Tik pradžia
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) epidemiologė Daiva Razmuvienė teigė, kad kol kas nenustatomų susirgimų skaičius nors ir kelia nerimą, bet yra valdomas.
„Tikrai dabartiniu metu nenustatomas plitimas viruso visuomenėje skaičiuojamas tik apie 20 procentų. Bet židininis plitimas yra valdomas lengviau, bet jis plinta slaugos globos namuose ir gydymo įstaigose. Juos valdyti yra lengviau, bet tie užsikrėtimai, kurie yra nenustatomi, tas 20 procentų, kad jis nedidėtų, tai kelia nerimą. O jeigu tokių 60 procentų – jis nebevaldomas“, – kritinę ribą įvardijo D. Razmuvienė.
Epidemiologė teigė, kad per paskutinius mėnesius dvigubai išaugo koronavirusu sergančių asmenų skaičius, kuriems yra iki 19 metų.
„Ko gero, nelabai pavyks“, – sakė D. Razmuvienė, paklausta, ar be botago pavyks sutvarkyti situaciją.
O tuos, kurie apsaugines veido kaukes dėvi neteisingai, ji iš viso ragino jas nusiimti.
„Aš manau, kad jei yra priemonė, kuri naudojama, kad sustabdyti viruso plitimą kvėpuojant. Jeigu kaukė naudojama po nosimi, tai geriau net jos negadinti. Atiduokite žmogui, kuris ją nešioja. Čia prieštaravimas rekomendacijai ir rodymas, kad netiki kalbomis apie virusą“, – kalbėjo D. Razmuvienė.
Paprašyta įvardinti, kokią situaciją po maždaug mėnesio turėsime Lietuvoje, epidemiologė pozityviai ateities nebrėžė.
„Tikrai norėtųsi pabaigti optimistine nata. Bet dabartinė situacija, kai per dieną po 200 atvejų naujų registruojama, tai manau, kad mes tik startuojame į aukštesnio sergamumo rodiklius po mėnesio. Nes atsipalaidavimas tikrai stebimas visuomenėje. Nežinau, kas turėtų atsirasti, kad žmonės suvoktų, jog tai yra rimta dalykas, kuriam nėra gydymo, nėra vakcinos. Mes tik save galime saugoti“, – Žinių radijo eteryje sakė ji.
Mandagių rekomendacijų neužtenka
Premjero patarėjas Giedrius Surplys laidoje „Dienos klausimas“ penktadienį teigė, jog virusas pavasarį tikrai buvo baisesnis.
„Taip, jis buvo baisesnis, mes nežinojome, kas tai yra per žvėris. Nežinojome situacijos su vakcina. O dabar vakcina gal jau matosi gruodžio mėnesį, gal pirmoje metų kitų pusėje, mes nebuvome visiškai pasiruošę su sveikatos sistema. Panašu, kad pasiekėme tą etapą, kai reikia labai rimtai susirūpinti, nebeužtenka prašyti žmonių užsidėti kaukę teisingai ar likti namuose, reikia nurodymų“, – laidoje kalbėjo jis.
Kol kas griežtų priemonių imtis nacionaliniu mastu nesinorima, nes laisvų koronaviruso pacientams skirtų lovų skaičius dar pakankama. Tačiau artėjama prie kritinės ribos.
„Kol kas tas skaičius yra apie 50 procentų užimtų koronaviruso lovų, bet kritinė riba yra 70 procentų. Jei ir toliau jaunimas sėkmingai užsikrėtęs tuo virusu važiuoja pas tėvus, senelius, turėsime lovų užimtumą ant maksimalios ribos, kai reikės pradėti galvoti. Nenoriu aš čia apokaliptinių scenarijų brėžti“, – teigė premjero patarėjas. Ir žadėjo, kad tokiu atveju tektų imtis labai rimtų priemonių.
G. Surplys kalbėjo, kad dabartiniai susirgimų skaičiai jau yra tie, kai mandagių rekomendacijų nebeužtenka.
„Mes pasiekėme tuos skaičius, kai prašyti žmonių elgtis atsakingai nebeužtenka. Pirmiausia turėtų susirūpinti savivaldybės, kuriose skaičiai siekia pikus“, – aiškino jis.
Paprašytas paaiškinti, kodėl priemonių įvedimas yra permetamas savivaldybėms, o ne vykdomas nacionaliniu mastu, G. Surplys teigė, kad vis dar siekiama neskelbti nacionalinio karantino.
