskaičiavus 1149 iš 1914 apylinkių rezultatus (pirmauja/dalyvauja):Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 20/32Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai – 13/54Lietuvos socialdemokratų partija – 8/12Išsikėlę patys – 4/6Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis – 3/9Laisvės partija – 3/12Lietuvos socialdemokratų darbo partija – 3/4Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga – 2/2Darbo partija – 1/2Lietuvos žaliųjų partija – 1/1Partija „Laisvė ir teisingumas“ – 1/1Centro partija - tautininkai – 0/1
Vilniaus Naujamiesčio – Naujininkų apygardoje, suskaičiavus 2 iš 13 apylinkių rezultatus, laimi Žygimantas Pavilionis (Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai), surinkęs 58,53 proc. balsų. Antras – Tomas Vytautas Raskevičius (Laisvės partija) – 41,47 proc. balsų.
Gentvilas ragina nesitikėti, kad šiąnakt jau bus paskelbti esminiai sprendimaiLiberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas tikisi, kad po antrojo turo jo partija pagal rezultatus tarp partijų iškops į penktą arba net ketvirtą vietą.E. Gentvilas LRT rinkiminėje laidoje minėjo, kad, pagal preliminarius rezultatus, rinkiminėse kovose pirmauja Simonas Gentvilas, Juozas Baublys, Jonas Varkalys, Ričardas Juška.Jis skaičiavo, kad, jei iš devynių kovų liberalai laimėtų septyniose, šešiose ar net penkiose, užsitikrintų ketvirtą vietą partijų lentelėje. Jei ne į ketvirtą – tai bent į penktą vietą Liberalų sąjūdis tikrai iškops, neabejojo E. Gentvilas.Kalbėdamas apie valdančiosios koalicijos perspektyvas, politikas minėjo, kad preliminarios kalbos vyksta su konservatoriais ir Laisvės partija.Kartu jis paragino nesitikėti, kad jau šiąnakt „kažkas bus pranešta“.„Mano manymu, trijų partijų sėkmes atveju turėtume pranešti, kad esame pasirengę (dirbti kartu)“, - kalbėjo E. Gentvilas.
Žiemgalos rytinėje apygardoje pirmą vietą užima LVŽS atstovė Neringa Trinskienė – 50,10 proc. Antroje vietoje TS-LKD atstovas Antanas Matulas (49,90 proc.). Iš 57 apylinkių duomenis pateikė 37.
Aukštaitijos rinkimų apygardoje suskaičiavus 16 ir 34 apylinkių rezultatus pirmauja Guodas Burokienė (LVŽS) – 58,25 proc., Jurga Girdzijauskienė (TS-LKD) – 41,75 proc.
Žiemgalos vakarinės apygardos rezultatai rodo, kad pirmauja socialdemokratas Liudas Jonaitis (54,67 proc.). Antroje vietoje – Arūnas Gumuliauskas (LVŽS). Jis surinko 45,3 proc. Duomenis iš 56 apylinkių pateikė 43.
Šiaulių krašto apygardoje pirmauja Rima Baškienė iš Valstiečių ir žaliųjų sąjungos – 71,50 proc. Nuo jos atsilieka Kęstutis Masiulis (TS-LKD) – 28,50 proc. Iš 35 apylinkių duomenis pateikė 18.
Tauragėje pirmauja Darius Petrošius (LSDP) – 57,98 proc., Romualdas Vaitkus (LRLS) – 42,02 proc. Duomenys 17 iš 35 apylinkių.
Pasaulio lietuvių apygardoje – apylygė kova. Suskaičiavus 38 diplomatinių atstovybių rezultatus iš 51-os, laimi Dalia Asanavičiūtė (Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai), surinkusi 50,56 proc. balsų. Antra – Aušrinė Armonaitė (Laisvės partija), su 49,44 proc. balsų.
Radviliškio – Tytuvėnų apygardos duomenis iš 36 apylinkių pateikė 25. Aurimas Gaidžiūnas iš LVŽS turi 51,94 proc. Antras – TS-LKD atstovas Antanas Čepononis – 48,06 proc.
Gabrielius Lansbergis: turim pozityvių signalų iš KaunoTėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos pirmininkas Gabrielius Landsbergis pripažįsta, kad, kol nėra suskaičiuoti balsai, nesijaučia ramiai. Pagrindinis klausimas konservatorių lyderiui – kiek per antrą rinkimų turą išliko tendencija balsuoti „prieš“, ko jie stengėsi išvengti per rinkiminę kampaniją.„Niekas nėra ramus, kol nėra suskaičiuoti paskutiniai balsai. Deja vu jausmas išlieka (turimi mintyje 2016 m. rinkimai - „Delfi“), ir yra klausimas, ar yra galimybė, kad pasikartos balsavimas „prieš“. Raginome rinktis „už“, bet buvo stipri kampanija „prieš“, ir tik vienas Dievas žino, ar ji pavyko“, - sakė G. Landsbergis per LRT laidą rinkimų rezultatams aptarti.Pasak TS-LKD lyderio po 2016 m. rinkimų buvo padaryta išvadų. Pasak jo, tuo metu niekas neįvertino naujos partijos efekto.„Nauja politinė jėga sutraukia dėmesio, kiek stipriai - sunku pamatyti. Ir per šiuos rinkimus tai pasikartojo. Laisvės partija irgi sutraukė didelį dėmesį“, - kalbėjo G. Landsbergis.TS-LKD turi 26 kovas su Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga (LVŽS). Partijos lyderis nespėliojo, kiek iš jų pavyks laimėti. G. Landsbergis teigia, kad jie turi pozityvių signalų iš Kauno, tačiau rezultatų kol kas neprognozavo.
Danės rinkimų apygardoje suskaičiavus 3 iš 18 apylinkių rezultatus pirmauja Arvydas Pocius (TS-LKD) – 52,29 proc., Saulius Budinas (LRLS) – 47,71 proc.
Kėdainių apygardoje antras yra Darius Kaminskas, kuris išsikėlė pats – 53,37 proc. Pirmas – Tomas Balčiūnas (Lietuvos socialdemokratų partija) – 53,37 proc. Iš 38 duomenis pateikė 26 apylinkės.
Raseinių – Kėdainių apygardoje laimi LVŽS atstovas Arvydas Nekrošius (61,70 proc.). Antras – Vidmantas Merkliopas iš TS-LKD. Jis surinko 38,30 proc. Iš 60 apygardų duomenis pateikė 41.
Kelmės – Šilalės apygardoje pirmauja Remigius Žemaitaitis (Partija „Laisvė ir teisingumas“). Jis surinko 72,20 proc. Balsų. Antras – Jonas Gudauskas – TS-LKD. Iš 54 apylinkių duomenis pateikė 33.
Telšių apygardoje iš 33 apylinkių jau suskaičiavo 19. Laimi Darbo partijos kandidatas Valentinas Bukauskas su 58,83 proc. balsų. Antras Algirdas Bacevičius ir Centro partijos – tautininkų. Jie surinko 43,17 proc.
Partijų pirmavimas vienmandatėse suskaičiavus 920 iš 1914 apylinkių rezultatus (pirmauja/dalyvauja):Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 18/32Lietuvos socialdemokratų partija – 8/12Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai – 6/54Išsikėlę patys – 4/6Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis – 3/9Lietuvos socialdemokratų darbo partija – 3/4Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga – 2/2Laisvės partija – 1/12Darbo partija – 1/2Lietuvos žaliųjų partija – 1/1Partija „Laisvė ir teisingumas“ – 1/1Centro partija - tautininkai – 0/1
Vilniaus Naujosios Vilnios apygardoje, suskaičiavus 1 iš 13 apylinkių rezultatus, laimi Romualda Poševeckaja (Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga), surinkusi 62,69 proc. balsų. Antra – Monika Navickienė (Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai), surinkusi 37,31 proc.
Uspaskichas: geriau paaukosime ministrų postus, bet galėsime įgyvendinti rinkimų programą Darbo partijos pirmininkas Viktoras Uspaskichas teigia, kad su visomis centro-dešinės politinėmis partijomis jo vedama politinė jėga gali kalbėtis apie rinkimų programos įgyvendinimą. Iš galutinių Seimo rinkimų rezultatų V. Uspaskichas sako besitikįs, kad žmonės išsirinks geriausiai jiems atstovaujančią valdžią.„Sergu“ už tai, kad žmonės pasirinktų tokią valdžią, kuri jiems reikalinga ir nepeiktų jos ketverius metus“, – sekmadienį laukdamas antro turo rezultatų Laisvės TV sakė V. Uspaskichas.Darbo partijos lyderis taip pat teigė, kad su visomis centro-dešiniųjų partijomis galima kalbėtis.„Jeigu bus apylygiai, bus galima kalbėti ir su vienais, ir su kitais. (...) Tik apie programą, programinius nuostatus“, – kalbėjo V. Uspaskichas.Jis nepanoro kalbėti apie tai, kas iš „darbiečių“ galėtų užimti ministrų postus.„Apie ministrus ir personalijas visiškai nekalbame dabar. Jei kalbėsime dabar, tai tik apie programinius nuostatus, o paskui tik apie personalijas ir postus. Su vienu ar dviem ministrais tikrai nepavyks įgyvendinti jokios programos, todėl čia geriau paaukosime ministrų (postus – ELTA), bet tegul daugiau punktų duoda iš programos (įgyvendinti – ELTA)“, – teigė V. Uspaskichas.
https://www.delfi.lt/video/aktualijos/uz-ka-antrajame-seimo-rinkimu-ture-balsavo-klaipedieciai.d?id=85572959
https://www.delfi.lt/video/aktualijos/ko-is-naujojo-seimo-tikisi-balsave-vilnieciai.d?id=85572961
Partijų pirmavimas vienmandatėse apygardose (duomenys 605 iš 1914 apylinkių):Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga – 17Lietuvos socialdemokratų partija – 8Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai – 5Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis – 3Lietuvos socialdemokratų darbo partija – 3Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjunga – 1Išsikėlę patys – 2Laisvės partija – 1Darbo partija – 1Lietuvos žaliųjų partija – 1Partija „Laisvė ir teisingumas“ – 1Centro partija - tautininkai – 0
