Gyventojai negalėjo patikėti savo akimis
Tik styrantys medžių kamienai – ir nė vienos šakos. Tokį vaizdą praėjusią savaitę pamatė Žvėryno gyventojai.
Išvydę suniokotus medžius vietos gyventojai Feisbuke neslėpė pykčio. Jie domėjosi, ar apskritai tokiems darbams išduoti leidimai, jei išduoti, ar sklypo savininkas tikrai laikėsi visų reikalavimų.
„Falų alėja dabar pas savininką”, - rašė viena internautė. “O man primena dujų pečių kaminus koncentracijos stovyklose per II pasaulinį. Asociacijos žiaurios, mirtimi kvepia”, - savo poziciją išdėstė kita moteris. „Kad čia ne genėjimas. Čia tiesiog nupjovimas”, - rašė pasipiktinęs vyras. „Išprievartauti medžiai”, - pasipiktinimo neslėpė moteris.
Delfi surado viešai prieinamą Vilniaus miesto savivaldybės rugsėjo 12 d. išduoto leidimo tekstą, kuriame privačiame sklype, Maloniojoje g. 18A, leista atlikti šiuos darbus: „Genėti gatvės pusėje augančius klevus (apie 55 ir 30 cm skersmens), paformuojant, bei lengvai išretinat bei palengvinant lajas; esant poreikiui (pvz., didesnei insoliacijai užtikrinti), galimas kairiame sklypo kampe, (arčiau gatvės) augančių liepų formavimas ir lajų praretinimas.”
Akivaizdu, kad atlikti darbai labai skiriasi nuo to, ką sklypo savininkui leido atlikti savivaldybė. Vertinant išduotą leidimą, savininkas neturėjo teisės palikti tik medžių kamienus.
Taip pat į gyventojų skundus atsakė ir Vilniaus miesto savivaldybės atstovas Jaroslavas Čaplia. Jo atsakymu Feisbuke pasidalijo gyventojai.
„Informaciją perdavėm tirti Aplinkos apsaugos inspektoriams. Išduotas leidimas tikrai neleido atlikti tokio „darbo”. Leidime aiškiai parašyta, ką galima atlikti, o čia prilygsta medžio sunaikinimui. Savininkai ir darbus atlikę asmenys tikrai turės už tai atsakyti”, - nurodė savivaldybės atstovas.
Aplinkosaugininkai pradėjo tyrimą
Delfi savo ruožtu susisiekė su Savivaldybės Vyriausiojo miesto architekto skyriaus patarėja Giedre Čeponyte, kuri patvirtino, kad leidimas tikrai buvo išduotas. Tačiau atlikti darbai ją tiesiog šokiravo.
„Į mus kreipėsi šio sklypo savininkai. Ačiū jiems už tai, kad jie kreipėsi dėl leidimo gavimo iš savivaldybės. Leidimą iš savivaldybės šių klevų genėjimui jie gavo. Tai įvyko rugsėjo 12 dieną. Leidimo tekstas susideda iš to, kad leidžiama genėti atitinkamo kamieno skersmens klevus, paformuojant lają, lengvai paretinant lają. Leista pašalinti šakas tam, kad būtų didesnė insoliacija į sklypą. Viskas buvo surašyta labai aiškiai ir konkrečiai. Mums šokas, kad gyventojai, gavę tą leidimą, padarė tai, ką padarė”, - teigė G. Čeponytė.
Ji pabrėžė, kad savininkams ir darbus atlikusiems asmenims baudų išvengti nepavyks.
„Tai nėra lengvas lajų paretinimas ir paformavimas. Tai yra visiškai nupjautos šakos, paliekant tik kamienus – stuobrius. Jie tikrai negalėjo taip padaryti. Aplinkos apsaugos departamentas turi visišką teisę apskaičiuoti žalą gamtai pagal tai, kiek yra sužaloti medžiai. Taip pat jiems gresia administracinė bauda už tai, kad atliko darbus ne taip, kaip turėjo atlikti. Aplinkos apsaugos departamentas dabar turi juos bausti”, - nurodė savivaldybės atstovė.
Aplinkos apsaugos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas Arūnas Malinovskis penktadienį Delfi teigė, kad pareigūnai gavo informaciją apie įvykį ir išvyko situaciją įvertinti vietoje.
„Gautas gyventojo pranešimas apie šį įvykį. Jis užregistruotas ir aplinkos apsaugos inspektoriai išvyko atlikti tyrimo į nurodytą vietą”, - nurodė A. Malinovskis.
