„Protestai, kurių daugiausia vyksta Minske, tapo organizuoti ir itin radikalūs. Dėl to vidaus reikalų institucijų darbuotojai ir vidaus kariuomenės kariai nepaliks gatvių ir iškilus būtinybei ims naudoti specialias priemones ir karinę ginkluotę“, – pirmadienį pareiškė Baltarusijos vidaus reikalų ministro pavaduotojas Genadijus Kazakevičius.
Toks savotiškas jo atsakas į ES užsienio reikalų ministrų sutarimą plėsti sankcijų sąrašus, kuriuose yra atsidūręs ir pats G. Kazakevičius, rodo tolesnę krizės eskalaciją: nuo rugpjūčio 9-osios, kai prezidento rinkimus suklastojęs ir su protestuotojais susidorojimo akcijas surengęs A. Lukašenkos režimas ne tik laikosi įsikibęs valdžios, bet ir grūmoja kritikams Vakaruose.
Atsakomosios sankcijos ES, karingi pareiškimai Vilniaus ir Varšuvos adresu, Lietuvos ir Lenkijos diplomatų išvarymai bei grasinimai nepageidaujamais paskelbti kai kuriuos lietuvių diplomatus – tokie A. Lukašenkos veiksmai ne tik gilina krizę, bet ir verčia kelti papildomus klausimus: ar paskelbtos sankcijos bei pažadėtas jų stiprinimas jo režimui yra riba ir ko dar gali imtis Lietuva bei kitos ES šalys?
Sankcijų sąrašas nėra baigtinis
Formaliai ES jau padarė viską, ką galėjo dėl Baltarusijos: spalio pradžioje patvirtintos ES sankcijos A. Lukašenkos režimo pareigūnams – be G. Kazakevičiaus įtraukta beveik 40 pavardžių. Pirmadienį ES Užsienio reikalų ministrai sutarė plėsti šį sąrašą ir įtraukti patį A. Lukašenką „jei jis nesikalbės su opozicija dėl naujų rinkimų ir nenutrauks smurto prieš protestuotojus“.
Kol ES dar derina visas tokių sankcijų griežtinimo procedūras, kuriose kalbama ne tik apie kelionių draudimą, bet ir apie turto įšaldymą, tikimasi, kad A. Lukašenka galiausiai susiprotės ir atleis vadžias, kaip tai buvo padaręs 2016-siais, kai paleido politinius kalinius ir sulaukė sankcijų švelninimo.
Tuo pat metu neslepiama, kad be ES veiksmų, paraleliai skausmingomis priemonėmis A. Lukašenkos režimui galėtų tapti ir nacionalinės sankcijos, kokias taiko Jungtinė Karalystė, Kanada, JAV. Būtent apie nacionalinių sankcijų stiprinimą vėl prisimenama ir Lietuvoje, kuri buvo viena pirmųjų, paskelbusi savo sankcijas Baltarusijos režimui.
Iš pradžių rugpjūčio pradžioje paviešinta per 30 pavardžių, tarp kurių yra A. Lukašenka, jo sūnus Viktaras, einantis patarėjo nacionalinio saugumo klausimais pareigas, dabartinis A. Lukašenkos administracijos vadovas Igoris Sergejenka, taip pat vidaus reikalų ministras Jurijus Karajevas, jau minėtas viceministras G. Kazakevičius, viceministrai Sergejus Chomenko ir Aleksandras Barsukovas, Baltarusijos valstybės saugumo komiteto (KGB) pirmininkas Valerijus Vakulčikas, jo pavaduotojas Sergejus Terebovas, Valstybės kontrolės komiteto pirmininkas Ivanas Tertelis, Vidaus kariuomenės vadas Jurijus Nazarenka, generalinis prokuroras Aleksandras Konyukas.
Sankcijos taikomos ir vienam iš Minsko milicijos vadovų Ivanui Kubrakovui, Teisingumo ministerijos darbuotojai Irinai Celikovec, Tyrimų komiteto pirmininkui Ivanui Noskevičiui, kt. Į Lietuvą atvykti negalės ir visi Centrinės rinkimų komisijos nariai. Tokias pat suderintas sankcijas šiems Baltarusijos pareigūnams, prisidėjusiems prie rinkimų klastojimo ir smurto prieš taikius demonstrantus, pirmadienį paskelbė Lietuva, Latvija ir Estija.
