„Prezidentas buvo išrinktas centro kairės balsais. Akivaizdu, kad Šimonytės rėmėjai už jį nebalsavo. Dabar galima koalicija tarp konservatorių ir liberalų – kyla visa eilė problemų, visų pirma ideologinių“, – laidoje „Delfi diena“ sako jis.
„Prezidento šūkis susijęs su gerovės valstybe, o nei konservatoriai, nei liberalai negarsėja kaip jos šalininkai“, – aiškina profesorius.
Pasak Š. Lieko, konservatoriams ir su liberalais susitarti gali būti ne taip paprasta, o dalijantis postus galėtų kilti įtampų net partijos viduje.
„Santykiai ten (konservatorių partijoje – „Delfi“) dažnai būna įtempti, toksiški, tai tų norinčių būti ministrais ten bus pakankamai daug į kiekvieną poziciją“, – mano politologas.
„Čmilytės liberalų partija irgi yra savo laiku nukentėjusi nuo konservatorių, kurie bandė tapti liberalia partija. Atsiminkim, kas vyko 2016 metais, kai įvyko tas korupcijos skandalas. Įtampų abipusių ten yra, klausimas, kaip pavyks susitarti ir iki kiek tie asmeniškumai įsigalėję“, – atkreipia dėmesį Š. Liekis.
Jo manymu, šiuo metu kalbėdami, su kuo bus koalicijoje ar ne, liberalių partijų vadovai tiesiog gudrauja.
„18-oje apygardų jie susiduria su konservatoriais antrajame ture, akivaizdu, kad jiems nėra naudinga šnekėti apie būsimą koaliciją, nes dings įtampa. Jie iki pat paskutinio momento stengsis kalbėti aptakiai. Armonaitė tai daro nuo pat pradžių. Ji sako, kad, ko gero, bandys likti savarankiška. Bet tai yra akivaizdus gudravimas, nes jie tikrai darys kitaip“, – įsitikinęs Š. Liekis.
Tačiau su Laisvės partija, jo manymu, galėtų būti deramasi formuojant ne tik vadinamąją centro dešinės koaliciją.
„Su Laisvės partija, manau, kalbės abi pusės. Dešiniesiems reikalingas stiprus, įtikinamas daugumos skaičius. Iš kitos pusės, daugelis Laisvės partijos pozicijų, kurias ji išsako, yra leftistinio pobūdžio, dėl to galima surasti bendrų sąsajų“, – laidoje „Delfi diena“ kalba politologas.
„Ši partija yra populistinio pobūdžio. Jeigu paprastai mes turime kairįjį populizmą (Darbo partiją bandydavo kaltinti), tai čia turime dešinįjį populizmą. Jai reikia laiko susitupėti, įgauti aiškesnius ideologinius parametrus, kurių jie, apart gero marketingo, kol kas nedemonstruoja“, – sako jis.
Anot jo, TS-LKD džiaugsmas dėl sėkmės pirmajame rinkimų ture apskritai yra ne visiškai pagrįstas.
„Tą jų pergalę lėmė Lenkų rinkimų akcijos, kuriai pritrūko 0,17 proc., nesėkmė. Jeigu jie būtų gavę 5 proc., žaidimas atrodytų visai kitaip. Mažas atsitiktinumas lėmė tai, kad mes turime tokią dėlionę“, – aiškina politologas.
Jis priduria, kad antrasis turas gali situaciją smarkiai pakeisti, tad valdančiąją daugumą formuos nebūtinai konservatoriai ir liberalai.
„Ir premjeras gali būti tas pats“, – sako Š. Liekis.