„Kam reikalingas karantinas? Jis buvo reikalingas, kad pasiruoštų visuomenė, medikai. Tai tada mes pripažįstam, kad mes nepasiruošėm. Jeigu nepasiruošėm ir vėl norim karantino, tai ką dar reikia pasiruošti ir kiek laiko?“ – laidoje „Delfi diena“ kalba profesorius.
„Reikia, kad žmonės galėtų normaliai gyventi, tik naujomis aplinkybėmis – suvoktų, kodėl reikalingos kaukės, ir kuo toliau, tuo daugiau dirbtų nuotoliniu būdu. Apskritai reiktų keisti atsaką į šitą infekciją“, – pabrėžia jis.
Anot profesoriaus, užsienio šalių patirtis rodo, kad geresnių rezultatų pasiekė tos valstybės, kurios daugiau pasikliovė šeimos gydytojais.
„Reikia kuo greičiau normalizuoti šitą infekciją, kad kiekvienas žmogus galėtų kreiptis į savo šeimos daktarą ir kad kiekvienas šeimos gydytojas galėtų paskirti ir gripo, ir COVID-19 greitąjį testą“, – aiškina S. Čaplinskas.
„Reikia baigti tą išskirtinumą, tai turi būti tokia pati liga kaip ir visos kitos“, – priduria jis.
Tai, kad visuomenė į virusą ir apsaugos priemonių naudojmą žiūri vis skeptiškiau, anot profesoriaus, rodo, jog kalbant apie koronavirusą iš pat pradžių buvo padaryta klaidų.
„Buvo blogai komunikuojama su žmonėmis. Nebuvo išaiškinta, žmonės nebuvo mokomi, nes buvo galvojama, kad draudimais suvaldysime situaciją. Aš manau, kad turi būti bendros taisyklės, reikia žmones šviesti, jais pasikliauti“, – kalba ULAC vadovas.
Kasiulevičius: sveikatos sistema nėra gerai pasiruošusi
VU Medicinos fakulteto profesorius Vytautas Kasiulevičius sako, kad dabartinė situacija nestebina ir atvejų šuolį galima buvo prognozuoti. Jis atkreipia dėmesį, kad virusą kontroliuoti darysis vis sudėtingiau.
„Situacija niekada nebuvo iki galo kontroliuojama. Mes iki šiol nežinome, kiek besimptomių atvejų. Manome, kad jie sudaro net daugiau nei nustatyti. Dabar koronavirusas pereina į tą fazę, kai kontroliuoti jį labai sunku“, – laidoje „Delfi diena“ kalba medikas.
Reaguojant į situaciją, jo manymu, visų pirma turėtų būti didinami testavimo pajėgumai, o karantinas, anot V. Kasiulevičiaus, būtų efektyvi priemonė, tačiau padėtų tik trumpą laiką.
„Visa sveikatos sistema nėra gerai pasiruošusi, todėl mums karantinas ir duoda tokį gerą efektą. Kai tik jį panaikini, viskas lekia į šipulius dėl labai paprastos priežasties – ligoninės statytos dar sovietmečiu, infekcijų kontrolė yra tragiška“, – atkreipia dėmesį V. Kasiulevičius.
„Infekcijų kontrolės specialistų tiesiog fiziškai nėra, nes nėra norinčių dirbti tokį darbą – jiems mokami per maži atlyginimai. Nėra apsaugos priemonių, kurios būtų pakankamos. Santaros klinikose mes – šeimos gydytojai – neturime respiratorių, kasdien naudojame medicinines kaukes. <…> Didelė problema yra ištraukiamoji ventiliacija. Kur ji gera, užsikrėtimų dažnis daug mažesnis“, – pasakoja jis.
Profesoriaus manymu, problema yra ir tai, jog nepavyksta rasti bendrų sprendimų valdžios institucijose, vadovaujamasi skirtingomis mokslininkų nuomonėmis.
„Realiai viskas vyksta dėl įtampos, kuri yra tarp politinių jėgų. Dabar yra viena valdžia, kuri pasikliauna viena grupe mokslininkų, kita grupė, kuri pretenduoja į valdžią, kitų mokslininkų“, – aiškina V. Kasiulevičius.
„Kontroliuoti plitimą – didelė užduotis. Ta kontrolė susideda iš daug pakopų. Tai ne tik valstybės sprendimai – turime eiti į žemiausią – visuomenės – lygmenį, labai aiškiai propaguoti kaukių naudojimą“, – sako jis.
V. Kasiulevičius neatmeta, kad Lietuva galėtų atsidurti net ir tokioje situacijoje, kokia pavasarį buvo Italijoje. „Mes neapsaugoti nuo to. Pasižiūrėkit Čekiją, Lenkiją“, – laidoje „Delfi diena“ kalba profesorius.