Pirmadienio vakarą Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje vykusiame „Lietuvos politikos forume“ politikos apžvalgininkai ir ekspertai diskutavo apie būsimas kovas vienmandatėse, analizavimo klaidas padarytas po pirmojo rinkimų turo ir svarstė kuriai partijai koks vaidmuo teks pasibaigus rinkimams. Diskusijoje taip pat dalyvavo VU TSPMI politologas Kęstutis Girnius, VU TSPMI profesorė Ainė Ramonaitė ir Mykolo Romerio universiteto politologė Rima Urbonaitė.

Partijos esminių klaidų nepadarė

Politikos apžvalgininkų nuomone, labai didelių, kritinių klaidų po pirmojo rinkimų turo partijos nepadarė, tačiau pavojingų, neapgalvotų pasisakymų buvo tiek iš vienos, tiek iš kitos pusės. Vytautas Bruveris sakė, kad konservatoriams svarbiausia dabar nepadaryti staigių, klaidingų judesių, kad nemobilizuotų ir neaktyvuotų priešininkų elektorato. Buvusio konservatorių lyderio ir premjero Andriaus Kubiliaus pasvarstymai apie biudžetą susilaukė nemažai garsių diskusijų.

Vytautas Bruveris

„Andriaus Kubiliaus pareiškimai apie biudžetą. Po to, jie teisinosi, kad jis gal taip ir nesakė, kad reikės veržtis diržus, kad konservatoriai, atėję į valdžią, vėl visiems užverš diržus, pjaus pensijas išmokas ir pan., kad čia buvo tam tikros žiniasklaidos interpretacijos. Bet esmė ne tai. <...> Apie biudžetą ir biudžeto reikalus galėjo patylėti“, – sakė V. Bruveris.

K. Girnius sakė, kad tokie Kubiliaus pareiškimai esminio poveikio neturės, nes toks konservatorių elgesys jų prognozuojamas ne tik patiems LVŽS, bet ir jų rinkėjams. „2016 m. jie (LVŽS – red. past.) pirmame ture laimėjo 274 tūkst. balsų, šiemet – 204 tūkst., daugiau nei ketvirtadalis žmonių nusigręžė ir nemanau, kad jie sugrįš vien dėl to, kad Kubilius truputį leptelėjo. Kitas svarbus dalykas – konservatoriai atkovojo miestus Kauną ir Vilnių. Abu miestai jų rankose ir pakankamai tvirtai“, – sakė K. Girnius. Politologas prognozavo, kad didelių pokyčių II-ajame ture nebus ir konservatorių pergalei užkirsti kelią būtų sudėtinga.

„Valstiečiai dabar vietoje vieno priešo, turi ir antrą – Laisvės partiją <...> Gąsdinimas gėjų revoliucijomis ir panašiais dalykais, tai aiškiai matoma šita strategija. Klausimas, kiek ji suveiks. Labai svarbu suvokti, kad reikia ne padidinti tą procentą, bet pakelti kai kuriuos, kurie nenori eiti balsuoti, nuo sofos. Tai tokie Kubiliaus pareiškimai gali pakelti nuo sofos, sukelti emociją (ateiti balsuoti prieš konservatorius – red. past.)“, – sakė R. Urbonaitė.

Rima Urbonaitė

Laisvės partija antrąkart nenustebins, valstiečiai – 2016 m. rinkimų nepakartos

VU TSPMI politologė Ainė Ramonaitė pritarė, kad tikėtis didelių staigmenų iš antrojo turo neverta. „Socdemų sprendimas eiti su, o ne prieš valstiečius tai pakankamai svarbus, nes jie pozicionuojasi kas jie yra ir kokią poziciją užima. Laisvės partijos akcentas ant tų programinių dalykų, kuriuos jie kėlė, tai irgi klausimas, ar jiems išeis į naudą, nes už juos dalis žmonių balsavo kaip už naują partiją, o ne dėl tų dalykų. To priminimas ir užaštrinimas gali atbaidyti kai kuriuos žmones“, – sakė A. Ramonaitė.

Politologės teigimu, kadangi ši partija kol kas yra pakankamai nišinė, o antrajame ture susitiks su konservatoriais, tai prognozė gana aiški – šansų mažai.

„Gana aišku. Iš jų 12-os kandidatų, 9 prieš konservatorius Vilniuje visi pralaimės. Tai daugiausia gaus 3 vietas“, – sakė K. Girnius.

Kęstutis Girnius

„Žmonės dabar labai aiškiai turi nuomonę arba už, arba prieš valstiečius. Pritariu, kad čia aktyvumo klausimas. Tačiau konservatoriai turi persvarą daugumoje apygardų“, – kalbėjo A. Ramonaitė.

V. Bruveris kvietė prisiminti skaičius, kad LVŽS dabar nebeturi tokios jėgos kaip 2016 m., o konservatoriai pirmajame ture sulaukė nors ir nedaug, bet didesnio palaikymo, nei prieš ketverius metus. „Apie 50 mandatų bendrai per abu turus pagrįsta jiems (TS-LKD red. past) tikėtis. Pridėjus po 10 abiejų rūšių liberalų, jei ir pritrūks iki valdančiosios daugumos, tai labai nedaug“, – prognozavo V. Bruveris.