Kiek vėliau jis pateikė daugiau informacijos: „Aplinkosaugininkai pradėjo tyrimą. Pirminiais duomenimis, savivaldybė 2020-09-12 yra išdavusi leidimą genėjimui. Už leidimo pažeidimus gresia tiek bauda pagal ANK, tiek žalos už gyvybinių funkcijų pažeidimą atlyginimas.”
Verslininkas ir asociacijų vadovas
Registrų centro duomenimis, 0,938 ha sklypą Žvėryne valdo Regina Norkuvienė ir Andrius Norkus.
Sutuoktinių valdomas nekilnojamasis turtas yra nekilnojamųjų kultūros vertybių teritorijoje (jų apsaugos zonoje).
Taip pat sklype stovi 2010 metais rekonstruoti baigtas 297.68 kv. m ploto gyvenamasis namas.
Registrų centro duomenimis, sklypo savininkas A. Norkus yra viešosios įstaigos „Auksinio varno" sporto klubo vadovas ir tarybos pirmininkas. Taip pat jis yra šios įstaigos steigėjas.
Be to, A. Norkus yra UAB „Lendrūnė” vadovas. Taip pat vadovauja Darbdavių ir Žvejybinių katerių asociacijoms.
Sklypo savininkas: toks gyvenimas
Delfi susisiekė su sklypo savininku ir paprašė, kad jis įvertintų situaciją, kodėl iš medžių liko tik stuobriai.
„Kadangi jie yra avarinės būklės, pjovėjai įvertino, kad reikėtų juos nupjauti, bet aš sakau: pabandom atgaivinti, gal jie kartais atsigaus. Mes tokius palikome, bet, kaip visada, gaunasi meškos paslauga. Mes norėjome kaip geriau, o gaunasi kaip visada. Aš suprantu, kad jeigu jų nebūtų buvę, galbūt niekas ir nekreiptų dėmesio. Dabar kai stovi tokie stagarai, mums patiems tai atrodo tragiškai, bet mes bandome, žiūrėsime, gal pavasarį jie atsigaus, pripylėme kibirais trąšų po šaknim. Jeigu pavyks atgaivinti – atgaivinsime, jei ne – pjausime”, - kalbėjo A. Norkus.
Jis sakė, kad medžius genėjusi įmonė siūlė visai juos nupjauti: „Mes pradėjom skambinėti genėtojams, buvome susitarę su 3 ar 4 kompanijomis, vieni pavedė, kiti neatvažiavo. Tiems, kurie atvažiavo, pasakiau, kad yra leidimas, jūs pasižiūrėkit ir mes sutvarkykime taip, kad išsaugotume medžius. Kai pradėjo jie pjaut, aš klausiau, kodėl jie taip pjausto. Jie man sako: žiūrėkit, šita šaka negyva, šita – negyva, šita – išpuvęs vidurys. Klausiau, ką daryti? Parekomendavo visai nupjauti. Tai aš jiems pasakiau, kad mes neturime leidimo visiškai nupjauti ir kad noriu medžius išsaugoti. Sako: jūsų valia. Tai jie taip ir „apdžiorino“, kaip rusai sako.“
Be to savininkas neslėpė, kad ir jam žiūrint iš šono viskas atrodo kraupiai.
„Kadangi šitie medžiai yra avariniai, tai per vėją ne vieną kartą buvo išlaužytos tvoros, jie krenta. Mes ir pernai metais prašėme savivaldybės, kad jie nugenėtų, sakiau, kodėl mes turime už tai mokėti. Medžiai skaitosi valstybės, sklypas – mūsų, o kai tvarkyti – tai reikia mums. Aš buvau kreipęsis, kad jie sutvarkytų, mūsų yra draudimai, jei kas suluš ar užkris, kas neš atsakomybę? Jie sakė, kad jie to nedaro, liepė daryti ir tvarkytis patiems. Matot, čia ir 4 elektros kabeliai eina virš medžių, tai tie genėtojai ir sako, kad žiūrėkit, ir laidai, ir jau jie buvo genėti tokiame aukštyje, sakė, kad ne vieną kartą tokiame aukštyje jie tvarkyti, bet viduje išpuvusios šakos, pažeistos, mes sutvarkome taip, kad tai atrodytų estetiškai. Tačiau, gavosi va kaip. Man pačiam žiūrint iš šono – kraupu.“
Galiausiai jis svarstė, kad jei medžius darbininkai būtų nupjovę, jų niekas nė nebūtų pastebėjęs.
