„Pirmas uždavinys yra neleisti konservatoriams sudaryti daugumos. Ir antras uždavinys yra toliau spręsti, ar eiti su „valstiečiais“ į koaliciją, ar leisti formuotis mažumos Vyriausybei – kokia ji bebūtų – konservatorių ar kairiųjų“, – „Delfi“ sakė A. Sakalas.
LSDP garbės pirmininkas aiškino, kad, norint pasiekti pirmą uždavinį, reikia palaikyti valstiečius žaliuosius kovoje su konservatoriais per antrą rinkimų turą. Galiausiai jis yra linkęs pritarti ir tam, kad nereikėtų eiti į koaliciją su šia politine jėga.
„Aš irgi manau, kad reikia dabar juos palaikyti, o į koaliciją neiti“, – sakė A. Sakalas.
Buvusio politiko nuomone, darbas tokioje situacijoje, kai šalyje veikia mažumos Vyriausybė, leistų partijai sustiprinti savo politinį svorį.
„Mažumos Vyriausybę yra labai lengva kontroliuoti“, – teigė A. Sakalas.
Mano, kad koją pakišo kalbos apie koaliciją su konservatoriais
LSDP garbės pirmininkas nelinkęs plakti partijos dėl rezultato per rinkimus, ir siūlo, prieš darant išvadas palaukti antro turo. Analizuodamas pirmo turo rezultatus, jis mano, kad koją socialdemokratams pakišo rinkiminė politika.
„Ji turėjo būti ne tokia. Ji turėjo būti aštresnė. Kai prasidėjo kalbos, kad jungsis (į koaliciją) su konservatoriais, turėjo iš karto pasakyti poziciją, o ne einant aplinkui, nutylint ir nepasakant. (…) Paveikė tos kalbos, kad su konservatoriais darys koaliciją“, – sakė A. Sakalas.
Partijos garbės pirmininko nuomone, atsakomybę už rezultatą rinkimuose turėtų prisiimti ne tik LSDP pirmininkas Gintautas Paluckas.
„Manau, kad tai ne tik jo problema. Partijos pirmininkas vienas pats negali spręsti. Taryba, prezidiumas irgi sprendžia. Partijos pirmininkas negali pats nuspręsti, ar eis, ar neis su kuo nors į koaliciją. O partijos taryba, prezidiumas savo nuomonės kažkodėl neparašė“, – pastebėjo A. Sakalas.
Apskritai partijos pirmininko atsakomybės ir galimybės vadovauti partijai klausimą jis siūlo palikti ateičiai.
„Eilinis suvažiavimas, per kurį, pagal statutą, bus perrenkamas partijos pirmininkas, yra numatytas kitų metų pradžioje“, – sakė A. Sakalas.
Sakalo planą vadina egoistišku
Politologas, Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius Lauras Bielinis, išklausęs apie A. Sakalo idėją palikti valdžią dirbti mažumos Vyriausybės sąlygomis, vadino egoistišku.
„Jeigu kalbėtume tik apie partinį interesą, ko gero, šis planas yra originalus. Bet valstybės prasme šitas planas yra labai egoistiškas: „tegul viskas griūna, bet užtat mes tvirtėsime“. Nesutvirtėsite.
Patys socialdemokratai turi susimąstyti dėl tokios minties apie nuėjimą į opoziciją ir silpną valdančiąją daugumą. Ateitis rodo, kad mes turėsime labai daug įvairiausių iššūkių – pradedant pandemija, baigiant ekonominiais, socialiniais pokyčiais, jau nekalbant apie Baltarusijos veiksnį, kuris akivaizdžiai didės. Tokiomis sąlygomis turi veikti stipri dauguma, ir ji išsaugos visą valstybę ir visuomenę, arba leis visuomenei ir valstybei lengviau atsilaikyti prieš tuos iššūkius. O šitas planas, kurį siūlo A. Sakalas, yra be galo egoistinis“, – kalbėjo L. Bielinis.
Vis dėlto politologas pritaria, kad bet kokie svarstymai apie kokias nors koalicijas su konservatoriais silpnina socialdemokratus.
„Nuo pat pradžios reikėjo aiškiai komunikuoti ir pasiųsti žinią, kad socialdemokratai neplanuoja jokių koalicijų su konservatoriais dėl ideologinių, politinių, dar kokių nors, tegul jie patys sugalvoja, motyvų.
Bet, kodėl būtinai eiti į opoziciją? Juk galima būnant valdžioje labai aktyviai, kūrybingai, iniciatyviai veikti, ir tai atgaivintų partiją“, – komentavo L. Bielinis.
Nemano, kad situacija pagerėtų pakeitus Palucką
Bendrai LSDP rezultatus per Seimo rinkimus, pagal kuriuos ši partija liko ketvirtoje vietoje, politologas vertino kaip didžiulę nesėkmę partijai.
„Yra didžiulis partinis aparatas, patirtis, tradicijos, įgūdžiai, partinė struktūra yra išskleista per visą Lietuvą. Ko dar trūksta? Trūksta energijos. Partija yra labai pavargusi“, – pastebėjo L. Bielinis.
