Kaip sakė A. Žvirblienė, nors gąsdinti lietuvių nesinori, reikia suprasti, kad virusas plinta sparčiai, o dar yra tik rudens pradžia, tad žiema tikrai gali būti nelengvas laikas.
„Tendencija tokia ir yra, nes tie skaičiai padvigubėja maždaug per porą savaičių, tai jeigu dabar turime 300, tai turbūt už dviejų savaičių turėsime 600, o dar už dviejų išeitų, kad 1200“, – teigė profesorė.
Paklausta, ar naujos priemonės kaip lokalių karantinų įvedimas, barų darbo laiko trumpinimas gali ligos plitimo tempą sulėtint, A. Žvirblienė sakė: „Dabar reikės žiūrėti, kaip ta situacija klostysis. Jeigu taip, kaip buvo iki šiol, tai matome, kad jie tokiais tempais dvigubėja.“
Profesorės teigimu, labai svarbu, kad lokalūs karantinai įvedami mažesniuose miestuose, nes tai tikrai sulaiko plitimą ir leidžia kontroliuoti židinius. Vis dėlto, sakė ji, rimčiausia problema yra didieji miestai.
A. Žvirblienė teigė, kad kol kas lauke kaukių būtinybės dėvėti nėra, o ir pats virusas atvirame taip intensyviai neplinta.
„Svarbiausia yra patalpoje ir mes matome, kad žmonės užsikrečia darbovietėse. Ir daug tų židinių yra iš darboviečių, tai, matyt, nelabai yra laikomasi tų taisyklių – kontaktai vis tiek yra artimi, žmonės dirba uždarose patalpose“, – komentavo profesorė.
Kalbėdama apie koronaviruso vakciną A. Žvirblienė teigė, kad tai tikrai būtų išgelbėjimas, bet pripažino, kad vis dar yra daug nežinomųjų. Ar ji bus, jeigu bus, tai kada.
„Žmones galima paskiepyti labai greitai, per dvi-tris savaites ir jau susidarytų apsauginis imunitetas. Jeigu daug žmonių pasiskiepytų, bent 60 ar 70 proc. populiacijos (čia dar vienas „jeigu“), tai labai stipriai sustabdytų viruso plitimą ir ta grėsmė sumažėtų“, – kodėl vakcina vadinama pagrindine priemone nugalėti virusą, aiškino A. Žvirblienė.
„Bet čia dar tikrai yra daug klaustukų – kada bus vakcina, koks bus jos efektyvumas? Jeigu kalbėtume apie tuos reikalavimus, kuriuos vakcinoms planuoja kelti Europos vaistų agentūra, tai ji galės būti registruota, jeigu jos efektyvumas bus 60 proc. Kitaip sakant, jeigu 6 iš 10 paskiepytų žmonių bus apsaugoti“, – pridūrė profesorė.
Tai, dėmesį atkreipė ji, reiškia, kad jei vakcinos efektyvumas nebus labai didelis, jeigu skiepysis nedaug žmonių, viruso labai greitai sustabdyti nepavyks.
Profesorė teigė, kad viešojoje erdvėje per daug kalbama apie tai, kad skiepas bus netrukus sukurtas. A. Žvirblienė sako, kad tokios kalbos gali duoti priešingą efektą, nes žmonėms atrodo, kad vakcina kuriama paskubomis ir į rinką ji gali patekti nesaugi.
„Man atrodo, kaip tik reikėtų kalbėti taip, kaip yra realybėje, kad vakcinos tyrimai užtrunka ir jie yra būtini. Ir vakcina gali būti registruota tik tuo atveju, jeigu tie tyrimai yra sėkmingi“, – akcentavo profesorė.
A. Žvirblienė pabrėžė, kad negali būti taip, jog Lietuvoje ar kitose Europos Sąjungos šalyse būtų naudojama nepatikrinta vakcina.
„Taip, kaip tai atsitiko Rusijoje. Nežiūrint kokia čia bus rimta situacija, vis dėlto nepatikrintos vakcinos niekas nepardavinės ir neleis ja skiepyti žmonių“, – konstatavo pašnekovė.
Kita vertus, anot profesorės, kalbėti apie skiepus, jų kūrimą, galimus šalutinius poveikius labai svarbu su tais, kurie turi kažkokių abejonių, tačiau ji abejojo, ar įmanoma įtikinti kategoriškai prieš skiepus nusistačiusius ar apskritai virusą neigiančius žmones.
Nepaisant didelio užsikrėtimų skaičiaus, pasak A. Žvirblienės, situacija Lietuvoje vis dar yra valdoma. Profesorė sakė, kad nors griežtas karantinas pavasarį sulaukė labai daug kritikos, jis tikrai padėjo sustabdyti viruso plitimą ir leido pasiruošti rudeniui.
„Vasarą irgi visą laiką buvo kontroliuojamas tas viruso plitimas ir aš tikrai matau, kad mūsų epidemiologai dirba puikiai. Ne kiekvienoje Europos šalyje yra atliekama tokia išsami būtent ta atvejų susekimo analizė. (...) Ir testavimas vykdomas tikslingai, todėl tų skaičių yra daug“, – teigė profesorė.
Ji priminė, kaip vasarą Lietuva buvo lyginama su Latvija ir iš kai kurių asmenų nuskambėjo pasakymai, kad Latvija moka labai gerai testuoti ir todėl pas juos yra mažai atvejų.
„Lietuvoje būdavo 40-50, Latvijoje būdavo 4-5 per dieną. Jeigu pasižiūrėtume į kreivę, kaip atrodo atvejų skaičius Lietuvoje ir kaip atrodo Latvijoje, tai Latvijos kreivė į viršų šauna stačiu kampu. Vadinasi, tai tarsi tokia užspausta spyruoklė, kuri staiga pratrūko ir atvejų pasipylė. Reiškia, kad tokie apgaulingi skaičiai iš tiesų buvo todėl, kad kažkas buvo ne taip su testavimu. Matyt, latviams reikėtų iš mūsų pasimokyti“, – kalbėjo A. Žvirblienė.
Profesorė sakė, kad nesinori nieko gąsdinti, bet matome dabartinę atvejų augimo tendenciją, o dar tik rudens pradžia.
„Tiesą sakant, mūsų laukia ilga žiema. Lapkritis, gruodis, sausis, vasaris yra tie mėnesiai, kada mes visi vis dar būsime ir mokyklose, ir darbuose, ir patalpose. Aš manau, kad tikrai šitas žiemos sezonas nebus lengvas. Bet nenorėčiau piešti kažkokių labai sunkių scenarijų. Tik jei ta situacija bus labai rimta, nereikia stebėtis, kad bus kažkokie sprendimai, kurie dabar ne visiems patinka“, – kalbėjo profesorė.