Tiesa, miestas neatrodo išmiręs, kaip tai buvo pavasarį, tačiau tikrai ne toks, kokį prisimena daugelis.
Blogiau nei pavasarį
„Mes artėjame prie cunamio, kai nekontroliuojame, kas vyksta“, – apie Briuselio ir Valonijos regioną sekmadienį pareiškė Belgijos sveikatos apsaugos ministras Frankas Vandenbroucke.
Sunku su ministru būtų ginčytis: visoje šalyje 7 876 nauji atvejai vidutiniškai per dieną (t.y. 79 proc. daugiau nei prieš savaitę); nuo epidemijos pradžios viso – 222 253 COVID-19 atvejai. Mirčių vidurkis nuo koronaviruso – 30,3 (t.y. 14,3 proc. daugiau nei prieš savaitę); viso – 10 413 mirtys. Ligoninėse susirgusių atplūdis – 251,9 vidutiniškai per dieną (t.y. 100 proc. daugiau nei prieš savaitę). Ligoninėse yra apie 2500 pacientų, sergančių koronavirusu, ir jau pradeda trūkti jiems vietos.
Palyginimui, Lietuvai 100 tūkst. gyventojų tenka 90,9 atvejų, Belgijoje – net 756,9. Sostinėje Briuselyje COVID-19 plėtra ypač bauginanti – kai kuriose sostinės savivaldybėse šis rodiklis perkopė 1000.
„Situacija yra rimta ir blogesnė nei kovo 18 d., kai buvo nutarta uždaryti šalį“, – kalbėjo sekmadienį ir neseniai Belgijos premjeru tapęs Alexanderis De Croo.
Ne visi laikosi naujų taisyklių
Pradėkime kelionė nuo „Chaussée d'Ixelles“ – parduotuvių-užkandinių gatvės. Šiek tiek po 10 val. – dauguma parduotuvių atidarytos, restoranai, barai ir kavinės – uždaryti (nuo pirmadienio mažiausiai mėnesiui). Įprastai tokiu laiku jau didelė dalis lauko staliuko būna nusėsti – rytinė kava su laikraščiu, o gal net alaus bokaliukas po sunkaus savaitgalio.
Tiesa, dalis kavinių siūlo maistą, kavą ar kitus gėrimus – išsinešimui (iki 22 val. galima užsisakyti išsinešimui), bet ne alkoholį. Jau seniau visame Briuselyje uždrausta vartoti alkoholį viešose vietose. Tačiau ne visi linkę atsisakyti įpročių – štai pagyvenęs vyriškis, prie pat Ikselio savivaldybės ir policijos nuovados gurkšnoja alų iš skardinės ir skaito rytinę spaudą – tikriausia, apie COVID ribojimus, tarp kurių – nuo pirmadienio įsigaliojantis draudimas parduoti alkoholį po 20 val. Lietuviams tai jau ketverius metus – kasdienybė, belgams dar reiks priprasti prie savotiško „verygmečio“.
Šiaip belgai nėra tokie griežti laikytis taisyklių – tarkime, „Chaussée d'Ixelles“ – viena iš gatvių, kurioje kaukes dėvėti privaloma. Tai privaloma ir daugelyje senamiesčio bei centrinių gatvių, bet tikrai ne visi jas dėvi ar dėvi teisingai (iškišę nosį). Tiesa, policija iškart stabdo tokius ir bent pradžioje gražiuoju primena, kad kaukės privalomos.
Taip pat pagal naujas taisykles artimai galima bendrauti tik su vienu asmeniu, o į svečius pasikviesti (laikantis socialinio atstumo) tik 4 žmones ir tik po dviejų savaičių galima pasikviesti kitus 4. Tai nėra labai didelė naujiena – jau anksčiau buvo ribojami žmonių susibūrimai Briuselyje, tačiau tarkime, penktadienį policija turėjo įsikišti, kad išvaikytų 200 žmonių, susirinkusių pavakaroti viename kaljanų bare.
Rugsėjo viduryje pranešta, kad nuo pandemijos pradžios Belgijoje buvo surinkta 6 mln. eurų baudų dėl COVID taisyklių nesilaikymo – virš 30 tūkst. asmenų buvo nubausti, dar 41 tūkst. tuomet vis dar laukė sprendimo. Tikėtina, kad dabar šis skaičiai jau gerokai didesni.