„Žinote, kokia yra esmė, būtų jie nupjauti – niekas nebūtų atkreipę dėmesio, bet kai nori padaryti kažką geresnio, sulauki visada smerkiančio atgarsio. O ar nors vienas atėjo, pasigilino, kodėl jie buvo nupjauti ir taip apdrožti? Niekam neįdomu. Pasmerkti žmogų pas mus gali labai greitai, bet įsigilinti, kodėl taip buvo padaryta – niekas nenori. Kai mes juos pasodinome prieš 25 metus, tai niekas neatėjo pasiūlyti pagalbos sodinant. Niekam neįdomu, o dabar staigiai visuomenė sako: pažiūrėkit, ką padarė medžiams. Padarėme, bet stengiamės juos išsaugoti, o ne nukirsti. O jei gausis, kad reikės nukirsti – mes atsodinsime kažką kitokio. Gal dekoratyvinį medį, gal kažką kito. Toks gyvenimas.“
Arboristas: tai yra pasityčiojimas iš medžių
Lietuvos arboristikos centro vadovas Algis Davenis, Delfi paprašytas įvertino Žvėryne susidariusią situaciją. Anot jo, tai yra tipiškas pavyzdys, kaip negalima elgtis su medžiais.
„Jeigu vertinant sentimentaliai, tai čia yra tyčiojimasis iš medžio. Ši problema labai plačiai paplitusi visoje Lietuvoje. Medį genėję, kabutėse, specialistai neišmano medžio biologijos ir fiziologijos. Net jei medis buvo papuvęs, buvo daug būdų, kaip šitą situaciją išspręsti. Duotu atveju, jeigu augalas ir atsigaus, tai jis bus stipriai sužalotas ir pasmerktas ilgai mirčiai, nebūdingai pagal jo fiziologinį amžių“, - teigė arboristas.
Jis nesutiko su savininko pozicija, kad taip bandyta išsaugoti papuvusius medžius. Anot A. Davenio, jei medžiai ir buvo papuvę, juos reikėjo saugoti visiškai kitais būdais. Stuobių palikimas nėra tinkama medžių apsauga.
„Aš nemačiau, kaip tie medžiai atrodė iki to, bet šitoks būdas net kai kuriose Europos valstybėse yra draudžiamas, nes taip yra maksimaliai sužalojamas medis ir ne visi atlaiko tokį žalojimą. Jeigu ir atsigauna, tai mes tokiu būdu paspartiname jo puvimą ir po 15-20, gal 50 metų – augalas bus žuvęs. Net jeigu jis ir išsilaikys, jam reikia visiškai kitokios priežiūros, ne tokios, kokia buvo dabar atlikta. Kasmet reikia augalą prižiūrėti ir jį šukuoti. O dabar, įsivaizduokite, jeigu mes nukapotume žmogui rankas ir kojas, gal netgi galvą, ir sakytume – gyvenk”, - kalbėjo A. Davenis.
Taip pat jis teigė, kad darbai atlikti nesilaikant leidime nurodytų sąlygų. O visą atsakomybę, specialisto nuomone, turėtų prisiimti darbų užsakovas.
„Čia yra labai neprofesionaliai atliktas darbas. Leidime neparašyta, kad nutopinti, nugalvinti medį ir palikti jį stuobriu. Ten yra leista išgenėti ir tai nereiškia šitaip nupjaustyti. Pagrindinis kaltinamasis, turbūt, yra užsakovas, kuris užsakė, pasisamdė ekonominės klasės bet kuriuos medkirčius, kurie pjauna medžius. Ne prižiūri, o pjauna medžius. Apskritai kalbant, tai visiškai neprofesionalus darbas. Galiu pasakyti, kad tai – mužikiškas, grubus darbas. Darbą, turbūt, atliko tas, kuris pirmą kartą pjūklą užkūrė”, - dėstė arboristas.
A. Davenis atkreipė dėmesį, kad renkantis genėtojus, labai svarbu įvertinti jų kompetenciją.
„Nenoriu būti teisėju, bet žmonės pasielgė labai negražiai. Tegul samdo specialistus, jau dabar Lietuvoje yra žmonių, kurie geba tai padaryti, ne mužikai, kurie, galima sakyti, atėję iš Darbo biržos, o specialiai tam ruošiami. Mano patarimas būtų paprastas. Jie galėjo kreiptis į savivaldybę, ji galėjo patarti, ką samdytis. O čia, matot, tokie darbai nėra brangūs, kažkiek sumokėjo, galvojo išloš, bet iš tikrųjų – pralošė”, - teigė A. Davenis.