Vėliau Baltijos šalys išplėtė „juodąjį sąrašą“ ir kiekviena įtraukė dar po daugiau nei šimtą režimo pareigūnų pavardžių. Tačiau svarbu pabrėžti, kad tokia bausmė visiems šiems asmenims yra riboti poveikio – tai tėra kelionių draudimas.
Kitaip sakant, rinkimus klastoti padėję arba su smurtu prieš protestuotojus susiję pareigūnai nebegalės atvykti apsipirkti į Lietuvoje esančius prekybos ar pramogų centrus. Bet teoriškai jie čia gali turėti lėšų ir turto, juos valdyti. Norint apriboti ir tokią veiklą Lietuva pirmiausiai dairosi į visą ES – tai yra Briuselio kompetencijų sritis, o Lietuvos įstatymai kitaip nenumato. Tačiau tokia tvarka galėjo ir dar gali keistis, jei būtų priimti įstatymų pakeitimai.
Už žeminimą siūlo taikytis į režimo kišenes
Paprasčiausia, anot Seimo grupės „Už demokratinę Baltarusiją“ pirmininko Lauryno Kasčiūno, būtų toliau siūlyti ES gilinti ir plėsti ES sankcijas: tiek plėsti asmenų sąrašą, tiek kalbėti apie turto įšaldymą, neatmesti ir sankcijų režimui artimoms kompanijoms. Būtent tai ir daro tiek Lietuvos URM, tiek pati ES. Tačiau to, anot parlamentaro, negana.
„ES turi brėžti liniją, kad esamos sankcijos nėra galutinis sprendimas. Tų pavardžių dar tikrai yra – ir OMON pareigūnai, ir režimo propagandistai, tai yra užduotis mūsų ir ES diplomatijai, rezervai dar tikrai neišeikvoti“, – teigė L. Kasčiūnas, pažymėjęs, kad reikia nepamiršti kodėl taip elgiamasi smurtas Baltarusijoje nesiliauja, o tai ir yra viena pagrindinių sankcijų plėtimo priežasčių.
„Todėl reikia galvoti apie su režimu susijusias kompanijas – ne atskirus visuomenės sluoksnius, kurie nukentėtų dėl įmonių bankrotų, o tuos režimo ūkinės veiklos schemos esančias bendroves, pavyzdžiui, iš transporto, energetikos sektoriaus sričių, kurios veikia kaip režimo kišenės“, – teigė L. Kasčiūnas.
Kita vertus, anot jo, reikia nepamiršti ir nacionalinio veiksnio: tai, kaip elgiasi A. Lukašenka su Lietuvos diplomatais, anot parlamentaro, yra žeminimas.
„Būtent todėl Lietuva gali pagalvoti apie nacionalinį sprendimą, net jei A. Lukašenka gali žaisti tą savo „gera Baltijos šalis“ ir „bloga Baltijos šalis“ žaidimą geras blogą žaidimą – būtent mes esame žeminami. Todėl keista, kad nieko nevyksta“, – teigė L. Kasčiūnas, pabrėžęs, kad kol kas Lietuvos atsakas į Baltarusijos režimo elgesį – Lietuvos vadovų ir diplomatų niekinimą, grasinimus, buvo labai atsargus, stengiantis nenutraukti visų kontaktų. Lietuva kol kas tik įvedė savo sankcijas režimo pareigūnams, pasmerkė A. Lukašenkos nedraugiškus veiksmus ir pažadėjo taikyti atsakomąsias priemones veidrodiniu principu.
Pasak L. Kasčiūno, akivaizdu, kad pagrindiniu stabdžiu Lietuvos institucijoms, pirmiausiai URM yra veiksmų laisvę pančiojantys pačios Lietuvos įstatymai, neleidžiantys taikyti griežtesnių sankcijų.
Tikėtina, kad tiek Lietuvos diplomatai, tiek kitos institucijos, atidžiai stebinčios Baltarusijos režimo atstovų veiksmus, ir gali pateikti daugiau pavardžių tų asmenų, kuriems griežtesnės Lietuvos sankcijos sukeltų didesnių nemalonumų, nei draudimas savaitgalį apsilankyti viename Druskininkų SPA centrų.