Vienišas „Sisiojantis berniukas“
Keliaujam toliau – į senamiestį. Laikai, kai čia buvo sunku prasibrauti pro turistus, – seniai praeityje. Garsiojoje „Gran Plasas“ aikštėje – tik keletas žmonių, didžioji dalis tiesiog vietinai skuba savo reikalais ir net nepakelia akių į paauksuotus aikštės namų fasadus ar įspūdingą rotušę. Lygiai taip pat ramu prie kito Briuselio simbolio – „Sisiojančio berniuko“ – niekas nesidaro asmenukių prie gyvomis gėlėmis išpuoštos legendos. Liūdna ir vieniša ne tik jam, bet ir suvenyrų pardavėjams. Nėra klientų ir šokolado ar belgiško alaus parduotuvėlėse.
Šiek tiek gyviau kitoje Briuselio prekybos arterijoje – pėsčiųjų gatvėje „Rue Neuve“. Taip, minios nėra, bet ir nėra labai tuščia. Prie kai kurių parduotuvių net susiformavusios eilės, nes ribojamas žmonių kiekis jose.
Numatytos kompensacijos
Toliau pasukam praeiti pro Briuselio Raudonųjų žibintų kvartalą. Atrodo, kas ten gali vykti pirmadienį prieš vidurdienį, bet seniausios profesijos atstovės jau atsidariusios savo vitrinų užuolaidas ir apnuogintais kūnais bei gašliomis šypsenomis bando vilioti praeivius.
Vis dėlto, atrodo, kad jų sėkmė tokia pat, kaip senamiesčio suvenyrų pardavėjų. Gal į vakarą situacija pasikeis. Tačiau vėlgi tie ribojimai – jau minėti alkoholio įsigijimo, vartojimo, o ir nuo 24 val. iki 5 val. ryto – komendanto valanda, kai negalima išeiti į gatvę be būtinybės.
Kita vertus, viltis išlieka, tuo labiau, jog būna ir blogiau – kai kurios Briuselio regiono savivaldybės jau įvedė draudimą verstis prostitucija, nes esą nesilaikoma socialinio atstumo, kaukių dėvėjimo taisyklių.
Beje, prostitutės, jei veikė legaliai ir mokėjo mokesčius, Briuselyje gali prašyti išmokos susijusios su COVID ribojimais – nuo 1300 iki 1600 eurų. Taip pat išmokas turėtų gauti Briuselyje veiklą sustabdę restoranai ir kavinės – po 3000 eurų, bei naktiniai klubai, kelionių agentūros ir renginių organizatoriai – po 9000 eurų.
Ne visiškas pavasaris, bet...
Paskutinis apsilankymas – Europos kvartale. Liuksemburgo aikštėje, kurioje dienomis eurobiurokratai ir visi kiti, susiję su Europos institucijomis, buvo taip pamėgę gerti kavą, o vakarais šokti ant stalų, pirmadienio vidurdienį buvo tylu ir ramu – tarsi kokį sekmadienį. Irgi nestebina – šią savaitę vykstanti Europos Parlamento sesija vyksta nuotoliniu būdu. Didelė dalis europarlamentarų sėdi savo namuose, į pastatą nerekomenduojama eiti be ypatingos priežasties.
Europos Komisijos pastatuose irgi švilpauja vėjas – tik 20-25 proc. darbuotojų darbo vietose ir manoma, kad netrukus bus sugrįžta prie pavasario praktikos, kad be „gyvybiškai svarbių“ reikalų nėra ko važiuoti į biurą. Mat ir Belgijos vyriausybė griežtai rekomenduoja, kad ten, kur įmanoma – darbas nuotoliniu būdu turi būti „privalomas“.
Lietuvos nuolatinėje atstovybėje ES jau sugrįžo darbas iš namų, nebent yra galimybė būti atskirame kabinete ir yra tam būtinybė.
Kuo skiriasi dabartinė padėtis Belgijoje nuo pavasario? Veikia parduotuvės, nors nerekomenduojama, bet galima keliauti (pavasarį negalima buvo palikti savo rajono ribų), muziejų, sporto klubų (jei išlaikomas socialinis atstumas) bei savivaldos institucijų durys irgi atidarytos, o mokyklos ir universitetai nėra masiškai uždaromi. Nors dėl švietimo įstaigų dar vyksta diskusija – pavyzdžiui, Gento universitetas sugrįžo prie nuotolinių mokslų, prancūzakalbės mokyklos ilgins rudens atostogas.