Žemaitijos šiaurinėjė apygardoje suskaičiavus beveik pusę rinkiminių apylinkių rezultatų (21 iš 48) pirmauja Valius Ąžuolas (TS-LKD) – 68,07 proc., Tomas Martinaitis (LSDP) – 31,934 proc.
Nemenčinės apygardoje pirmauja Lietuvos lenkų rinkimų akcija - Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė Rita Tamašunienė – 85,99 proc. Antroje vietoje – TS-LKD atstovas Justas Džiugelis 14,01 proc.
Vilniaus Panerių – Grigiškių apygardoje, suskaičiavus 1 iš 13 apylinkių rezultatus, laimi Agnė Bilotaitė (Tėvynės Sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai), surinkusi 59,41 proc. balsų. Antra – Rita Balčiūnienė (Laisvės partija), surinkusi 36,02 proc.
Molėtų – Širvintų apygardoje pirmauja Jonas Pinskus iš Socialdemokratų darbo partijos – 71,01 proc. Nuo jo atsilieka TS-LKD atstovas Valentinas Stundys – 28,99 proc.
Nalšios pietinėje apygardoje laimi Gintautas Kindurys iš LVŽS (55,36 proc.). Antras – Šarūnas Birutis (LSDP). Jis surinko 44,64 proc.
Nalšios šiaurinėje apygardoje laimi Algimantas Dumbrava iš LVŽS – 80,05 proc. Antras – Rimvydas Podolskis iš Darbo patijos (19,95 proc.)
Utenos apygardoje laimi Gintautas Paluckas (LSDP) – 50,35 proc. Antras – Edmundas Pupinis (TS-LKD) su 49,65 proc.).
Sėlos rytinėje pirmauja socdemas Vidmantas Kanopka – 58,41 proc. Antras – pats išsikėlęs Raimundas Martinėlis – 41,59 proc.
Deltuvos šiaurinėje apygardoje pirmas yra Tomas Tomilinas (LVŽS) su 57,73 proc. Antras – Sergejus Jovaišas iš TS-LKD su 42,2 proc.
Žemaitijos šiaurinėjė apygardoje suskaičiavus 8 iš 48 apylinkių rezultatus pirmauja Valius Ąžuolas (TS-LKD) – 68,86 proc., Tomas Martinaitis (LSDP) – 31,14 proc.
Garsusis Laivės partijos politikas nusitaikęs į Seimo žmogaus teisių komiteto pirmininko pozicijąLietuvoje pasibaigus Seimo rinkimų II turui, „Delfi“ studijoje vieši Laisvės partijos narys Tomas Vytautas Raskevičius. Vilniaus Naujamiesčio-Naujininkų vienmandatėje rungęsis politikas sako, kad šiuo metu yra saviizoliacijoje, tačiau darbui Seime yra pasiruošęs.Pirmą kartą į Seimą išrinktas Seimo narys tikina, kad jam nėra baisu neįvykdyti pažadų: jis įsitikinęs, kad jam pavyks.„Atėjau į politiką, nes noriu įgyvendinti pokyčius LGBT, bet kalbant apskritai, manau, kad žmogaus teisės ilgą laiką buvo pasodintos ant atsarginio suolelio, todėl esu tas, kuriems žmogaus teisės yra ir bus labai svarbios“, – sako pašnekovas.T. V. Raskevičius, paklaustas, ar taikystųsi į teisingumo ministro postą ar Seimos žmogaus teisių komiteto pirmininko pareigas, pašnekovas teigia, kad jam prioritetas yra ne postų dalyba, o koalicijos, sugebėsiančios įgyvendinti Laivės partijos idėjas, suformavimas. Tiesa, naujasis Seimos narys užsiminė, kad jis savo darbą matytų Seimo žmogaus teisių komitete. Kita vertus, ir ministro posto pašnekovas nesibodi.Taip pat T. V. Raskevičius pridūrė, kad ketina Seime būti toks pat aktyvus, koks buvo rinkiminės kampanijos metu.„Nesiruošiu būti tylenis, nesiruošiu sėdėti ir nieko neveikti, ketinu siūlyti įstatymų projektų ir tikrai aktyviai dalyvauti Seimo veikloje“, – pabrėžia politikas.Pasak T. V. Raskevičiaus, Laisvės partija netiki būti valdančioji partija, kuri formuos koaliciją, tačiau užsiminė, kad partija lauks kvietimo, nes norės įgyvendinti partijos idėjas.„Mes nebūsime valdančioji partija, kuri formuos koaliciją, mes lauksime kvietimo ir norėsime įgyvendinti savo idėjas, kurios sudaro mūsų partijos širdį“, – sako T. V. Raskevičius ir priduria, kad į koaliciją neitų su tomis partijomis, kurios siekia skaldyti ir siekia įbauginti.„Reikia žiūrėti į ateitį, o ne į praeitį“, – priduria pašnekovas.
Sėlos vakarinėje apygardoje pirmauja pats išsikėlęs Valdemaras Valkiūnas – 71,46 proc. Antroje vietoje – Matas Maldeikis su 28,54 proc. (TS-LKD).
Kuršo apygardoje suskaičiavus 11 iš 45 apylinkių rezultatus pirmauja Antanas Vinkus (LVŽS) – 66,64 proc., Jonas Mažeika (TS-LKD) – 33,36 proc.
Žiemgalos vakarinės apygardos rezultatai rodo, kad pirmauja socialdemokratas Liudas Jonaitis (59,93 proc.). Antroje vietoje – Arūnas Gumuliauskas (LVŽS). Jis surinko 40,07 proc.
Šiaulių krašto apygardoje pirmauja Rima Baškienė iš Valstiečių ir žaliųjų sąjungos – 76,66 proc. Nuo jos atsilieka Kęstutis Masiulis (TS-LKD) – 23,34 proc.
Kėdainių apygardoje pirmauja Darius Kaminskas, kuris išsikėlė pats – 53,27 proc. Antras – Tomas Balčiūnas (Lietuvos socialdemokratų partija) – 46,73 proc.
Kelmės–Šilalės rinkimų apygardoje suskaičiavus 9 iš 54 apylinkių rezultatus pirmauja Remigijus Žemaitaitis (PLT) – 83,68 proc., Jonas Gudauskas (TS-LKD) – 16,32 proc.
Raseinių – Kėdainių apygardoje laimi LVŽS atstovas Arvydas Nekrošius (60,63 proc.). Antras – Vidmantas Merkliopas iš TS-LKD. Jis surinko 39,37 proc.
<script type="text/javascript" rel="gallery" src="https://g4.dcdn.lt/dgs/loader.php#id=321967"></script>
Pasaulio lietuvių apygardoje pirmauja TS-LKD kandidatė Dalia Asanavičiūtė. Ji surinko 50,34 proc. balsų. Nuo jos atsilieka Aušrinė Armonaitė, Laisvės partijos kandidatė – 49,66 proc.
Kelmės – Šilalės apygardoje pirmauja Remigius Žemaitaitis (Partija „Laisvė ir teisingumas“). Jis surinko 83,68 proc. Balsų. Antras – Jonas Gudauskas – TS-LKD. Iš 54 apylinkių duomenis pateikė 9.
Gargžduose suskaičiavus 4 iš 25 apylinkių rezultatus pirmauja Petras Gražulis (išsikėlė pats) – 65,55 proc., Rasa Petrauskienė (TS-LKD) – 34,45 proc.
Telšių apygardoje iš 33 apylinkių jau suskaičiavo 5. Laimi Darbo partijos kandidatas Valentinas Bukauskas su 58,62 proc. balsų. Antras Algirdas Bacevičius ir Centro partijos – tautininkų. Jie surinko 41,38 proc.
Katkus: jei Kauno konservatoriai nelaimi, galime pamiršti dešiniąją koalicijąRyšių su visuomene ekspertas Mykolas Katkus specialioje Delfi laidoje „Lietuva renkasi“ kalbėjo, kad rinkėjų aktyvumui įtakos padarė koronaviruso atvejų skaičiaus augimas. Jis svarstė, kad dažniausiai visgi balsuoti eina tie žmonės, kurie yra pasiilgę permainų. Tai gali būti naudinga opozicinėms partijoms.„Paprastai žmonės eina balsuoti arba kai labai kas nepatinka, arba kai labai stipriai ką apginti nori. Man atrodo, kad nebuvo didelio troškimo ginti status quo. Man regis, kad paprastai aktyvumas didesnis, kai žmonės ateina ir bando pilietiškai išreikšti savo atsakomybę. Dar prisiminkime, kad realiai šitas aktyvumas vyksta koronaviruso paūmėjimo laikotarpiu. (…) Neabejoju, kad dalis žmonių nėjo šiandien balsuoti. Aktyvumas normaliomis sąlygomis būtų buvęs dar didesnis.Paprastai didesnį aktyvumą turėtų rodyti opozicija plačiąja prasme, nekalbu tik apie konservatorius. Kažką norisi keisti, tada jauti poreikį eiti balsuoti. Kita vertus, gal ir procesai kaitos po truputį vyksta. Žmonės pradeda suprasti, kad antras turas ne mažiau svarbus, o gal net ir svarbesnis nei pirmas turas“, – ir pridūrė, kai per praeitus rinkimus pergalę Lietuvos valstiečių ir žaliųjų naudai pakoregavo antrasis turas.Tiesa, M. Katkus pridūrė, kad jei Kauno konservatoriai nelaimi, tai galime pamiršti dešiniąją koaliciją.„Ten įdomus klausimas, ar Matijošaičio magija nebeveikia. (…) Turbūt įdomiausias klausimas, aš tikrai manau, kad iš tų medžiagų kiek turim, jie turi tikrai gerus šansus (konservatoriai atsiimti Kauną – Delfi). Kitas klausimas, kuris spręs daugumą, tai dešimt konservatorių vienmandačių – Alytus, Radviliškis, Žiemgala, Utena, Nemenčinė, Sūduva, Garliava, Raudondvaris ir Tauragė. Tai vietos, kur gali laimėti, jei laimi bent penkias papildomas vietas, tada galime kalbėti apie 71 balsą ir klausti, ar p .Uspaskichas eis, kokiomis sąlygomis balsuos už biudžetą ar ne“, – teigė M. Katkus.
