„Pirmiausia, tiems, kurie buvo pasigedę draudimų ir ribojimų, – žinia, kad jie vėl įvedami. Situacija, kalbant apie COVID-19 valdymą, reikalauja priimti sprendimus. Esu įsitikinęs, kad svarbiausias faktorius, kuris mus saugo, yra mūsų sąmoningumas, atsakomybė, saugos reikalavimų laikymasis. Tačiau to turbūt nepakanka“, – sakė S. Skvernelis.
Ministras pirmininkas paaiškino, kad nuo šiol šalies savivaldybės yra skirstomos į tris grupes. Į raudonąją zoną patenka tos, kuriose peržengti kriterijai, geltonoje zonoje esančiose savivaldybėse situacija artėja prie tos ribos, bet „savivaldos rankose – galimybė kartu su bendruomene situaciją pakeisti“, žaliojoje zonoje esančiose savivaldybėse situacija kontroliuojama.
Kiek vėliau premjeras patikslino, kad, Vyriausybei priėmus pastarąjį sprendimą, savivaldybėms pačioms sprendimų priimti nebereikia.
„Įstatymas to nereikalauja, mes kalbame apie karantino paskelbimą daugiau nei vienoje savivaldybėje“, – pridūrė S. Skvernelis.
Anot jo, rizikingų savivaldybių sąrašas bus peržvelgiamas penktadieniais.
„Individuali rekomendacija kiekvienai savivaldybei tenka patekus į geltonąją zoną. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras informuoja ir rekomenduoja, ką reikia daryti, nes savivaldybės labai skirtingos. Jų sąrašas bus peržiūrimas penktadieniais, o, jeigu reikės, Vyriausybė yra pasirengusi bet kurią dieną rinktis ir tą sąrašą papildyti“, – teigė premjeras.
Papildomi ribojimai – pasilinksminimo vietoms, įvedamas nuotolinis mokymas
Trečiadienį Vyriausybės posėdyje nuspręsta įvesti papildomus apribojimus viešojo maitinimo, pasilinksmino vietoms. Bus privaloma klientų registracija ir apribotas darbo laikas. Plačiau apie tai galima skaityti čia.
O nuo spalio 26 dienos, koronavirusui plintant šalies ugdymo įstaigose, Vyriausybė trečiadienį pritarė šalies mokykloms pratęsti kitą savaitę prasidedančias rudens atostogas dirbant iš namų, sako Švietimo, mokslo ir sporto ministras Algirdas Monkevičius. Ir į mokyklas grįžti lapkričio 9 dieną.
Ruošia daugiau vietų koronavirusu sergantiems pacientams
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga informavo, kad vadinamosios organizuojančios įstaigos perorganizuoja savo arba savo regiono įstaigų veiklą, žiūri, kur galėtų atsirasti daugiau vietų užsikrėtusiesiems koronavirusu gydyti.
„Lovų skaičius tikrai išaugs, bet tai reiškia, kad planinių pacientų į tas lovas nebus galima paguldyti“, – sakė A. Veryga.
Ministras patikslino, kad dėl to sumažės planinių paslaugų. Tačiau jis kol kas negalėjo patikslinti, kokia situacija bus konkrečiose savivaldybėse.
Tikisi, kad laikinųjų ligoninių neprireiks
Premjeras tikina, kad kol kas poreikio steigti palapinių-laikinųjų ligoninių nėra, viliasi, kad to ir nereikės. Vis dėlto jis pabrėžia, kad valstybė turi ruoštis tokiam scenarijui.
„Aš tikrai manau, kad mes, patys būdami atsakingi, galime suvaldyti šito viruso plitimą. Kol kas tos vadinamosios COVID-19 lovos nėra užimtos. Sveikatos priežiūros įstaigos persitvarko, numato rezervinius pajėgumus, pradeda veikti tas pats mechanizmas, kuris buvo pavasarį: penkios „atraminės“ ligoninės, paskui – „karštųjų“ ligoninių pajėgumų perskirstymas, rezervinės ligoninės“, – Vyriausybėje surengtoje spaudos konferencijoje teigė S. Skvernelis.
„Ir trečiame ar ketvirtame rate atsiranda būtinybė steigti nestacionarias arba vadinamąsias lauko ligonines. Aš esu įsitikinęs, kad iki to mes tikrai neprieisime, bet ruoštis reikia“, – pridūrė jis.
Spalio pradžioje S. Skvernelis sakė, kad nepalankioms matematinėms prognozėms pasitvirtinus ir sunkių COVID-19 ligos atvejų skaičiui žymiai padidėjus ligoninėse pritrūktų vietų. Premjeras teigė, kad, siekiant užkirsti kelią tokiam scenarijui, buvo nuspręsta investuoti į palapines-ligonines.
ELTA primena, kad portalas LRT rugsėjo pabaigoje pranešė, jog Vyriausybė skyrė per milijoną eurų laikinosioms ligoninėms-palapinėms įrengti. Taip pat pranešama, kad tokio tipo ligoninės, kurių planuojama įsigyti apie 70, būtų įkurdintos pripučiamose palapinėse su visa būtina infrastruktūra.