Dar prieš kelerius metus, atsispirniant nuo jau 2017-siais priimto vadinamojo Magnickio įstatymo, bandyta teikti naują Ekonominių ir kitų tarptautinių sankcijų įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo būtų nustatytos nacionalinės sankcijos užsieniečiams, kuriems uždrausta atvykti į Lietuvą.
Taip pat reikėtų keisti Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 515 straipsnį, kuris numato, kad „Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų pažeidimas užtraukia baudą nuo 200 iki 6000 eurų“. Tačiau tai reiškia, kad administracinė atsakomybė taikoma tik už tarptautinių sankcijų pažeidimą.
Atlikus šiuos pakeitimus būtų galima užsieniečiams, kurie šiurkščiai pažeidinėja žmogaus teises, yra korumpuoti ar susiję su pinigų plovimu, įšaldyti Lietuvoje veikiančiuose bankuose laikomas jų pinigines lėšas ir kitą finansinį turtą, o Lietuvoje veikiantiems fiziniams asmenims ir įmonėms būtų draudžiama turėti verslo ryšių su šiais užsieniečiais ar įmonėmis, kuriose tie užsieniečiai yra naudos gavėjai. Tai reikštų, kad atsakomybė būtų taikoma ne tik už tarptautinių, pavyzdžiui, ES, bet ir nacionalinių sankcijų pažeidimus.
Įmanomos ir išlygos
Tačiau tokie pasiūlymai, skambėję prieš 2 metus taisyti ekonominių sankcijų įstatymą, buvo sušvelninti – dabartiniame įstatymo projekte nekalbama apie nacionalines priemones, lėšų ar turto įšaldymą, mat tai formaliai esą gali prieštarauti ES teisei. Taip pat nesutariama, ar tokie veiksmai būtų teisnių nesutarimų, ar politinės valios klausimas. Užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus teigimu, istorija dar nėra baigta.
„Kiek žinau, buvo du projektai – vienas vyriausybės, kitas konservatorių. Be to, iš mūsų pusės buvo paklausimas Europos Komisijai, klausėme ar valstybės narės gali ir kiek gali taikyti nacionalines turto įšaldymo priemones. Tai atsakymas buvo vienareikšmiškas: ES narės to daryti negali, argumentuojant poveikiu vidaus rinkai. Bet šiuos įstatymo projektus reikia toliau nagrinėti, sulaukti teisinių išvadų, viena kurių, kiek žinau, užstrigusi Užsienio reikalų komitete“, – „Delfi“ pabrėžė L. Linkevičius, pažymėjęs, kad būtent šis Baltarusijos atvejis, kai kalbama apie žmogaus teisių pažeidimo klausimus ir verčia svarstyti griežtesnes priemones.
Išsiaiškinti taip pat galėtų susirinkęs ir jau naujos sudėties Seimas bei patvirtinus naują vyriausybę. Tačiau kokia viso to prasmė, jei A. Lukašenkos režimas bent jau kol kas, regis, nė kiek nesijaudina ir dėl ES taikomų sankcijų, toliau svaidosi grasinimais?
„Viena vertus, kita išeitis yra nieko nedaryti. Dabar procesas vyksta ir neturėtume sustoti – tam ir turime Lietuvos diplomatiją. Suprantama, kad dabar yra pato situacija ir netikiu greitais sprendimais ES lygiu, ypač, kai, grįžtant prie to, ką jau kalbėjau anksčiau apie fundamentalius dalykus – Europa turi botagą, bet ne meduolį, nes Vakarų ryšiai su Baltarusija labai silpni, poveikio neturime.
Kita vertus, ES laukiama, kol Maskva nuramins procesus Baltarusijoje, nors juk pati Maskva yra procesų dalyvė, o ne moderatorė. Tačiau ir A. Lukašenka, tapdamas vis labiau priklausomu nuo Kremliaus gali nenorėti šio gubernatoriaus vaidmens ir kai jam ims degti sėdimoji, gali prireikti balansavimo ir erdvės manevro laisvei, dairantis į Vakarus. O tada galėsime turėti ir meduolį – sankcijų švelninimą, atsitraukimą, mainais į mūsų reikalavimus“, – vylėsi L. Kasčiūnas.