Pakartotinis balsavimas buvo rengiamas 68 vienmandatėse rinkimų apygardose. Tik Antakalnio, Šalčininkų–Vilniaus ir Medininkų rinkimų apygardų rinkėjai savo atstovus į naująjį Seimą išsirinko per pirmąjį turą.Pagal spalio 11 d. Seimo rinkimų pirmojo turo vienmandatėse rinkimų apygardose preliminarus rezultatus, daugiausia – 35 rinkimų apygardose pirmauja Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos kandidatai, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos – 13 apygardų, Liberalų sąjūdžio – 5, Socialdemokratų partijos – 4 apygardose, save išsikėlę kandidatai – irgi 4 apygardose, Socialdemokratų darbo partijos – 2 apygardose. Po vieną lyderiaujantį kandidatą turi partija „Laisvė ir teisingumas", Laisvės partija, Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga, Lietuvos žaliųjų partija ir Darbo partija.Per pakartotinį balsavimą išrinktu laikomas kandidatas, gavęs daugiau balsų, neatsižvelgiant į rinkimuose dalyvavusių rinkėjų skaičių.Šiuose parlamento rinkimuose užsienyje esantys Lietuvos piliečiai pirmą kartą turėjo savo vienmandatę rinkimų apygardą.ELTA primena, kad spalio 18 d. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimu pirmojo Seimo rinkimų turo metu jau yra išrinkti trys Seimo nariai: Antakalnio apygardoje išrinkta TS-LKD atstovaujanti Ingrida Šimonytė, surinkusi 61,17 proc. nuo dalyvavusių rinkėjų balsų; Medininkų rinkimų apygardoje išrinktas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Česlavas Olševskis, surinkęs 52,77 proc. balsų; Šalčininkų-Vilniaus apygardoje išrinkta irgi šios partijos kandidatė Beata Petkevič, sulaukusi 59 proc. rinkėjų palaikymo.Vienmandatėse apygardose renkamas 71 Seimo narys, taikant dviejų turų sistemą, o daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrenkama 70 Seimo narių, taikant proporcinę sistemą.Partijos kandidatų sąrašas gali gauti Seimo narių mandatų (dalyvauja skirstant mandatus) tik tada, jeigu už jį balsavo ne mažiau kaip 5 procentai rinkimuose dalyvavusių rinkėjų.Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) preliminariais pirmojo turo daugiamandatėje rinkimų apygardoje rezultatais, Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai būsimajame Seime pretenduoja gauti daugiausiai mandatų – 24. Antroje vietoje atsidūrę „valstiečiai“ gali gauti 16 mandatų. Parlamente turėtų dirbti 9 Darbo partijos atstovai, socialdemokratai turės 8 atstovus. Į Seimą pateko Laisvės partija, gavusi 8 mandatus. Liberalų sąjūdis – 6 mandatus.
Rinkėjų aktyvumas Seimo rinkimų antrajame ture didesnis nei 2016 m.Sekmadienį vykusiame antrajame Seimo rinkimų ture iki 20 val. savo balsą atidavė  27,36 proc. rinkėjų. Pridėjus išankstinį balsavimą – 11,29 proc., balsavo 38,65 proc. rinkėjų. Antrasis rinkimų į Seimą turas baigėsi, skaičiuojami rinkėjų balsai.2016 m. iki 20 val. savo valią buvo pareiškę 31,84 proc. rinkėjų, pridėjus išankstinį balsavimą - 37,85 proc. rinkėjų.Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, aktyviausiai balsavo Nemenčinės apygardos ir Senamiesčio-Žvėryno apygardos rinkėjai.Pakartotinis balsavimas buvo rengiamas 68 vienmandatėse rinkimų apygardose. Tik Antakalnio, Šalčininkų-Vilniaus ir Medininkų rinkimų apygardų rinkėjai savo atstovus į naująjį Seimą. išsirinko per pirmąjį turą.ELTA primena, kad spalio 18 d. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimu, pirmojo Seimo rinkimų turo metu jau yra išrinkti trys Seimo nariai: Antakalnio apygardoje išrinkta TS-LKD atstovaujanti Ingrida Šimonytė, surinkusi 61,17 proc. nuo dalyvavusių rinkėjų balsų; Medininkų rinkimų apygardoje išrinktas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Česlavas Olševskis, surinkęs 52,77 proc. balsų; Šalčininkų-Vilniaus apygardoje išrinkta irgi šios partijos kandidatė Beata Petkevič, sulaukusi 59 proc. rinkėjų palaikymo.Vienmandatėse apygardose renkamas 71 Seimo narys, taikant dviejų turų sistemą, o daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrenkama 70 Seimo narių, taikant proporcinę sistemą.
Ikiteisminių tyrimų dėl rinkimų pažeidimų nepradėta Rinkimų dieną, iki 19 val., gauti 29 pranešima apie galimus rinkimų pažeidimus, daugiausiai jų gauta iš Vilniaus apskrities - 15. Sekmadienį ikiteisminių tyrimų nepradėta.Išankstinio balsavimo metu buvo gauti 35 pranešimai, pradėti 2 ikiteisminiai tyrimai - dėl trukdymo pasinaudoti rinkimų teise Tauragės apskr. ir bandymo apvogti sostinės Lukiškių aikštėse įrengtą išankstinio balsavimo punktą.Policijos vertinimu, rinkimai praėjo pakankamai ramiai, ypatingų įvykių neužfiksuota, policija aktyviai reagavo į gaunamus iškvietimus, pagal iš anksto sudarytus maršrutus dirbo ir patruliavo prie rinkiminių komisijų.Antrojo rinkimų į Seimą turo dieną „Baltosios pirštinės“ iš piliečių sulaukė daugiau kaip 80 pranešimų apie galimus pažeidimus, 200 galimų pažeidimų fiksavo organizacijos stebėtojai rinkimų apylinkėse ir jų išorėje. Bent šešis kartus rinkimų stebėtojai kreipėsi į policiją dėl galimo rinkėjų papirkimo ir pavėžėjimo. Apie galimą papirkimą organizacija sulaukė 11 pranešimų, kurių dalis buvo nepagrįsti.Rinkimų apylinkėse dažniausiai pastebėtos netaisyklingai užplombuotos ar visai neužplombuotos balsadėžės, rinkimų komisijų nariai ne visada naudojo asmens duomenų apsaugą užtikrinantį rinkėjų sąrašo antdėklą, rinkėjai eidavo į balsavimo kabinas ne po vieną, rinkimų apylinkėse ir jų prieigose rasta agitacinės medžiagos, o viduje kartais nebuvo dėvimos asmens apsaugos priemonės.Pirmojo turo klaida dėl balsavimo organizavimo saviizoliacijoje esantiems rinkėjams, panašu, kad buvo ištaisyta, tačiau „Baltąsias pirštines“ pasiekė pranešimai dėl negalėjimo pasinaudoti rinkimų teise užsienyje. Dešimtys Australijos lietuvių kreipėsi, nes negavo biuletenių arba juos gavo per vėlai, kad nėra galimybių jų balsų laiku pristatyti į atsakingą užsienio atstovybę. Organizacijos teisininkai VRK pateikė grupinį skundą, siekiant, kad kitų rinkimų metu būtų atsižvelgta į Pasaulio lietuvių balsavimo problemas.Rinkimų dieną piliečiai pranešė apie agitacijos draudimo pažeidimus. Dažniausiai pranešama apie skleidžiamą ar matomą politinę reklamą socialiniuose tinkluose, internetiniuose portaluose, taip pat rinkėjai kreipiasi dėl lauko reklamos stendų, kurie gali likti ir agitacijos draudimo metu.„Baltųjų pirštinių“ komanda aktyviai konsultavo rinkėjus įvairiais klausimais - gauta beveik 100 skambučių. Rinkėjai teiravosi dėl F5 formos pildymo, agitacijos internetinėje erdvėje ir lauko stendų su politine reklama, balsavimo patekus į saviizoliaciją, savo rinkimų apylinkės adreso, buvo rinkėjų, nežinojusių, kad jų apygardoje nėra antrojo rinkimų turo.Palyginus pranešimų apie galimus pažeidimus skaičius su pirmuoju rinkimų turu, galima daryti išvadą, kad rinkimai įvyko skaidriai ir sklandžiai. Nepriklausomų rinkimų stebėtojų ataskaitos rodo, kad antrajame ture galimų pažeidimų fiksuojama tik kas penktoje apylinkėje. Pirmojo turo metu problemų rasta kas trečioje apylinkėje.
Baltosios pirštinės: balsavimas vyko sklandžiau nei pirmajame turePer rinkimų dieną „Baltosios pirštinės“ iš piliečių sulaukė virš 80 pranešimų apie galimus pažeidimus, 200 galimų pažeidimų fiksavo organizacijos stebėtojai rinkimų apylinkėse ir jų išorėje. Bent šešis kartus rinkimų stebėtojai kreipėsi į Lietuvos policiją dėl galimo rinkėjų papirkimo ir pavėžėjimo. Apie galimą papirkimą organizacija viso sulaukė 11 pranešimų, kurių dalis buvo nepagrįsti.Kaip rašoma „Baltųjų pirštinių“ pranešime, rinkimų apylinkėse dažniausiai pastebėtos netaisyklingai užplombuotos ar visai neužplombuotos balsadėžės, rinkimų komisijų nariai ne visada naudojo asmens duomenų apsaugą užtikrinantį rinkėjų sąrašo antdėklą, rinkėjai eidavo į balsavimo kabinas ne po vieną, rinkimų apylinkėse ir jų prieigose rasta agitacinės medžiagos, o viduje kartais nebuvo dėvimos asmens apsaugos priemonės.Pirmojo turo klaida dėl balsavimo organizavimo saviizoliacijoje esantiems rinkėjams, panašu, kad buvo ištaisyta, tačiau „Baltąsias pirštines“ pasiekė pranešimai dėl negalėjimo pasinaudoti rinkimų teise užsienyje. Dešimtys Australijos lietuvių kreipėsi, nes negavo biuletenių arba juos gavo per vėlai, kad nėra galimybių jų balsų laiku pristatyti į atsakingą užsienio atstovybę. Organizacijos teisininkai VRK pateikė grupinį skundą, siekiant, kad kitų rinkimų metu būtų atsižvelgta į Pasaulio lietuvių balsavimo problemas.Rinkimų dieną piliečiai pranešė apie agitacijos draudimo pažeidimus. Dažniausiai pranešama apie skleidžiamą ar matomą politinę reklamą socialiniuose tinkluose, internetiniuose portaluose, taip pat rinkėjai kreipiasi dėl lauko reklamos stendų, kurie gali likti ir agitacijos draudimo metu. „Baltųjų pirštinių“ komanda aktyviai konsultavo rinkėjus įvairiais klausimais - gauta beveik 100 skambučių. Rinkėjai teiravosi dėl F5 formos pildymo, agitacijos internetinėje erdvėje ir lauko stendų su politine reklama, balsavimo patekus į saviizoliaciją, savo rinkimų apylinkės adreso, buvo rinkėjų, nežinojusių, kad jų apygardoje nėra antrojo rinkimų turo. Palyginus pranešimų apie galimus pažeidimus skaičius su pirmuoju rinkimų turu, galima daryti išvadą, kad rinkimai įvyko skaidriai ir sklandžiai. Nepriklausomų rinkimų stebėtojų ataskaitos rodo, kad antrajame ture galimų pažeidimų fiksuojama tik kas penktoje apylinkėje. Pirmojo turo metu problemų rasta kas trečioje apylinkėje.