„Kad valstiečiai galėtų tą savo stebuklą pakartoti – tai neįmanoma. 2016 m. skirtumas buvo mažiau 1 proc., o dabar buvo daugiau nei 7 proc. Kitaip sakant, jei valstiečiai būtų norėję pasivyti konservatorius, jie turėjo surinkti 40 proc. daugiau balsų. Tas skirtumas dabar yra beveik praraja. Kad per dvi savaites dabar galėtum padaryti, ko per ketverius metus nepadarei, juo labiau, kad COVID krizė auga ir žmonės priekaištauja, kad valdžia abejingai žiūri, nedrįsta imtis sprendimų, tai manau rezultatai yra ganėtinai aiškūs“, – kalbėjo K. Girnius.

Darbo partija savo rolę valdžioje gali turėti

Apžvalgininkai svarstė, koks galėtų būti Darbo partijos vaidmuo po rinkimų ir kodėl konservatoriai griežtai nebrėžia raudonų linijų. „Ne vieną mūsų čia stebina pareiškimai, kad „ir už Darbo partijos yra rinkėjai“. Į koaliciją reikėtų eiti ne su rinkėjais, o su Darbo partija ir V. Uspaskichas in corpore ką jie bekalbėtų, nes jo buvimas Briuselyje nieko nesprendžia. Tai yra daroma tam, kad jie sau pasiliktų šiokią tokią manevro laisvę ir dabar nebraižytų raudonų linijų“, – sakė R. Urbonaitė.

A. Ramonaitė pritarė, kad iš dalies konservatoriai taip elgiasi dėl manevro laisvės, bet tai pat galima kalbėti ir apie komunikacijos dalykus, nes bent jau oficialiai konservatoriai stengiasi išvengti griežtumo, šiek tiek nori keisti savo įvaizdį. „Po prezidento rinkimų jie pasidarė išvadas. Suprato, kad įsispraudimas tokiame savo griežtame įvaizdyje neleidžia pasiekti daugumos. Jie pagaliau tai suprato ir tai komunikuoja“, – sakė A. Ramonaitė.

Ainė Ramonaitė

„Reikia žiūrėti į ateitį. Jei laimės dešinieji, jie bandys vykdyti tokią ūkio politiką, kuri nepatiks prezidentui ir nelabai derinsis su jo viltimi kurti gerovės valstybę, kuri reikalautų daugiau išlaidų, pašalpų ir t.t. Dabar prezidentas yra labai patogioje pozicijoje, gali ramiausiai vetuoti bet kokį įstatymą, nes žino, kad dabartinė dauguma neturi 71 balso, kad galėtų atmesti. <...> Tai konservatoriams reikia turėti tą 71 balsą ir manau, kad jie jau dabar apie tai galvoja“, – sakė K. Girnius.

„Pirmiausia konservatoriams ir abiejų rūšių liberalams reikės žiūrėti, kiek trūksta iki to 71, bet tų asocijuotų partnerių bus ieškoma ir bandoma „neformaliai formalizuoti“ bet kuriuo atveju. <...> Pravartu turėti kažkokius katamaranus ar taburetes kažkokiam kritiniam atvejui. Juolab, kad, kaip Girnius pastebėjo, su prezidentu bus veikiau konfrontacija, nei kažkokia karšta meilė ar draugystė.<...> Pirmiausia, socialdemokratai bus tie partneriai, į kuriuos taikytųsi. Tada Darbo partija ar atskiri jos nariai. O gal ir visa frakcija, bandant apsimesti, kad Uspaskicho šešėlio virš jos nėra“, – dėstė V. Bruveris.

„Labai įdomu, kaip Darbo partija laikysis. Europos parlamente jie vaizduojasi, kad priklauso Liberalų frakcijai. <...> Rinkimų naktį V. Uspaskichas irgi truputį atsiribojo nuo aiškios kairės. Tai pritraukti dalį tų Darbo partijos narių, kad palaikytų (konservatorius – red. past.), bus galima išnaudoti. Per greitai skubame Darbo partiją priskirti prie kairės“, – sakė K. Girnius.

„Pagal savo rinkėjus, pagal tai ką jie mėgsta ir ko jie nekenčia, Darbo partija visada buvo kairėje. Jų elektoratas labai persidengęs su socdemais, valstiečiais, Tvarka ir teisingumu ir visiškai nepersidengia su Tėvynės sąjunga. Su liberalais šiek tiek persidengia, bet jei taip sudėliosime polius, tai jie atsiduria visai kitoje pusėje, nei Tėvynės sąjunga. Intuityviai mes jaučiame, kad jie yra kairėje“, – kalbėjo A. Ramonaitė.

Edmundas Jakilaitis, Vytautas Bruveris, Kęstutis Girnius, Ainė Ramonaitė, Rima Urbonaitė

R. Urbonaitė sakė, kad istoriškai taip susiklostė, kad Darbo partija laikoma labiau kairės partija, nors pasak politologės, ji nei kairės, nei dešinės, o tiesiog V. Uspaskicho partija krypstanti ten, kur politinis vėjas palankesnis.

„Lietuvos politikos forume“ taip pat diskutuota apie dabartinio premjero Sauliaus Skvernelio perspektyvą Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungoje, Ramūno Karbauskio politinę ateitį. Visą Lietuvos politikos forumą galite žiūrėti čia.