Virusas plinta šalies viduje
Ministras pirmininkas sako, kad virusas plinta tik šalies viduje.
„Tiesiog dabar reikia bandyti, nesiimant drastiškų priemonių, vadovaujantis rekomendacijomis, nurodymais, mūsų atsakingumu ir sąmoningumu, susitvarkyti. Viskas priklauso tik nuo mūsų pačių.
Įvežtinių atvejų neturime tiek, kad sakytume, jog kažkas veža mums šitą virusą. Jis plinta šalies viduje“, – žurnalistams trečiadienį teigė S. Skvernelis, jį citavo ELTA.
Skelbiami lokalūs karantinai
Kaip jau skelbta, ministrų kabinetas trečiadienį nutarė pratęsti Raseinių rajone įvestą lokalų karantiną. Vyriausybės pritarimu karantinas šiame rajone truks iki lapkričio 6-osios vidurnakčio.
Vyriausybės pasitarime buvo apsispręsta dėl šalies savivaldybių suskirstymo pagal koronaviruso paplitimą į žaliąją, geltonąją ir raudonąją zonas. Toks skirstymas įsigaliotų nuo pirmadienio. Taip lokalus karantinas būtų paskelbtas 12 šalies savivaldybių: Elektrėnų, Joniškio rajono, Jurbarko rajono, Kelmės rajono, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Marijampolės, Pasvalio rajono, Plungės rajono, Skuodo rajono, Šiaulių rajono, Švenčionių rajono savivaldybėse.
Lokalų karantiną siūloma skelbti šiose savivaldybėse: Elektrėnų, Joniškio rajono, Jurbarko rajono, Kelmės rajono, Klaipėdos rajono, Kretingos rajono, Marijampolės, Pasvalio rajono, Plungės rajono, Skuodo rajono, Šiaulių rajono, Švenčionių rajono savivaldybėse.
Karantino paskelbimas leis sustiprinti COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) profilaktikos ir kontrolės valdymą, užtikrinti ribojimo priemonių taikymą. Siūloma karantino režimo trukmė – nuo 2020 m. spalio 26 d., 00.00 val., iki 2020 m. lapkričio 9 d., 24.00 valandos.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga paaiškino, kodėl tarp savivaldybių, kuriose įvedamas karantinas, nepatenka Vilnius, čia sergamumo rodiklis yra 112,4 atv. 100 tūkst. gyventojų.
Pasak ministro, žiūrima ne tik į sergamumo rodiklį, bet, be kitų, ir į procentą, kiek užsikrėtusiųjų nustatomas koronavirusas.
Kokie ribojimai?
Įvedus lokalų karantiną, būtų ribojamas keliavimo tarpmiestinio ir priemiestinio reguliaraus susisiekimo keleivinio transporto maršrutais intensyvumas – kai išvykstama už savivaldybės teritorijos ribų, keliautojams leidžiama užimti tik sėdimas vietas ne mažesniu kaip 1 metro atstumu.
Asmenys įpareigoti viešose vietose būti ne didesnėmis nei 5 asmenų grupėmis, išskyrus šeimos narius, laikytis ne mažesnio kaip 2 metrų atstumo tarp asmenų ar asmenų grupių, vengti tiesioginio fizinio kontakto, laikytis asmens higienos reikalavimų.
Valstybės ir savivaldybių institucijose, įstaigose, valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse darbas organizuojamas ir klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu arba daliniu nuotoliniu būdu (kai darbuotojai kas savaitę rotacijos principu dirba nuotoliniu būdu tokiu režimu: 5 darbo dienas dirbama darbo vietoje, kitas 5 darbo dienas dirbama nuotoliniu būdu ir t. t.), išskyrus atvejus, kai tam tikras funkcijas būtina atlikti darbo vietoje.
Privaloma užtikrinti, kad būtų atliktos būtinosios neatidėliotinos funkcijos. Privačiam sektoriui rekomenduojama dirbti tokia pat darbo organizavimo forma kaip ir viešajame sektoriuje.
Parduotuvių, kioskų ir kitų prekybos vietų patalpose, teritorijose ir (ar) šalia jų ribojamas pirkėjų ir kitų lankytojų (toliau – pirkėjas) srautas – užtikrinamas ne mažesnis kaip 10 kv. m vienam pirkėjui tenkantis prekybos plotas arba vienu metu aptarnaujamas ne daugiau kaip vienas pirkėjas. Paslaugų teikimo vietose ribojamas paslaugų gavėjų ir kitų lankytojų srautas – užtikrinamas ne mažesnis kaip 10 kv. m paslaugos teikimo vietos patalpų plotas, tenkantis vienam paslaugos gavėjui arba kitam lankytojui, arba vienu metu paslaugos teikiamos ne daugiau kaip vienam paslaugos gavėjui.
Dėl pacientų lankymo asmens sveikatos priežiūros įstaigose – bus draudžiamas asmens sveikatos priežiūros įstaigų pacientų lankymas, išskyrus terminalinės būklės pacientų, pacientų iki 14 metų ir gimdyvių lankymą.