Seimo rinkimuose iki 19 val. jau balsavo 26,56 proc.Sekmadienį vykstančiame antrajame Seimo rinkimų ture iki 19 val. savo balsą atidavė  26,56 proc. rinkėjų. Pridėjus išankstinį balsavimą – 11,29 proc., jau balsavo 37,87 proc. rinkėjų.Palyginti su 2016 m. vykusiais Seimo rinkimais, šiemet rinkėjai pirmąją dienos pusę balsavo aktyviau, tačiau vėliau prie balsadėžių neskubėjo rinktis. Tuomet iki 19 val. savo valią buvo pareiškę 30,53 proc. rinkėjų, pridėjus išankstinį balsavimą - 36,54 proc. rinkėjų.Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, aktyviausiai balsuoja Nemenčinės apygardos ir Senamiesčio-Žvėryno apygardos rinkėjai.7 valandą rinkimų apylinkės atvėrė duris rinkėjams. Jie savo pilietinę valią galės pareikšti iki 20 valandos.Pakartotinis balsavimas rengiamas 68 vienmandatėse rinkimų apygardose. Tik Antakalnio, Šalčininkų-Vilniaus ir Medininkų rinkimų apygardų rinkėjams rinkimai jau pasibaigė, nes per pirmąjį turą jie išsirinko savo atstovus į naująjį Seimą.ELTA primena, kad spalio 18 d. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimu, pirmojo Seimo rinkimų turo metu jau yra išrinkti trys Seimo nariai: Antakalnio apygardoje išrinkta TS-LKD atstovaujanti Ingrida Šimonytė, surinkusi 61,17 proc. nuo dalyvavusių rinkėjų balsų; Medininkų rinkimų apygardoje išrinktas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Česlavas Olševskis, surinkęs 52,77 proc. balsų; Šalčininkų-Vilniaus apygardoje išrinkta irgi šios partijos kandidatė Beata Petkevič, sulaukusi 59 proc. rinkėjų palaikymo.Vienmandatėse apygardose renkamas 71 Seimo narys, taikant dviejų turų sistemą, o daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrenkama 70 Seimo narių, taikant proporcinę sistemą.
Seimo rinkimuose iki 18 val. jau balsavo 25,17 proc., pridėjus išankstinį balsavimą –  36,46 proc. rinkėjųSekmadienį vykstančiame antrajame Seimo rinkimų ture iki 18 val. savo balsą atidavė  25,17 proc. rinkėjų. Pridėjus išankstinį balsavimą – 11,29 proc., jau balsavo 36,46 proc. rinkėjų.Palyginti su 2016 m. vykusiais Seimo rinkimais, šiemet rinkėjai pirmąją dienos pusę balsavo aktyviau, tačiau vėliau prie balsadėžių neskubėjo rinktis. Tuomet iki 18 val. savo valią pareiškė 28,61 proc. rinkėjų.Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, aktyviausiai balsuoja Nemenčinės apygardos (proc.) ir Senamiesčio-Žvėryno apygardos (proc.) rinkėjai. Pasyviausi – Panerių-Grigiškių apygardos (proc.) rinkėjai.7 valandą rinkimų apylinkės atvėrė duris rinkėjams. Jie savo pilietinę valią galės pareikšti iki 20 valandos.Pakartotinis balsavimas rengiamas 68 vienmandatėse rinkimų apygardose. Tik Antakalnio, Šalčininkų-Vilniaus ir Medininkų rinkimų apygardų rinkėjams rinkimai jau pasibaigė, nes per pirmąjį turą jie išsirinko savo atstovus į naująjį Seimą.ELTA primena, kad spalio 18 d. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimu, pirmojo Seimo rinkimų turo metu jau yra išrinkti trys Seimo nariai: Antakalnio apygardoje išrinkta TS-LKD atstovaujanti Ingrida Šimonytė, surinkusi 61,17 proc. nuo dalyvavusių rinkėjų balsų; Medininkų rinkimų apygardoje išrinktas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Česlavas Olševskis, surinkęs 52,77 proc. balsų; Šalčininkų-Vilniaus apygardoje išrinkta irgi šios partijos kandidatė Beata Petkevič, sulaukusi 59 proc. rinkėjų palaikymo.Vienmandatėse apygardose renkamas 71 Seimo narys, taikant dviejų turų sistemą, o daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrenkama 70 Seimo narių, taikant proporcinę sistemą.
Pastebi galimai keistą tam tikrų gyventojų elgesį„Baltosios pirštinės“ organizacijos vadovė Marija Šaraitė „Delfi“ tikino, kad bendrai šiandien, pažeidimų prasme, diena yra pasyvoka, jų mažiau nei per I-ąjį rinkimų turą. „Kas išsiskiria, tai 10 pranešimų policijai apie galimą papirkimą. Gal kokie 6 jie buvo iki 11 val. Dabar jau fiksuojami po vieną kitą. Rimčiausi atvejai, kurie yra perduoti Lietuvos policijai, tai jie yra užfiksuoti mūsų stebėtojų. Tai įtartini automobiliai, neblaivūs asmenys, judantys aplink apylinkes, atvejai vietinėse kaimiškose parduotuvėlėse. Šie atvejai yra Nemenčinės, Molėtų-Širvintų ir Švenčionių apygardose. Dabar policijai jau perduoti 6 atvejai“, – tikino ji. M. Šaraitė patikslino, kad įdomesni dalykai fiksuojami kalbant apie parduotuves, kai gyventojai galimai už balsą gauna maisto produktų, arba visi į parduotuvę ateina rankoje nešini dešimtinę kupiūrą. „Jie įeina vienas po kito ir visi rankoje laiko 10 Eur. Jie pinigus turi ne šiaip kur piniginėje ar kur įsidėję, bet rankoje. Bet čia dėl pažeidimų mes galime daryti tik prielaidas. Tai pastebi mūsų stebėtojai, kad vyksta tokie keistesni dalykai. Taip pat kai prie apylinkių vis atvyksta tas pats automobilis, vaikštinėja tie patys žmonės. Tai – įvairūs dalykai“, – sakė M. Šaraitė. Taip ji pridūrė, kad galimi papirkinėjimų pažeidimai yra fiksuojami Biržų rajone, yra atvejų, kuomet už balsą tam tikram kandidatui siūloma atsiskaityti žinutėmis soc. tinkle.
Seimo rinkimuose iki 17 val. jau balsavo 23,34 proc., pridėjus išankstinį balsavimą – 34,63 proc. rinkėjųSekmadienį vykstančiame antrajame Seimo rinkimų ture iki 17 val. savo balsą atidavė 23,34 proc. rinkėjų. Pridėjus išankstinį balsavimą – 11,29 proc., jau balsavo 34,63 proc. rinkėjų.Palyginti su 2016 m. vykusiais Seimo rinkimais, šiemet rinkėjai pirmąją dienos pusę balsavo aktyviau, tačiau pavakarę tapo pasyvesni. Tuomet iki 17 val. savo valią pareiškė 26,41 proc. rinkėjų.Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, aktyviausiai balsuoja Nemenčinės apygardos (45,92 proc.) ir Senamiesčio-Žvėryno apygardos (41,63 proc.) rinkėjai. Pasyviausi – Panerių-Grigiškių apygardos (25,20 proc.) rinkėjai.7 valandą rinkimų apylinkės atvėrė duris rinkėjams. Jie savo pilietinę valią galės pareikšti iki 20 valandos.Pakartotinis balsavimas rengiamas 68 vienmandatėse rinkimų apygardose. Tik Antakalnio, Šalčininkų-Vilniaus ir Medininkų rinkimų apygardų rinkėjams rinkimai jau pasibaigė, nes per pirmąjį turą jie išsirinko savo atstovus į naująjį Seimą.ELTA primena, kad spalio 18 d. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimu, pirmojo Seimo rinkimų turo metu jau yra išrinkti trys Seimo nariai: Antakalnio apygardoje išrinkta TS-LKD atstovaujanti Ingrida Šimonytė, surinkusi 61,17 proc. nuo dalyvavusių rinkėjų balsų; Medininkų rinkimų apygardoje išrinktas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Česlavas Olševskis, surinkęs 52,77 proc. balsų; Šalčininkų-Vilniaus apygardoje išrinkta irgi šios partijos kandidatė Beata Petkevič, sulaukusi 59 proc. rinkėjų palaikymo.Vienmandatėse apygardose renkamas 71 Seimo narys, taikant dviejų turų sistemą, o daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrenkama 70 Seimo narių, taikant proporcinę sistemą.
Rinkimų dieną policija gavo 22 pranešimusLietuvos policijos atstovas Ramūnas Matonis sekmadienį pavakarę informavo, kad išankstinio balsavimo metu, nuo 2020 m. spalio 19 d. 7 val. iki spalio 25 d. 16 val. policija gavo 57 pranešimus, susijusius su rinkimais. „Per šį laikotarpį pradėti 2 ikiteisminiai tyrimai. Daugiausiai pranešimų gauta iš Vilniaus apskr. – 26, Tauragės apskr. – 9“, – sakė jis. Anot jo, šiandien, rinkimų dieną, gauti 22 pranešimai (daugiausiai – iš Vilniaus apskr.), ikiteisminių tyrimų nepradėta“, – informavo R. Matonis. 
Seimo rinkimuose iki 16 val. jau balsavo 21,42 proc., pridėjus išankstinį balsavimą – 32,71 proc. rinkėjųSekmadienį vykstančiame antrajame Seimo rinkimų ture iki 16 val. savo balsą atidavė 21,42 proc. rinkėjų. Pridėjus išankstinį balsavimą – 11,29 proc., jau balsavo 32,71 proc. rinkėjų.Palyginti su 2016 m. vykusiais Seimo rinkimais, šiemet rinkėjai pirmąją dienos pusę balsavo aktyviau, tačiau pavakarę pradėjo atsilikti. Tuomet iki 16 val. savo valią pareiškė 23,89 proc. rinkėjų.Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, aktyviausiai balsuoja Nemenčinės apygardos (43,22 proc.) ir Senamiesčio-Žvėryno apygardos (39,15 proc.) rinkėjai. Pasyviausi – Panerių-Grigiškių apygardos (23,21 proc.) rinkėjai.7 valandą rinkimų apylinkės atvėrė duris rinkėjams. Jie savo pilietinę valią galės pareikšti iki 20 valandos.Pakartotinis balsavimas rengiamas 68 vienmandatėse rinkimų apygardose. Tik Antakalnio, Šalčininkų-Vilniaus ir Medininkų rinkimų apygardų rinkėjams rinkimai jau pasibaigė, nes per pirmąjį turą jie išsirinko savo atstovus į naująjį Seimą.ELTA primena, kad spalio 18 d. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimu, pirmojo Seimo rinkimų turo metu jau yra išrinkti trys Seimo nariai: Antakalnio apygardoje išrinkta TS-LKD atstovaujanti Ingrida Šimonytė, surinkusi 61,17 proc. nuo dalyvavusių rinkėjų balsų; Medininkų rinkimų apygardoje išrinktas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Česlavas Olševskis, surinkęs 52,77 proc. balsų; Šalčininkų-Vilniaus apygardoje išrinkta irgi šios partijos kandidatė Beata Petkevič, sulaukusi 59 proc. rinkėjų palaikymo.Vienmandatėse apygardose renkamas 71 Seimo narys, taikant dviejų turų sistemą, o daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrenkama 70 Seimo narių, taikant proporcinę sistemą.
