Surinkus apie 200 parašų kreiptasi į prokuratūrą reikalaujant pradėti ikiteisminį tyrimą, o pastato savininką įpareigoti atstatyti, ką sunaikino.

A. Dankovskis tikina, kad visa iš istorija paremta manipuliavimu faktais. Į nepavydėtiną situaciją patekęs, „tautos priešo“ ir „teroristo“ vardą pelnęs verslininkas pateikė dokumentais pagrįstą savo versiją apie šio namo būklę ir vertę.

Pirkinys tapo galvos skausmu

„Ketinau apsigyventi Žaliakalnyje, Perkūno alėjoje, per kurią paauglystėje lankydamas treniruotes pėsčiomis praeidavau“, – portalui „Delfi“ sakė skandalo epicentre atsidūręs, įvairiai žodžiais šiuo metu vadinamas kaunietis A. Dankovskis.

Jis sakė iki to gyvenęs Minties Rato gatvėje, 19-uoju numeriu pažymėtame name, kurį savomis lėšomis sutvarkęs.

„Gyvenant bute ilgokai ieškojau galimybės įsigyti kitą būstą, nes šeima tapo didesnė. Visai atsitiktinai bičiuliai prasitarė, kad viena moteris tvarkosi nuosavybės dokumentus. o namą ketina parduoti, nes ji pati ne kaunietė, o vilnietė. Po pusmečio aš įsigijau medinį namą Perkūno alėjoje“, – pasakojo A. Dankovskis.

Artūras Dankovskis
Foto: DELFI / Nerijus Povilaitis

Kaunietis minėjo iš karto kreipęsis į miesto savivaldybės Kultūros paveldo skyrių, klausęs, kokias procedūras reikia atlikti, norint jo vietoje pastatyti šiuolaikinį statinį.

„Kultūros paveldo skyriaus vedėjas man pasakė, kad vertingųjų savybių šiam pastatui nėra nustatyta, o pagal specialųjį planą jis yra priskiriamas ketvirtosios kultūrinės vertės kategorijai. Tada paklausiau, kaip gali būti, jog priskirta ketvirta kategorija, nors vertingųjų savybių nesama?“, – sakė kaunietis.

Jis išgirdęs patarimą kreiptis į kultūros paveldo vertinimo tarybą dėl vertingųjų savybių nustatymo ar patikslinimo.

P. Rusecko vila Perkūno alėjoje
Foto: DELFI / Nerijus Povilaitis

Ekspertų verdiktas: autentiką sudarkė priestatai, pastato būklė – avarinė

2015 metų pabaigoje posėdžiavusi Kauno miesto nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba, kurią sudarė 10 atestuotų narių nusprendė, kad pastatas vertingųjų savybių neturi ir nesiūlė jo įtraukti į Kultūros vertybių registrą.

Šis sprendimas priimtas atsižvelgiant į Kultūros paveldo departamento specialistės – ekspertės Dianos Pikšrienės atliktą pastato paveldosauginį vertinimą.

„Atlikus pastato vizualinius architektūrinius tyrimus bei įvertinus techninę būklę padarytos šios išvados: pastatas neturi aiškios, harmoningos architektūrinės kompozicijos, jis nepasižymi darniomis proporcijomis, plius šis pastatas yra avarinės būklės.

P. Rusecko vila Perkūno alėjoje
Foto: DELFI / Nerijus Povilaitis

Pastato faktinė 2015 m. padėtis neatitinka 1928 metais inžinieriaus A. Gordevičiaus parengto projekto, pagal kurį pastatytas šis objektas.

Šis pastatas taip pat neturi aiškaus stiliaus, autentiškas plano kontūras nėra išlikęs – pastatas apraizgytas priestatais (verandomis ir lauko laiptinėmis). Pastato laikančios konstrukcijos (sienos ir stogo konstrukcijos) yra avarinės ir pavojingos naudoti. Pastato nusidėvėjimas – 70 proc. Mano nuomone, vertingųjų savybių šiame pastate nėra“, – tarybos posėdžio protokole užfiksuoti šie pastatą vertinusios ekspertės žodžiai.

Dokumente minimas ir kito eksperto A. Zeltinio išvados, kad medžio tašų sienos, perdangos ir medinis balkonas paveikti puvinio, o betono pamatai – suirę.

Visgi, dauguma vertinimo tarybos narių pritarė nuomonei, kad pastato autentika suniokota priestatų ir jo papildomai saugoti nereikia, priimtas sprendimas jo neįrašyti į Kultūros vertybių registrą.

Būtent šiuo sprendimu ir atliktomis pastato ekspertizėmis šiuo metu remiasi jį griauti pradėjęs A. Dankovskis.