„Savivaldybės turi pakelti ranką ir sakyti, prašyti pagalbos. Turime riboti kontaktus, tai reiškia ir tam tikrus gyvenimo būdo apribojimus. Neturime dėl to, kad Raseiniuose ar kitur situacija prasta, bet ar čia reikia uždaryti visas viešojo maitinimo įstaigas, kam tai daryti savivaldybei, kur nėra nei vieno atvejo? “, – sakė G. Surplys.
Rinkimų fone girdimas ne vienas komentaras, kad būtent dėl jų nesiimama griežtų priemonių, tikintis didesnio rinkėjų palaikymo. Premjero Sauliaus Skvernelio patarėjas G. Surplys aiškino, kad taip nėra.
„Žiauriai negerai, kad koronavirusas atėjo rinkiminiais metais, nes tai kelia nereikalingų spekuliacijų. Šiandien turėjome tą simbolinę dieną, kada neva turėjo prasidėti karantinas. Bet Vyriausybė žvelgia į kiekvieną Lietuvos savivaldybę, dirba su ja. Tuo pačiu, matydama horizonte vakciną, nenori stabdyti ekonomikos ir viso gyvenimo, taip ir bandome balansuoti. Bet deja, akivaizdu, kad kai kuriuose savivaldybėse to nebe pakanka“, – aiškino jis.
Taisykles siūlo prikalti prie stulpų
Buvęs Europos Komisijos (EK) narys, politikas Vytenis Andriukaitis teigė, kad dėl naujų nurodymų keičiantis epidemiologinei situacijai turi spręsti ne politikai, o ekspertai.
„Taip turėtų būti epidemiologų rankose, tarnybų rankose, specialistų komandų rankose. Kad būtų visiškai visiems aišku, lyg uždegama šviesa skirtingų scenarijų. (…) Toje teritorijoje turi būti ir žmonėms aišku viskas. Keista, kad vyksta nesibaigiančios diskusijos, nors sprendimai ir scenarijai turi būti aiškūs“, – pabrėžė V. Andriukaitis.
Jis Žinių radijo laidoje teigė, kad „ant kiekvieno stulpo reikia pakabinti tas taisykles“.
Vyriausybė aiškina, kad nacionalinių priemonių imtis kol kas nereikia dėl laisvų vietų ligoninėse.
Gal nėra taip blogai, lovų hospitalizacijai Lietuva turi pakankamai, bet žiūrėti tik į jas taip pat nėra logiška, sakė V. Andriukaitis.
„Niekas pandemijos neatšaukė, bet gyvename lyg šiaip sau. Suprantama, reikia sustabdyti atvejų augimą. Virusas, jau aiškėja, gali pakenkti giliau vidaus organams, o tai žmonėms nerūpi?“ – stebėjosi V. Andriukaitis.
Jis sakė jaučiantis aiškią rinkimų įtaką dabar priimamiems sprendimams.
„Žinoma, aišku, kad vaidina. Aišku, kad stengiamasi šiek tiek pataikauti tai viešosios nuomonės daliai, kuri mano, kad tų priemonių nereikia. Yra to, nepaneigsi. Todėl čia pirmu smuiku turi groti epidemiologai, kurie neina į rinkimus“, – laidoje kalbėjo politikas.
Vieną dalyką pamiršta
Ką pasakyti apie dabartinę situaciją turėjo ir Žinių radijo klausytojai. Pavyzdžiui, Evaldas teigė, kad šiuo metu Lietuvoje yra „karinė padėtis“ ir veikti turi kiekvienas.
„Turime karinę padėtį, kiekvienas pilietis, mes turime elgtis kaip karinėje padėtyje. Pavargome, bet istorija ką sako – tik konsolidacija visų pajėgų gali atnešti pergalę, mes tai galime apdaryti. Tai nėra kortų žaidimas, kad galėtume pailsėti eigoje“, – radijo eteryje kalbėjo jis.
Kitas klausytojas stebėjosi, jog visi kalbama apie ribojimus kavinėms.
„Esu pasipiktinęs vien todėl, kad visi yra nusitaikę į restoranus, barus, kavines, kodėl niekas nekalba apie didžiuosius prekybos centrus. Pensininkai vaikšto po juos kaip po zoologijos sodus, kas Akropolyje darosi, kodėl nekontroliuojami srautai?“ – kalbėjo jis.
Klausytojas Silverstas rašydamas komentarą, kalbėjo apie rinkimus.
„Rinkimai, valdžia nieko nedarys ir permes atsakomybę savivaldybėms“, – kalbėjo jis.
O klausytoja Elena norėjo gyventojams priminti vieną svarbų aspektą.
„Pasižiūrėkite, kiek komentarų, kad virusas neegzistuoja. Žmonės nesupranta, kad jei nesisaugos ir platins virusą dėl kitų susirgimų tiesiog nebepateks į ligonines“, – pabrėžė ji.