Seimo rinkimuose iki 15 val. jau balsavo 19,47 proc., pridėjus išankstinį balsavimą – 30,76 proc. rinkėjųSekmadienį vykstančiame antrajame Seimo rinkimų ture iki 15 val. savo balsą atidavė 19,47 proc. rinkėjų. Pridėjus išankstinį balsavimą – 11,29 proc., jau balsavo 30,76 proc. rinkėjų.Palyginti su 2016 m. vykusiais Seimo rinkimais, šiemet rinkėjai iki šiol balsavo aktyviau, tačiau pradėjo atsilikti. Tuomet iki 15 val. savo valią pareiškė 21,14 proc. rinkėjų.Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, aktyviausiai balsuoja Nemenčinės apygardos (40,71 proc.) ir Centro-Žaliakalnio apygardos (36,70 proc.) rinkėjai. Pasyviausi – Panerių-Grigiškių apygardos (21,37 proc.) rinkėjai.7 valandą rinkimų apylinkės atvėrė duris rinkėjams. Jie savo pilietinę valią galės pareikšti iki 20 valandos.Pakartotinis balsavimas rengiamas 68 vienmandatėse rinkimų apygardose. Tik Antakalnio, Šalčininkų-Vilniaus ir Medininkų rinkimų apygardų rinkėjams rinkimai jau pasibaigė, nes per pirmąjį turą jie išsirinko savo atstovus į naująjį Seimą.ELTA primena, kad spalio 18 d. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimu, pirmojo Seimo rinkimų turo metu jau yra išrinkti trys Seimo nariai: Antakalnio apygardoje išrinkta TS-LKD atstovaujanti Ingrida Šimonytė, surinkusi 61,17 proc. nuo dalyvavusių rinkėjų balsų; Medininkų rinkimų apygardoje išrinktas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Česlavas Olševskis, surinkęs 52,77 proc. balsų; Šalčininkų-Vilniaus apygardoje išrinkta irgi šios partijos kandidatė Beata Petkevič, sulaukusi 59 proc. rinkėjų palaikymo.Vienmandatėse apygardose renkamas 71 Seimo narys, taikant dviejų turų sistemą, o daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrenkama 70 Seimo narių, taikant proporcinę sistemą.
Gavo apie tris dešimtis pranešimų dėl galimų pažeidimųVyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) vadovė Laura Matjošaitytė teigė, kad VRK šiandien gavo apie tris dešimtis įvairių pranešimų apie galimus pažeidimus.„VRK fiksuoja, kad jau yra balsavę 19,22 proc. Lietuvos respublikos piliečių Lietuvoje, o kalbant bendrai apie rinkėjų aktyvumą šiandieną, balsavusių rinkėjų yra 19,75 proc. Jeigu šiuos skaičius palygintume tiek su pirmuoju turu, tiek su ankstesnių metų rinkimais, pamatytume šiokius tokius skirtumus. Šių metų spalio 11 dieną vykusiuose Seimo rinkimuose dalyvavo gerokai daugiau rinkėjų – 23,34 proc. Kaip ir minėjau, dabar, su balsavusiais užsienyje, turime 19,75 proc., o tai yra kiek 4 proc. mažiau. 2016 m. II rinkimų ture, 15 val. duomenimis, buvo balsavę 21,14 proc. rinkėjų, 2012-aisiais 14 val. duomenimis buvo balsavę 18,89 proc. rinkėjų“, – teigė ji. Kalbant apie pranešimus dėl galimų pažeidimų buvo teigiama, kad VRK šiandien gavo apie tris dešimtis įvairių pranešimų. „Daugiausia jų gauta dėl galimos rinkimų agitacijos socialiniuose tinkluose, paskyrose, uždarose grupėse, dėl rinkimų biuletenių nuotraukų dalijimosi soc. tinkluose. Kalbant apie gautus pranešimus, yra ir įdomesnių atvejų, tarkime, kad prie rinkimų apylinkės vykdomas remontas ir galimai rinkėjams yra trukdoma patekti į balsavimo patalpą. Tai išsiaiškinome, kad trukdoma nėra. Taip pat gavome pranešimų, kad kuomet buvo vykdomas balsavimas namuose, rinkimų komisijų nariai pas rinkėjus, norinčius balsuoti namuose, vyko ne pagal grafiką ir stebėtojai informavo, kad nesuspėja paskui komisijų narius“, – teigė ji. Galiausiai, apibendrindama L. Matjošaitytė sakė, kad antrasis rinkimų turas vyksta pakankamai sklandžiai ir ramiai. „Rinkėjai keliauja į rinkimų apylinkes, tiesa, ne taip aktyviai, kaip pirmojo turo metu“, – pridūrė ji. Ji taip pat pranešė, kad sekmadienį iki 15 val. paskambinę VRK trumpuoju numeriu informacijos teiravosi ar skundus deklaravo beveik pusė tūkstančio piliečių.
Seimo rinkimuose iki 14 val. jau balsavo 17,34 proc., pridėjus išankstinį balsavimą – 28,63 proc. rinkėjųSekmadienį vykstančiame antrajame Seimo rinkimų ture iki 14 val. savo balsą atidavė 17,34 proc. rinkėjų. Pridėjus išankstinį balsavimą – 11,29 proc., jau balsavo 28,63 proc. rinkėjų.Palyginti su 2016 m. vykusiais Seimo rinkimais, šiemet rinkėjai iki šiol balsavo aktyviau, tačiau pradėjo atsilikti. Tuomet iki 14 val. savo valią pareiškė 18,08 proc. rinkėjų.Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, aktyviausiai balsuoja Nemenčinės apygardos (37,73 proc.) ir Centro-Žaliakalnio apygardos (34,25 proc.) rinkėjai. Pasyviausi – Panerių-Grigiškių apygardos (19,40 proc.) rinkėjai.7 valandą rinkimų apylinkės atvėrė duris rinkėjams. Jie savo pilietinę valią galės pareikšti iki 20 valandos.Pakartotinis balsavimas rengiamas 68 vienmandatėse rinkimų apygardose. Tik Antakalnio, Šalčininkų-Vilniaus ir Medininkų rinkimų apygardų rinkėjams rinkimai jau pasibaigė, nes per pirmąjį turą jie išsirinko savo atstovus į naująjį Seimą.ELTA primena, kad spalio 18 d. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimu, pirmojo Seimo rinkimų turo metu jau yra išrinkti trys Seimo nariai: Antakalnio apygardoje išrinkta TS-LKD atstovaujanti Ingrida Šimonytė, surinkusi 61,17 proc. nuo dalyvavusių rinkėjų balsų; Medininkų rinkimų apygardoje išrinktas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Česlavas Olševskis, surinkęs 52,77 proc. balsų; Šalčininkų-Vilniaus apygardoje išrinkta irgi šios partijos kandidatė Beata Petkevič, sulaukusi 59 proc. rinkėjų palaikymo.Vienmandatėse apygardose renkamas 71 Seimo narys, taikant dviejų turų sistemą, o daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrenkama 70 Seimo narių, taikant proporcinę sistemą.
Iki 13 val. policija gavo 14 pranešimų apie galimus rinkimų pažeidimusLietuvos policijos atstovas Ramūnas Matonis sekmadienį informavo, kad nuo spalio 19 d. iki spalio 25 d. 13 val. policija gavo 49 pranešimus apie galimus rinkimų pažeidimus, pradėjo 2 ikiteisminius tyrimus.„Daugiausiai pranešimų gauta iš Vilniaus apskrities – 23, Tauragės apskr. – 6, Kauno apskr. – 5, Klaipėdos ir Alytaus apskr. – po 4 pranešimus“, – sakė jis.Šiandien, rinkimų dieną, anot R. Matonio, iki 13 val. policija gavo 14 pranešimų apie galimus rinkimų pažeidimus, ikiteisminių tyrimų nepradėta.
Seimo rinkimuose iki 13 val. jau balsavo 15,06 proc.Sekmadienį vykstančiame antrajame Seimo rinkimų ture iki 13 val. savo balsą atidavė 15,06 proc. rinkėjų. Pridėjus išankstinį balsavimą – 11,29 proc., jau balsavo 26,36 proc. rinkėjų.Palyginti su 2016 m. vykusiais Seimo rinkimais, šiemet rinkėjai balsuoja aktyviau. Tuomet iki 13 val. savo valią pareiškė 14,58 proc. rinkėjų.Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, aktyviausiai balsuoja Nemenčinės apygardos (34,32 proc.) ir Centro-Žaliakalnio apygardos (31,65 proc.) rinkėjai. Pasyviausi – Panerių-Grigiškių apygardos (17,24 proc.) rinkėjai.7 valandą rinkimų apylinkės atvėrė duris rinkėjams. Jie savo pilietinę valią galės pareikšti iki 20 valandos.Pakartotinis balsavimas rengiamas 68 vienmandatėse rinkimų apygardose. Tik Antakalnio, Šalčininkų-Vilniaus ir Medininkų rinkimų apygardų rinkėjams rinkimai jau pasibaigė, nes per pirmąjį turą jie išsirinko savo atstovus į naująjį Seimą.ELTA primena, kad spalio 18 d. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimu, pirmojo Seimo rinkimų turo metu jau yra išrinkti trys Seimo nariai: Antakalnio apygardoje išrinkta TS-LKD atstovaujanti Ingrida Šimonytė, surinkusi 61,17 proc. nuo dalyvavusių rinkėjų balsų; Medininkų rinkimų apygardoje išrinktas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Česlavas Olševskis, surinkęs 52,77 proc. balsų; Šalčininkų-Vilniaus apygardoje išrinkta irgi šios partijos kandidatė Beata Petkevič, sulaukusi 59 proc. rinkėjų palaikymo.Vienmandatėse apygardose renkamas 71 Seimo narys, taikant dviejų turų sistemą, o daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrenkama 70 Seimo narių, taikant proporcinę sistemą.