Artūras Dankovskis
Foto: DELFI / Nerijus Povilaitis

Kaltinimus vadina faktų iškraipymu

„Jeigu gaučiau paveldosauginį vertinimą, kad šis pastatas iš tiesų vertingas, man būtų garbė jame gyventi, jo tikrai negriaučiau. Dabar turiu supuvusį statinį ir visišką paveldosaugininkų abejingumą, kurie nieko neleidžia ir viską draudžia“, – sakė „teroristu“ viešai išvadintas kaunietis.

Ką ketina A. Dankovskis daryti toliau, kai tarpukario vila pradėta griauti, tačiau darbai sustabdyti, sujudusi visuomenė reikalauja pradėti ikiteisminį tyrimą ir pastatą atstatyti?

Kaunietis sakė, jog ketina viešinti turimus dokumentus, nes, jo nuomone, visuomenė yra klaidinama.

„Sakoma, kad čia gyveno knygnešys P. Ruseckas, nors iš tiesų jis gyveno visai kitame name, prie kurio pritvirtinta memorialinė lenta. Mane kaltina, kad nugrioviau Art Deco stiliaus pastatą, nors ekspertai nustatė, jog šis stilius nėra išlikęs. Visi priekaištauja, kad griaunu be leidimo. Išanalizavus įstatymus, man leidimo nereikėjo, nes tai neypatingas statinys, kas yra užfiksuota Registrų centro įraše“, – sakė tarpukario laikų vilą įsigijęs ir ją nugriovęs kaunietis.

P. Rusecko vila Perkūno alėjoje
Foto: DELFI / Nerijus Povilaitis

Paklaustas, kaip vertina visuomenės bei valdžios institucijų reikalavimus istorinį pastatą atstatyti, jo savininkas sakė, jog visa tai – emocijos.

„Kodėl nebuvo reikalaujama šį statinį prižiūrėti, kai jis 50 metų priklausė savivaldybei? Kur visi buvo tuos penkis metus, kai jį nusipirkau? Visi matė, kad pastatas nyko, puvo, jis tada niekam nerūpėjo. Paprasčiausiai dabar daroma viešųjų ryšių akcija, kad iš kilusio triukšmo užsidirbti dividendus, tapti reikšmingais, susilaukti dėmesio. Kodėl niekas neina piketuoti prie kitų, toje pačioje gatvėje stovinčių modernių namų? Kodėl manipuliuojama faktais, kad aš čia noriu statyti daugiabutį?“, – klausė kaunietis.

P. Rusecko vila Perkūno alėjoje. 1956 m., A. Vasiljevo nuotrauka iš KTU ASI archyvo.

Ketina eiti iki galo, ruošiasi principinei kovai

Paveldo niokotoju ir visuomenės priešu vadinamas A. Dankovskis minėjo, kad griauti avarinės būklės pastatą esą buvo reikalinga.

„Pagalvokite, kas nutiktų, jeigu į tą pastatą patektų vaikai, ant jų nukristų perdanga ar balkonas? Tapčiau visuomenės priešu numeris vienas. O dabar, kai savininkas ėmėsi veiksmų, tapau barbaru ir niekas nesigilina, kokia buvo istorija, koks buvo paveldosaugos skyriaus abejingumas. Negavau nei vieno jų pasiūlymo šį pastatą remontuoti. O visi mano pasiūlymai atsimušdavo kaip į betono sieną, buvo tarsi užburtas ratas – pastatas avarinis, man siūloma inicijuoti specialioji plano koregavimą, nors to fizinis asmuo padaryti negalėtų“, – sakė A. Dankovskis.

P. Rusecko vila Perkūno alėjoje
Foto: DELFI / Nerijus Povilaitis

Kaunietis sakė griovimo darbus sustabdęs pats, o ne valstybinės institucijos, kaip viešai skelbiama. Jis minėjo iki šiol negavęs jokio dokumento, nurodančio liautis griovus tarpukario vilą.

Į nepavydėtiną situaciją patekęs kaunietis sakė pasiruošęs eiti iki galo. Pasak jo, tai bus principinė kova.

„Esu pakankamai ryžtingas žmogus, tikrai nenuleisiu rankų. Mano sąžinė ir turimi dokumentai yra teisingi. Tegul tie žmonės, kurie mane kritikuoja, patys įsivaizduoja esantys mano situacijoje, kai turi supuvusį namą, kuriame negali gyventi.

Jeigu čia būtų mūrinis Art Deco stiliaus pastatas, iš jo padaryčiau tokį „saldainį“, kokį padariau iš namo Minties rato gatvėje“, – sakė tarpukariu statytą vilą įsigijęs ir ją griauti pradėjęs A. Dankovskis.

P. Rusecko vila Perkūno alėjoje
Foto: DELFI / Nerijus Povilaitis