Jis nemano, kad tai yra tik G. Palucko problema.
„Siūlyčiau nesuvesti visko į partijos lyderį. Partijos lyderis yra tik žmogus, kuris atstovauja partiją visuomenėje, ir stovi partinės hierarchijos viršuje. Apskritai, partija funkcionuoja ne todėl, kad lyderis yra aktyvus. Partija funkcionuoja todėl, kad ji, kaip struktūra, yra gyva, ir jos atstovai – ir aukštame, ir žemiausiame lygmenyse, yra suinteresuoti, kad ši partija egzistuotų“, – sakė L. Bielinis.
Politologas kaip pavyzdį minėjo Sąjūdį.
„Ten buvo lyderiai, pakankamai aktyvūs, tarpusavyje beje labai konfliktuojantys, bet iki pačio žemiausio lygmens, tolimiausiame Lietuvos kampelyje Sąjūdį atstovaujančio arba jam pritariančio žmogaus, buvo labai aiškus impulsus, kad reikia veikti. (…)
O dabar pažiūrėkime į socialdemokratus – nei iš viršaus kažkokių organizacinių komandų, mobilizacinių veiksmų, nei iš apačios kažkokių reikalavimų. Tai yra labai pasyvi partinė struktūra, todėl, pakeitus lyderį, nemanau, kad pakeisime patį partijos charakterį“, – teigė L. Bielinis.
Mato tris probleminius partijos kontekstus
Sociologas, bendrovės „Vilmorus“ vadovas Vladas Gaidys LSDP rezultato per pirmą turą nedramatizavo.
„Turiu galvoje, kad pagal apklausas paprastai jie būdavo treti. Praeitą kartą irgi jie buvo buvo treti, bet nuo Darbo partijos ten tebuvo vieno žmogaus skirtumas. Tiesa, kad rezultatas per rinkimus buvo mažesnis negu apklausose, bet negalėčiau sakyti, kad jis būtų labai stipriai nukritęs. Jie buvo treti-ketvirti, ir liko treti-ketvirti“, – sakė V. Gaidys.
Apžvelgdamas partijos reitingų dinamiką, sociologas pastebėjo, kad per pastaruosius du mėnesius LSDP reitingas buvo šiek tiek sumažėjęs, o Darbo partijos – padidėjęs.
„Turbūt, kad čia yra susisiekiantys indai“, – svarstė V. Gaidys.
Sociologas teigė įžvelgiantis tris probleminius LSDP kontekstus.
„Vienas dalykas, kad jų rinkiminė kampanija buvo neryški, nepastebima, lyginant su Viktoro Uspaskicho kampanija, kuri buvo pastebima. Aš juos bent televizijoje mačiau, o anų – kažkaip nelabai.
Antras momentas, kad toje erdvėje yra nemažai konkurentų – ir „valstiečiai“, ir Darbo partija, ir kiti socialdemokratai. Nelabai jiems pavyko konkuruoti.
Trečias momentas, ko aš nelabai suvokiu – dėl Laisvės partijos, kodėl kaimiškos apygardos galėjo balsuoti už šią partiją? Buvo vienas momentas, kurį pastebėjau per televiziją, kad „užteks dairytis į praeitį“. Spėju, kad tai galėjo patraukti dalį to tokio tarybinio elektorato – buvusiųjų specialistų, kuriems vis prikišama, kur jie tarnavo. Tokių žmonių yra ne taip ir mažai. Jiems Laisvės partija psichologiškai duoda tokią tarsi nišą. Socialdemokratai ta tema nekalba, kiti kaip tik juos baudžia“, – svarstė V. Gaidys.
LSDP tarp partijų liko ketvirta
„Delfi“ primena, kad po pirmo turo tarp partijų LSDP liko ketvirta. Daugiausiai balsų, 24,82 proc. nuo dalyvavusių rinkėjų, surinko Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, kurie per daugiamandatę apygardą gavo 23 mandatus. Plius šios partijos kandidatė vienmandatėje Antakalnio apygardoje Ingrida Šimonytė laimėjo jau pirmame ture.
Antroje vietoje – Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjunga, už kurią balsavo 17,50 proc. dalyvavusių rinkėjų. Šiai partijai jau atiteko 16 mandatų.
Trečioje vietoje atsidūrė Darbo partija, kuri nuo dalyvavusių rinkėjų surinko 9,46 proc. balsų, ir gavo devynis mandatus.
Už LSDP per rinkimus balsavo 9,26 proc. dalyvavusių rinkėjų, ir šiai partijai teko aštuoni mandatai būsimame Seime.
Taip pat aštuoni mandatai atiteko Laisvės partijai, už kurią balsavo 9,03 proc. dalyvavusių rinkėjų.
Liberalų sąjūdis gavo 6,79 proc. balsų nuo dalyvavusių rinkėjų ir šešis mandatus. Kitos partijos penkių procentų barjero neperžengė.
Į Seimą, laimėję kovas jau per pirmus turus vienmandatėse, taip pat pateko du Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) kandidatai Česlavas Olševskis ir Beata Petkevič.
Likusią dalį Seimo Lietuva rinks per antrą turą spalio 25 dieną.