Seimo rinkimuose iki 12 val. jau balsavo 12,43 proc., pridėjus išankstinį balsavimą – 23,72 proc. rinkėjųSekmadienį vykstančiame antrajame Seimo rinkimų ture iki 12 val. savo balsą atidavė 12,43 proc. rinkėjų. Pridėjus išankstinį balsavimą – 11,29 proc., jau balsavo 23,72 proc. rinkėjų.Palyginti su 2016 m. vykusiais Seimo rinkimais, šiemet rinkėjai balsuoja aktyviau. Tuomet iki 12 val. savo valią pareiškė tik 10,88 proc. rinkėjų.Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, aktyviausiai balsuoja Nemenčinės apygardos (30,96 proc.) ir Molėtų-Širvintų apygardos (28,45 proc.) rinkėjai. Pasyviausi – Panerių-Grigiškių apygardos (14,98 proc.) rinkėjai.7 valandą rinkimų apylinkės atvėrė duris rinkėjams. Jie savo pilietinę valią galės pareikšti iki 20 valandos.Pakartotinis balsavimas rengiamas 68 vienmandatėse rinkimų apygardose. Tik Antakalnio, Šalčininkų-Vilniaus ir Medininkų rinkimų apygardų rinkėjams rinkimai jau pasibaigė, nes per pirmąjį turą jie išsirinko savo atstovus į naująjį Seimą.ELTA primena, kad spalio 18 d. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimu, pirmojo Seimo rinkimų turo metu jau yra išrinkti trys Seimo nariai: Antakalnio apygardoje išrinkta TS-LKD atstovaujanti Ingrida Šimonytė, surinkusi 61,17 proc. nuo dalyvavusių rinkėjų balsų; Medininkų rinkimų apygardoje išrinktas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Česlavas Olševskis, surinkęs 52,77 proc. balsų; Šalčininkų-Vilniaus apygardoje išrinkta irgi šios partijos kandidatė Beata Petkevič, sulaukusi 59 proc. rinkėjų palaikymo.Vienmandatėse apygardose renkamas 71 Seimo narys, taikant dviejų turų sistemą, o daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrenkama 70 Seimo narių, taikant proporcinę sistemą.
Seimo rinkimuose iki 11 val. jau balsavo 9,36 proc., pridėjus išankstinį balsavimą – 20,65 proc. rinkėjųSekmadienį vykstančiame antrajame Seimo rinkimų ture iki 11 val. savo balsą atidavė 9,36 proc. rinkėjų. Pridėjus išankstinį balsavimą – 11,29 proc., jau balsavo 20,65 proc. rinkėjų.Palyginti su 2016 m. vykusiais Seimo rinkimais, šiemet rinkėjai balsuoja aktyviau. Tuomet iki 11 val. savo valią pareiškė tik 6,78 proc. rinkėjų.Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, aktyviausiai balsuoja Nemenčinės apygardos (26,75 proc.) ir Molėtų-Širvintų apygardos (25,60 proc.) rinkėjai. Pasyviausi – Panerių-Grigiškių apygardos (12,36 proc.) rinkėjai.7 valandą rinkimų apylinkės atvėrė duris rinkėjams. Jie savo pilietinę valią galės pareikšti iki 20 valandos.Pakartotinis balsavimas rengiamas 68 vienmandatėse rinkimų apygardose. Tik Antakalnio, Šalčininkų-Vilniaus ir Medininkų rinkimų apygardų rinkėjams rinkimai jau pasibaigė, nes per pirmąjį turą jie išsirinko savo atstovus į naująjį Seimą.ELTA primena, kad spalio 18 d. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimu, pirmojo Seimo rinkimų turo metu jau yra išrinkti trys Seimo nariai: Antakalnio apygardoje išrinkta TS-LKD atstovaujanti Ingrida Šimonytė, surinkusi 61,17 proc. nuo dalyvavusių rinkėjų balsų; Medininkų rinkimų apygardoje išrinktas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Česlavas Olševskis, surinkęs 52,77 proc. balsų; Šalčininkų-Vilniaus apygardoje išrinkta irgi šios partijos kandidatė Beata Petkevič, sulaukusi 59 proc. rinkėjų palaikymo.Vienmandatėse apygardose renkamas 71 Seimo narys, taikant dviejų turų sistemą, o daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrenkama 70 Seimo narių, taikant proporcinę sistemą.
Rinkimų stebėtojai: užfiksuoti galimo rinkėjų papirkimo atvejaiNuo 7 valandos ryto prasidėjusį antrojo Seimo rinkimų turo balsavimą stebi šimtai nepriklausomų „Baltųjų pirštinių“ stebėtojų. Per pirmąsias keturias balsavimo valandas aplankyta 90 rinkimų apylinkių ir sulaukta virš 20 rinkėjų pranešimų apie galimus pažeidimus.Stebėtojai jau penkis kartus kreipėsi į Lietuvos policiją dėl galimo rinkėjų papirkimo ir pavėžėjimo atvejų Vilniaus regione.Rinkimų stebėtojai apylinkėse pastebėjo netaisyklingai užplombuotų balsadėžių, ne visur rinkimų komisijų nariai naudoja asmens duomenų apsaugą užtikrinančius rinkėjų sąrašų antdėklus, rinkėjai ne po vieną eina į balsavimo kabinas, taip pat nemažai atvejų, kur apylinkėse neatsakingai dėvimos ar nedėvimos asmens apsaugos priemonės.Stebėtojai renka informaciją, ar apylinkės yra pritaikytos fizinę negalią turintiems asmenims. Nepritaikytų apylinkių – bent ketvirtadalis, o detali informacija apie jas bus perduota Lietuvos negalios organizacijų forumui.Piliečiai rinkimų savaitgalį praneša ir apie agitacijos draudimo pažeidimus. Užfiksuoti atvejai, kai dalijamasi politine reklama socialiniuose tinkluose. Svarbu atkreipti dėmesį, kad išorinė politinė reklama, pakabinta iki agitacijos draudimo laikotarpio, gali likti ir jo metu – dažnai piliečiai nepagrįstai praneša apie didžiuosius lauko stendus, kurie gali kabėti ir rinkimų dieną.
VRK pirmininkė: išankstinio balsavimo aktyvumas gerokai didesnis nei 2016 metų Seimo rinkimų antrajame tureŠių metų antrojo Seimo rinkimų turo išankstinio balsavimo aktyvumas buvo gerokai didesnis nei 2016 metais vykusiais Seimo rinkimais, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys. Šiais metais balsą antrajame rinkimų ture iš anksto atidavė 11,29 proc. rinkėjų, o 2016 metais – 5,95 proc. rinkėjų.„Kalbant apie išankstinį balsavimą, Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenimis, antrajame rinkimų ture balsavo 11,29 proc. rinkėjų. Iš anksto savivaldybėse, kitose papildomai įrengtose patalpose balsavo 159 367 rinkėjai, specialiuose punktuose – 12 326 rinkėjai, namuose – 89 258. Iš viso per 260 tūkst. rinkėjų“, – VRK surengtoje spaudos konferencijoje informavo VRK pirmininkė Laura Matjošaitytė.VRK pirmininkės teigimu, 2020 m. Seimo rinkimų antrajame rinkimų ture iš anksto balsavo šiek tiek mažiau nei 20 tūkst. rinkėjų nei šių metų pirmajame rinkimų ture.„Lyginant su pirmuoju rinkimų turu, tai 0,35 proc. mažiau balsavo antrajame rinkimų ture, kalbant apie išankstinį balsavimą“, – teigė ji.Visgi L. Matjošaitytė akcentuoja, kad, lyginant su 2016 metų išankstiniu balsavimu antrajame Seimo rinkimų ture, šiuo metų Seimo antrojo turo aktyvumas gerokai didesnis.„Jeigu šį skaičių palygintume su 2016 m., tai matytume, kad antrajame rinkimų ture 2020 metų spalio mėnesį Seimo rinkimuose balsavo gerokai daugiau rinkėjų, kadangi 2016 metais antrajame rinkimų ture iš anksto balsavo 5,95 proc. rinkėjų“, – sakė L. Matjošaitytė.Mobiliuose punktuose balsavo 1300 saviizoliacijoje esančių rinkėjųVRK pirmininkė taip pat informuoja, kad šių metų Seimo rinkimų naujove – mobiliaisiais balsavimo punktais – antrajame rinkimų ture pasinaudojo 1300 saviizoliacijoje esančių asmenų.„VRK duomenimis, iš anksto galimybe balsuoti specialiai įrengtuose išankstinio balsavimo mobiliuose punktuose Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Raseiniuose pasinaudojo per 1300 rinkėjų, VRK duomenimis, balsavimui namuose registravosi 871 asmuo“, – teigė L. Matjošaitytė.
Fiksavo pažeidimus, pradėti 2 ikiteisminiai tyrimaiPolicijos departamento atstovas Ramūnas Matonis sekmadienio rytą informavo, kad išankstinio balsavimo metu, nuo 2020 m. spalio 19 d. 7 val. iki spalio 25 d. 10 val., policija gavo 38 pranešimus, susijusius su rinkimais. „Per šį laikotarpį pradėti 2 ikiteisminiai tyrimai. Daugiausiai pranešimų gauta dėl neleistinos agitacijos, dėl įtartinų asmenų ar automobilių prie rinkiminių apylinkių, galimo rinkėjų papirkinėjimo“, – sakė jis. R. Matonio teigimu, dėl kai kurios gautos informacijos yra renkama papildoma medžiaga, tikslinamos aplinkybės.
https://youtu.be/N0nx514HRdU
Seimo rinkimuose iki 10 val. jau balsavo 6,04 proc., pridėjus išankstinį balsavimą – 17,33 proc. rinkėjųSekmadienį vykstančiame antrajame Seimo rinkimų ture iki 10 val. savo balsą atidavė 6,04 proc. rinkėjų. Pridėjus išankstinį balsavimą – 11,29 proc., jau balsavo 17,33  proc. rinkėjų.Palyginti su 2016 m. vykusiais Seimo rinkimais, šiemet rinkėjai balsuoja aktyviau. Tuomet iki 10 val. savo valią pareiškė tik 3,43 proc. rinkėjų.Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, aktyviausiai balsuoja Nalšios pietinės apygardos (22,47 proc.) ir Molėtų-Širvintų apygardos (22,35 proc.) rinkėjai. Pasyviausi – Panerių-Grigiškių apygardos (9,70 proc.) rinkėjai.7 valandą rinkimų apylinkės atvėrė duris rinkėjams. Jie savo pilietinę valią galės pareikšti iki 20 valandos.Pakartotinis balsavimas rengiamas 68 vienmandatėse rinkimų apygardose. Tik Antakalnio, Šalčininkų-Vilniaus ir Medininkų rinkimų apygardų rinkėjams rinkimai jau pasibaigė, nes per pirmąjį turą jie išsirinko savo atstovus į naująjį Seimą.ELTA primena, kad spalio 18 d. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimu, pirmojo Seimo rinkimų turo metu jau yra išrinkti trys Seimo nariai: Antakalnio apygardoje išrinkta TS-LKD atstovaujanti Ingrida Šimonytė, surinkusi 61,17 proc. nuo dalyvavusių rinkėjų balsų; Medininkų rinkimų apygardoje išrinktas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Česlavas Olševskis, surinkęs 52,77 proc. balsų; Šalčininkų-Vilniaus apygardoje išrinkta irgi šios partijos kandidatė Beata Petkevič, sulaukusi 59 proc. rinkėjų palaikymo.Vienmandatėse apygardose renkamas 71 Seimo narys, taikant dviejų turų sistemą, o daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrenkama 70 Seimo narių, taikant proporcinę sistemą.
Seimo rinkimuose iki 9 val. jau balsavo 3,11 proc., pridėjus išankstinį balsavimą – 14,40 proc. rinkėjųSekmadienį vykstančiame antrajame Seimo rinkimų ture iki 9 val. savo balsą atidavė 3,11 proc. rinkėjų. Pridėjus išankstinį balsavimą – 11,29 proc., jau balsavo 14,40 proc. rinkėjų.Palyginti su 2016 m. vykusiais Seimo rinkimais, šiemet rinkėjai balsuoja aktyviau. Tuomet iki 9 val. savo valią pareiškė tik 1,3 proc. rinkėjų. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, aktyviausiai balsuoja Nalšios pietinės apygardos (20,26 proc.) ir Molėtų-Širvintų apygardos (19,38 proc.) rinkėjai. Pasyviausi – Panerių-Grigiškių apygardos (7,54 proc.) rinkėjai.7 valandą rinkimų apylinkės atvėrė duris rinkėjams. Jie savo pilietinę valią galės pareikšti iki 20 valandos.Pakartotinis balsavimas rengiamas 68 vienmandatėse rinkimų apygardose. Tik Antakalnio, Šalčininkų-Vilniaus ir Medininkų rinkimų apygardų rinkėjams rinkimai jau pasibaigė, nes per pirmąjį turą jie išsirinko savo atstovus į naująjį Seimą.ELTA primena, kad spalio 18 d. Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) sprendimu, pirmojo Seimo rinkimų turo metu jau yra išrinkti trys Seimo nariai: Antakalnio apygardoje išrinkta TS-LKD atstovaujanti Ingrida Šimonytė, surinkusi 61,17 proc. nuo dalyvavusių rinkėjų balsų; Medininkų rinkimų apygardoje išrinktas Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovas Česlavas Olševskis, surinkęs 52,77 proc. balsų; Šalčininkų-Vilniaus apygardoje išrinkta irgi šios partijos kandidatė Beata Petkevič, sulaukusi 59 proc. rinkėjų palaikymo.Vienmandatėse apygardose renkamas 71 Seimo narys, taikant dviejų turų sistemą, o daugiamandatėje rinkimų apygardoje išrenkama 70 Seimo narių, taikant proporcinę sistemą.
Iš anksto balsavusiųjų rinkėjų aktyvumas nedaug atsilieka nuo pirmojo turoRinkėjų aktyvumas balsuojant iš anksto ir namuose Seimo rinkimų antrajame ture nedaug atsilieka nuo pirmojo turo prieš dvi savaites, rodo sekmadienį paskelbti Vyriausiosios rinkimų komisijos duomenys.Iš anksto savo valią išreiškė 260 tūkst. 951 rinkėjas, tai sudaro 11,29 proc. rinkėjų. Pirmajame ture iš anksto balsavo maždaug 20 tūkst. daugiau piliečių.Prieš ketverius metus rinkėjų aktyvumas antrajame ture balsuojant iš anksto ir namuose siekė 5,95 proc., tačiau tuomet buvo balsuojama keturias, o ne šešias dienas, kaip šiemet.Aktyviausiai iš anksto balsavo Rytų Lietuvoje esančių Nalšios pietinės, Sėlos vakarinės ir Molėtų–Šurvintų apygardų rinkėjai – čia atitinkamai balsus atidavė 17,66, 16,52 ir 16,31 procento gyventojų.Vangiausiai iki sekmadienio balsavo sostinės Panerių–Grigiškių ir Naujosios Vilnios apygardų rinkėjai – atitinkamai 4,98 proc. ir 6,17 proc., taip pat Klaipėdos marių apygardos rinkėjai (6,34 proc.).Antrasis Seimo rinkimų turas vyksta sekmadienį, išankstinis balsavimas vyko nuo pirmadienio iki ketvirtadienio. Vilniuje, Kaune, Šiauliuose ir Raseiniuose buvo sudaryta galimybė atvykus automobiliu balsuoti mobiliajame punkte saviizoliacijoje esantiems rinkėjams. Penktadienį ir šeštadienį vyko balsavimas namuose.Per antrąjį Seimo rinkimų turą renkami 68 parlamentarai vienmandatėse apygardose. Trys jau išrinkti per pirmąjį turą. Dar 70 politikų į parlamentą pateko pagal partijų sąrašus.
Rinkėjų aktyvumas balsuojant iš anksto pakartotiniame balsavime – dvigubai didesnis nei 2016 m. Seimo rinkimųSeimo rinkimų antrajame ture balsuojant iš anksto savo valią pareiškė 260 951, arba 11,29 procento, rinkėjų, pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).Palyginti su 2016 metais vykusiais Seimo rinkimais, šiemet rinkėjų aktyvumas balsuojant iš anksto pakartotiniame balsavime yra smarkiai didesnis. Tuomet savo valią iš anksto pareiškė 141 864 rinkėjai, arba 5,95 procento rinkėjų.Iš 2 310 860 balsavimo teisę turinčių rinkėjų iš anksto balsavo 159 367, balsavimo teise namuose pasinaudojo 89 258. Specialiuose punktuose balsavo 12 326 rinkėjai.VRK pateiktais duomenimis, aktyviausiai išankstinio balsavimo metu balsavo Nalšios pietinės apygardos (17,66 proc.) ir Sėlos vakarinės apygardos (16,52 proc.) rinkėjai. Mažiausiai aktyvūs buvo Panerių-Grigiškių apygardos (4,98 proc.) rinkėjai.Per antrąjį rinkimų turą sekmadienį rinkėjai turės užbaigti formuoti naujos sudėties Seimą. Savo Seimo narį rinks 68 vienmandačių rinkimų apygardų rinkėjai. Tik Antakalnio, Šalčininkų-Vilniaus ir Medininkų rinkimų apygardų rinkėjams rinkimai jau pasibaigė, nes per pirmąjį turą jie išsirinko savo atstovus į naująjį Seimą.
Nuo ankstyvo ryto į apylinkes renkasi rinkėjai Lietuviai sekmadienį grįžo prie balsadėžių išreikšti savo valią antrajame Seimo rinkimų ture. Saugantis koronaviruso, visi rinkėjai turi dėvėti kaukes, laikytis atstumų, o rinkimų komisijos reguliariai dezinfekuoja patalpas.BNS žurnalistų aplankytose Vilniaus rinkimų apylinkėse dar prieš septintą valandą ryto laukė keliolika žmonių. Dalis iš jų sakė, kad anksti atvyko, norėdami išvengti eilių, o kai kurie pripažino, kad sumaišė laiką, nes pamiršo persukti laikrodžius viena valanda atgal.Beveik rinkėjai į balsavimo apylinkę atvyko su savo rašikliais, dalis turėjo ir vienkartines pirštines.Simono Konarskio rinkimų komisijos pirmininkė Monika Gasiliūnė BNS sakė, kad komisijos nariai yra pasiruošę dovanoti vienkartinių kaukių jų neturintiems žmonėms ar tiems, kurių kaukės labai nusidėvėję.Sostinės Ąžuolyno progimnazijoje įsikūrusiose Bukčių ir Oslo rinkimų apylinkėse per pusvalandį savo valią išreiškė daugiau kaip 50 rinkėjų.Oslo apylinkės rinkimų komisijos pirmininkas Edgaras Laveckis teigė, kad žmonės ateina gerai žinodami saugumo taisykles, jog reikia laikytis atstumų, dėvėti kaukes, turėti savo rašymo priemones.„Žmonės tikrai nesipiktina, dėl COVID-19 neleidžiame po daug – tiek, kiek leidžia sužymėtos ribos. Beveik visi atsineša tušinukus, savo kaukes, išskyrus vieną kitą“, – BNS sakė E. Laveckis.57-erių finansininkė Ana Bobileva BNS sakė visada einanti balsuoti ir į antrąjį turą. „Kaip ir visada, tikimės, kad bus geriau“, – sakė vilnietė.Trisdešimtmečiai sutuoktiniai Dovilė ir Andrius Končiak tvirtino, kad balsuoti vos atsidarius apylinkei apsisprendė dėl koronaviruso situacijos, norėdami išvengti eilių.„Balsuoti einame visada, o anksti šįkart – dėl viruso. Kas patiko šįkart, kad dezinfekuojamos rankenos, komisijos nariai patys labiau ėmėsi iniciatyvos, nes praėjusį kartą jautėsi toks šiek tiek pasimetimas, ir patys kaukes nelabai gerai dėvėjo“, – sakė Dovilė.A. Končiakas sako, kad anksčiau balsuoti nusprendė ir dėl laukiančių sekmadieninių darbų.„Manau, vakare rezultatų lauksime“, – sakė jis.7 valandą ryto prasidėjęs balsavimas baigsis 20 valandą. Rinkėjai kviečiami ateiti balsuoti su veidą ir nosį dengiančiomis kaukėmis, atsinešti savo rašiklį, neturintiesiems apsaugos ir rašymo priemonės bus duodamos vietoje.Vyriausiosios rinkimų komisijos vadovė Laura Matjošaitytė prognozuoja, kad rinkimų rezultatai bus aiškūs apie vidurnaktį.„Tikimės gerokai anksčiau rinkimų rezultatų, kadangi bus vienas biuletenis, paprastesnis skaičiavimas, neturėsime daugiamandatės biuletenio, reitingavimo, tad, panašu, kad galim vidurnaktį jau turėti rinkimų rezultatus“, – BNS sakė L. Matjošaitytė.Seimo rinkimų antrasis turas vyksta 68 apygardose. Trys jau išrinkti per pirmąjį turą. Dar 70 politikų į parlamentą pateko pagal partijų sąrašus per balsavimą prieš dvi savaites.Naujasis Seimas į pirmą posėdį paprastai renkasi lapkričio viduryje.

Renkame 68 Seimo narius

Antrojo Seimo rinkimų turo metu renkami 68 parlamentarai, 3 jau buvo išrinkti pirmame rinkimų ture, kai vienmandatėje apygardoje surinko daugiau nei 50 rinkėjų balsų.

Taigi, antrame Seimo rinkimų ture nebereikia balsuoti Antakalnio rinkiminėje apygardoje registruotiems rinkėjams, nes joje jau išrinkta konservatorė Ingrida Šimonytė, Šalčininkų–Vilniaus apygardos rinkėjams, nes į Seimą jau pateko Beata Petkevič, ir Medininku rinkiminės apygardos rinkėjams, nes reikiamo balsų skaičiaus jau sulaukė Česlav Olševski. Abu jie yra Lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA–KŠS) atstovai.

Antrame Seimo rinkimų ture rinkėjai gaus tik vieną rinkimų biuletenį, jame reikės pasirinkti vieną kandidatą iš dviejų.

70 politikų į Seimą jau pateko daugiamandatėje apygardoje. Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai jau naujos sudėties parlamente jau užsitikrino 23 vietas, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS – 16, Darbo partija turės 9 mandatus, Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) – 8, Laisvės partija taip pat 8 vietas, o Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis – 6 vietas naujame parlamente.

Būtinos priemonės

Kaip ir pirmame Seimo rinkimų ture, taip ir antrajame, į balsavimo vietas rinkėjai turi ateiti dėvėdami nosį ir burną dengiančią veido kaukę, rekomenduojama turėti savo rašymo priemonę (tai negali būti pieštukas) ir asmens dokumentą. Taip pat nurodoma laikytis saugių atstumų.

Rinkėjams, patenkantiems į rizikos grupes, rekomenduojama ateiti rytinėmis balsavimo valandomis, t. y. nuo 7 iki 9 valandos ryto, kai balsavimo vietose būna mažiau žmonių.

Į balsavimo patalpą taip pat patariama nesivesti kitų asmenų, kurie nebalsuoja, stengtis nesibūriuoti bei laikytis saugaus atstumo nuo rinkimų komisijų narių ir kitų rinkėjų.

Balsą atiduoti – tik savo apygardoje

Kaip skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK), rinkimų dieną rinkėjai balsuoja apylinkėje, į kurios sąrašus yra įrašytas.

Taip pat rinkėjas turi teisė balsuoti bet kurioje savo rinkimų apygardos rinkimų apylinkėje, kuri elektroninių ryšių priemonėmis yra prisijungusi prie Vyriausiosios rinkimų komisijos informacinės sistemos.

Interneto svetainėje „Rinkėjo puslapis“ esančiame žemėlapyje nurodoma, kur rinkėjai turi balsuoti, kokie rinkimų apylinkių adresai. Jį galite pamatyti čia.

Daug klausimų pirmame Seimo rinkimų ture vietos, kur galima balsą atiduoti rinkimų dieną.

Taigi, VRK informuoja, kad spalio 25–ąją, pagrindinę rinkimų dieną rinkėjai gali balsuoti tik savo rinkimų apylinkėje arba savo apygardoje esančiose rinkimų apylinkėse.

VRK sulaukė rinkėjų kreipimųsi, kad šie negali balsuoti bet kurioje Lietuvos vietoje esančiose rinkimų apylinkėse.

Tad komisija atkreipia dėmesį, kad vadovaujantis Seimo rinkimų įstatymo nuostatomis, pagrindinę rinkimų dieną rinkėjai gali balsuoti tik savo rinkimų apylinkėje, kuri yra priskirta remiantis pagal rinkėjo deklaruotą gyvenamąją vietą, arba tos pačios rinkimų apygardos apylinkėse.

Išimtinais atvejais, jeigu rinkėjas faktiškai gyvena kitos rinkimų apygardos teritorijoje, jis gali prašyti rinkimų komisijos būti įtrauktas į tos apylinkės rinkėjų sąrašus ir paprašyti užpildyti F5 formą, kurios pagrindu jį būtų galima įrašyti į tos konkrečios rinkimų apylinkės rinkėjų sąrašus.

Prieš tai rinkėjas gali būti paprašytas įrodyti, kad jis faktiškai gyvena toje apygardoje (pvz.: pateikti pažymą apie deklaruotą gyvenamąją vietą, gali pateikti disponuojamo nekilnojamojo turto dokumentus ir pan.).

Aktyvumas kiek mažesnis

Renkant naują Seimą rinkėjų aktyvumas šiek tiek mažesnis negu pirmajame rinkimų rate. Tai rodo keturias dienas trukusio išankstinio balsavimo duomenys.

Seimo rinkimų antrajame ture iš anksto balsavo 7,34 proc. rinkėjų, tai yra 169 tūkstančiai 616 rinkėjų. Per pirmąjį rinkimų ratą, keturių išankstinio balsavimo dienų duomenimis, balsavo 7,39 proc., arba 178 tūkstančiai 145 rinkėjai.

Aktyviausi yra Senamiesčio–Žvėryno rinkimų apygardos rinkėjai, kur savo balsą atidavė 14,19 proc. rinkėjų, nedaug nuo jų atsilieka Centro–Žaliakalnio rinkimų apygardos rinkėjai, kur balsavo 12,70 proc. rinkėjų.

Pasyviausi per išankstinį balsavimą buvo Panerių– Grigiškių, Raudondvario rinkimų apygardų rinkėjai, kur balsavo 3,50 proc. rinkėjų ir 3,74 proc. rinkėjų.